Teismai

LVAT: energetikos ministro įsakymu nustatyta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti šilumos tiekėjams priklausančių šilumos punktų priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas – be įstatyminio pagrindo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija pagal Seimo narės pareiškimą ištyrė Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu „Dėl Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Tvarkos aprašas), 3 priedo dalies teisėtumą (bylos Nr. eI-5-261/2021).

Ginčytomis nuostatomis, kurios pakeičiant ankstesnį jų turinį buvo priimtos 2020 m. gegužės 21 d., be kita ko, buvo nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti šilumos punktų, kurie nuosavybės teise priklauso šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams ar tretiesiems asmenims, priežiūros bei eksploatavimo sąnaudas. Kitaip tariant, ministro įsakymu buvo nustatytas (turtinis) įpareigojimas minėtiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams apmokėti jiems nepriklausančių šilumos punktų priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas.

Iki minėtų pakeitimų galiojusios Tvarkos aprašo nuostatos numatė, kad minėtas sąnaudas (išlaidas) apmoka šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių savininkas jų eksploatavimo sutartyse nustatyta tvarka. Todėl perkėlus anksčiau pagal Tvarkos aprašą šilumos punktų savininkui galiojusią pareigą apmokėti eksploatavimo ir priežiūros sąnaudas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, ji atsirado ir tiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, kuriems šilumos punktas nuosavybės teise nepriklauso.

LVAT paduotame pareiškime buvo teigiama, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigą apmokėti aptariamas priežiūros (eksploatavimo) sąnaudas gali nustatyti tik įstatymas, o ne poįstatyminis teisės aktas (ministro įsakymas), kuris turi įgyvendinti įstatymą, o ne taisyti jo spragas, kas yra įstatymų leidžiamosios valdžios prerogatyva. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytą pareiškime argumentą pripažino pagrįstu ir konstatavo, jog skirtingai nei iš esmės teigia Energetikos ministerija, tikrintose Tvarkos aprašo nuostatose nėra pakartojamas įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, bet yra savarankiškai reglamentuojamas klausimas dėl aptariamų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudų apmokėjimo, ministro įsakymo lygmens teisės aktu nustatant pareigą (turtinį įpareigojimą) šias sąnaudas padengti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams. Kitaip tariant, nesant įstatyminio pagrindo, tikrinamomis nuostatomis poįstatyminiame teisės akte, be kita ko, buvo įtvirtintos bendro pobūdžio ir iš esmės naujos teisės normos, kuriomis buvo nustatytas konkretus turtinis įpareigojimas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams apmokėti (atlyginti) šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudas.

Todėl LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad tirto energetikos ministro įsakymo nuostatos, kuriomis nustatyta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti šilumos punkto, kuris nuosavybės teise priklauso šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant remonto darbams reikalingas medžiagas, atsargines dalis ir įrengimus, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros ir (ar) eksploatavimo tarifus, prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui.

LVAT informacija

Back to top button