LVAT išsprendė ginčą dėl karo prievolininko teisės atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė sprendimą administracinėje byloje (Nr. eA-2059-986/2021), kurioje buvo prašoma panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atrankos komisijos (Komisija) sprendimą atsisakyti atidėti pareiškėjo privalomąją pradinę karo tarnybą vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintu pagrindu – jei atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.
Administracinėje byloje buvo vertinama situacija, kai pareiškėjas, kuris 2018 metais buvo įrašytas į karo prievolininkų sąrašą, Komisijai pateikė prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą 2022 metams, paaiškindamas, kad jis vadovauja įmonei, kurios situacija dėl prisiimtų sutartinių įsipareigojimų šiuo metu yra sudėtinga, todėl jam atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą šaukime nurodytu laiku, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams interesams, tačiau tokios žalos būtų galima išvengti, jeigu jam būtų sudaryta galimybė tarnybą atlikti 2022 metais. Komisija atsisakė tenkinti tokį prašymą, savo sprendimą motyvuodama tuo, kad: (1) pareiškėjas nepagrindė „žalos neproporcingo masto“; (2) pareiškėjas, nepašaukus jo 2018 metais atlikti privalomą pradinę karo tarnybą, prieš prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turėjo įvertinti realią riziką būti pašauktam ją atlikti vėlesniu metu; (3) pareiškėjui atidėjus privalomą pradinę karo tarnybą 2022 metams, jis nebegalėtų būti pašauktas dėl amžiaus.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė pripažindamas, kad pareiškėjo skunde nurodytos priežastys nesudaro pagrindo išvadai, jog privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas pareiškėjo interesams sukeltų neproporcingai didelę žalą, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo tarnyba būtų atliekama kitu metu. LVAT teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai nepritarė.
Apeliacinės instancijos teismo sprendime, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, akcentuojama, kad karo prievolininkų prašymų atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu vertinimas turi būti individualizuotas. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, LVAT teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad Komisija, vertindama, jog pareiškėjo pateikti įrodymai yra nepakankami „neproporcingai didelei žalai“ pagrįsti, turėjo pareigą surinkti papildomus įrodymus ir (arba) išaiškinti pareiškėjui teisę pateikti papildomus įrodymus, to nepadarius, liko neįvertintos, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju reikšmingos faktinės aplinkybės. Teisiškai nereikšmingais LVAT teisėjų kolegija pripažino kitus atsisakymo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą motyvus. Teismo sprendime akcentuojama, kad Komisijos argumentas neatidėti privalomos pradinės karo tarnybos vien dėl to, kad pareiškėjas įmonę įsteigė būdamas šaukiamojo amžiaus ne tik nesuderinamas su Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalimi bei 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą bei verslą, bet priešingai nei teigiama Komisijos sprendime, tokiems atvejams, kai šaukiamojo amžiaus asmuo aktyviai dalyvauja ūkinėje veikloje ir yra numatytas byloje vertinamas atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos pagrindas. LVAT sprendime pažymėta, kad iš Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo nėra pagrindo išvadai, kad paminėtoje nuostatoje nurodomos žalos dydis ar tokio dydžio proporcingumas gali būti vertinamas skirtingai tik dėl karo prievolininko amžiaus, todėl teisėjų kolegija nepripažino teisėtu Komisijos sprendimo motyvo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl to, kad atidėjus privalomą pradinę karo tarnybą 2022 metams, jis nebegalėtų būti pašauktas dėl amžiaus.
Konstatavusi, kad Komisijos argumentai nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjo prašymo ir neatidėti privalomos pradinės karo tarnybos bei, kad Komisijos sprendimo motyvų išdėstymas neatitinka adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje ginčytus sprendimus pripažino nepagrįstais ir neteisėtais, todėl juos panaikino.
LVAT informacija
