Europos Komisija priėmė persvarstytas regioninės pagalbos gaires

Europos Komisija priėmė persvarstytas ES regioninės valstybės pagalbos gaires (regioninės pagalbos gairės), kuriose nustatytos taisyklės, pagal kurias valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą įmonėms, kad paremtų nepalankioje padėtyje esančių ES vietovių ekonominę plėtrą ir kartu užtikrintų vienodas sąlygas valstybėms narėms. Persvarstytos gairės įsigalios 2022 m. sausio 1 d.

Regioninės pagalbos gairės yra pirmasis valstybės pagalbos taisyklių rinkinys, kuris persvarstomas atsižvelgiant į paskelbtą Europos žaliąjį kursą ir Europos pramonės bei skaitmeninę strategijas.

Regioninė pagalba yra svarbi valstybių narių naudojama priemonė regioninei plėtrai skatinti. Komisija persvarstytas regioninės pagalbos gaires priėmė atsižvelgdama į 2019 m. atliktą galiojančių taisyklių vertinimą ir išsamias konsultacijas dėl teksto projekto su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas, verslo asociacijas, interesų grupes, atskiras bendroves ir piliečius.

Persvarstytose regioninės pagalbos gairėse numatyti keli tiksliniai pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti ir atspindėti patirtį, įgytą taikant ankstesnes taisykles, taip pat atsižvelgti į naujus politikos prioritetus, susijusius su Europos žaliuoju kursu ir Europos pramonės ir skaitmenine strategijomis. Svarbiausi persvarstytų gairių elementai:

• bendra regioninės pagalbos aprėptis padidinta iki 48 proc. (buvo 47 proc.) ES gyventojų ir remiantis naujausiais Eurostato pateiktais BVP (2016–2018 m.) ir nedarbo (2017–2019 m.) statistiniais duomenimis atnaujintas remiamų a punkto vietovių ir iš anksto nustatytų c punkto vietovių sąrašas. Pagalbos skyrimo remiamoms vietovėms kriterijai, kurie ankstesnį laikotarpį buvo veiksmingi, pakeisti nebuvo. Be to, valstybės narės galės lanksčiau priskirti vadinamąsias iš anksto nenustatytas c punkto vietoves žemėlapiuose: be jau taikomų kriterijų, Komisija supaprastino procedūras, kad valstybės narės galėtų lengvai priskirti iš anksto nenustatytas c punkto vietoves teisingos pertvarkos vietovėms, kurios susiduria su ypatingais pertvarkos iššūkiais.
• Didžiausias pagalbos intensyvumas padidintas, kad būtų remiami Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės strategijos tikslai ir suteikiama papildomų paskatų investicijoms į nepalankioje padėtyje esančias ES vietoves. Be to, gairėse numatytos galimybės padidinti pagalbos intensyvumą i) atokiausiems regionams, ii) pasienio regionams, iii) teisingos pertvarkos vietovėms nepalankiausioje padėtyje esančiose vietovėse ir iv) vietovėms, kuriose mažėja gyventojų. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) taip pat toliau taikomas didesnis didžiausias pagalbos intensyvumas nei didelėms įmonėms.
• Nustatyta, kad regioninės pagalbos žemėlapiai galios 2022–2027 m., o 2023 m. numatyta atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą remiantis atnaujintais statistiniais duomenimis, atspindinčiais naujausius ekonomikos pokyčius, ir sudarant sąlygas regionams atsigauti po krizės.
• Supaprastinta gairių struktūra, patikslintos kai kurios apibrėžtys ir terminai ir, atsižvelgus į Europos žaliąjį kursą ir ES pramonės ir skaitmeninę strategijas, atlikti tam tikri tiksliniai pakeitimai. Pavyzdžiui, atnaujinta gairių taikymo sritis sektoriuose, taip pat kriterijai, pagal kuriuos užtikrinama teigiamo pagalbos poveikio ir neigiamo jos poveikio konkurencijai ir prekybai pusiausvyra. Atliekant šį vertinimą dabar gali būti atsižvelgiama ir į kitą teigiamą ir neigiamą poveikį, pavyzdžiui, svarų indėlį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką arba tam tikrą neigiamą poveikį išorei.

Be to, regioninės pagalbos gairėse išlaikomos griežtos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama neleisti valstybėms narėms naudoti viešųjų lėšų darbo vietoms perkelti iš vienos ES valstybės narės į kitą, nes tokios priemonės būtinos sąžiningai konkurencijai bendrojoje rinkoje užtikrinti.

Persvarstytos regioninės pagalbos gairės įsigalios 2022 m. sausio 1 d., kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko savo regioninės pagalbos žemėlapiams parengti. Dabar valstybės narės gali pranešti Komisijai apie savo būsimus regioninės pagalbos žemėlapius ir dėl kiekvieno jų bus priimtas atskiras sprendimas.

Regionine pagalba siekiama remti nepalankioje padėtyje esančių Europos vietovių ekonominę plėtrą, kartu užtikrinant vienodas sąlygas valstybėms narėms. 

Šiose Regioninės pagalbos gairėse Komisija nustato sąlygas, kuriomis regioninę pagalbą galima laikyti suderinama su vidaus rinka, ir kriterijus, pagal kuriuos nustatomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktų sąlygas tenkinančios vietovės (atitinkamai a punkto ir c punkto vietovės). Gairių prieduose nurodytos nepalankiausioje padėtyje esančios vietovės, vadinamosios a punkto vietovės, apimančios atokiausius regionus ir regionus, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis arba lygus 75 proc. ES vidurkio, ir iš anksto nustatytos c punkto vietovės, t. y. buvusios a punkto vietovės ir retai apgyvendintos vietovės.

Dabar valstybės narės gali nurodyti iš anksto nenustatytas c punkto vietoves, neviršydamos didžiausios iš anksto nustatytų c punkto vietovių aprėpties (šie rodikliai pateikti gairių I ir II prieduose) ir laikydamosi tam tikrų kriterijų. Valstybės narės turi pateikti Komisijai tvirtinti savo regioninės pagalbos žemėlapių pasiūlymus.

Todėl gairėse taip pat pateikiamos taisyklės, kurias taikydamos valstybės narės gali sudaryti regioninės pagalbos žemėlapius, kad nustatytų geografines vietoves, kuriose veikiančios įmonės gali gauti regioninę valstybės pagalbą (remiamas vietoves), ir tos pagalbos dydį (pagalbos intensyvumą).

Komisijai atliekant konkurencijos taisyklių peržiūrą, kuria siekiama užtikrinti, kad jos atitiktų kintančią rinkos aplinką, 2019 m. sausio mėn. pradėtas Regioninės pagalbos gairių vertinimas. Vertinimas buvo atliekamas tuo pat metu, kaip valstybės pagalbos taisyklių, priimtų įgyvendinant 2012 m. valstybės pagalbos modernizavimo dokumentų rinkinį, tinkamumo patikra. Tos patikros paskirtis – įvertinti, ar dabartinės taisyklės tebeatitinka paskirtį. Vertinimas pagrįstas Komisijos atliktomis vidaus analizėmis ir viešomis konsultacijomis, taip pat kai kuriais atvejais išorės konsultantų parengtais tyrimais arba tikslinėmis konsultacijomis su konkrečiais suinteresuotaisiais subjektais.

2020 m. spalio 30 d. Komisija paskelbė savo tarnybų darbinį dokumentą, kuriame apibendrinami to vertinimo rezultatai. Atlikus vertinimą padaryta išvada, kad apskritai valstybės pagalbos kontrolės sistema ir taisyklės atitinka paskirtį. Tačiau reikėjo šiek tiek pakoreguoti atskiras taisykles, pavyzdžiui, regioninės pagalbos gaires, atsižvelgiant ir į neseniai priimtą Europos žaliąjį kursą ir ES pramonės ir skaitmeninę strategijas.

Kadangi valstybės pagalbos taisyklės yra labai svarbi žaliosios pertvarkos dalis, Komisija, atsižvelgusi į savo komunikatą „Europos žaliasis kursas“ ir tinkamumo patikros rezultatus, paskelbė, kad atitinkamų valstybės pagalbos gairių peržiūrą numatoma atkelti į 2021 m. pabaigą. Bus peržiūrimos regioninės pagalbos gairės, BEISP komunikatas, MTTPI sistema, Rizikos finansų gairės, Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės ir atitinkamos BBIR nuostatos. Kitos valstybės pagalbos taisyklės, kurios buvo tikrinamos atliekant tinkamumo patikrą, bus peržiūrėtos vidutinės trukmės laikotarpiu.

Europos Komisijos informacija