LAT sprendimas byloje dėl LR Vyriausybės kanceliarijos atsisakymo leisti žurnalistams susipažinti su pasitarimo posėdžio garso įrašu
Šiandien Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla (Nr. 2AT-12-511/2021) dėl žurnalisčių Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės (pareiškėjos) pareiškimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, ir (arba) Ministro Pirmininko patarėją Tomą Beržinską arba kitą atsakingą asmenį galimai padariusiais administracinį nusižengimą, kai buvo atsisakyta teikti informaciją visuomenės informavimo atstovams (ANK 547 straipsnis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai atsisakius leisti susipažinti su Vyriausybės pasitarimo posėdžio garso įrašu, pareiškėjos kreipėsi į teismą. Vyriausybės pasitarimo metu buvo svarstomas klausimas dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo projekto, kuriuo buvo siūloma žurnalistams leisti neatlygintinai gauti VĮ Registrų centro duomenis. Šis įstatymo projektas buvo atmestas ir neteiktas svarstyti Vyriausybės posėdyje.
Pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad teismui pateiktas pareiškimas su jame nurodytais reikalavimais yra nekonkretus, neaišku, kokiam asmeniui prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą, nenurodomi tokio asmens būtini duomenys, taip pat neaišku, kuris konkretus asmuo ir kokiais konkrečiais veiksmais galimai pažeidė teisės aktų nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
LAT teisėjų kolegija nagrinėdama bylą nesprendė dėl pareiškime nurodytų galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių ir konkrečių asmenų atsakomybės. LAT panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pakankamai konkrečių duomenų bylai pradėti nagrinėti, todėl teismas turėjo galimybę savo iniciatyva pašalinti neesminius pareiškimo trūkumus ir privalėjo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
