Teisingumo ministerija sieks efektyvesnės notarų ir antstolių veiklos
Teisingumo ministerija, susipažinusi su Valstybės kontrolės paskelbtomis rekomendacijomis apie antstolių ir notarų veiklos tobulinimą, sieks pokyčių šioje srityje: peržiūrės antstolių ir notarų veiklos reguliavimą, sieks užtikrinti aiškesnį vykdymo išlaidų ir notarų įkainių dydžių nustatymo mechanizmą, tobulinti jų veiklos priežiūrą.
Antstolių ir notarų veikla nuolat sulaukia didelio visuomenės bei suinteresuotų institucijų susidomėjimo, šios sritys yra nuolat tobulinamos. Teisingumo ministerija primena, kad, siekiant objektyviai nustatyti antstolių vykdymo išlaidas ir notarų atlyginimo dydžius, dar 2009 m. Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo atlikti nepriklausomi antstolių ir notarų paslaugų įkainių auditai, pagal jų rekomendacijas ministerija parengė teisės aktus, kuriais siūlyta nustatyti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus vykdymo išlaidų ir notarų atlyginimo dydžius, taip pat siūlė keisti vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką. Tačiau antstolių ir notarų savivaldos organizacijoms nepritarus pokyčiams, o Seimui įtvirtinus privalomą įkainių derinimą su antstolių ir notarų savivaldos organizacijomis, Teisingumo ministerijos parengti įkainius keičiantys teisės aktų projektai nebuvo priimti.
2018 m. lapkritį Teisingumo ministerijos iniciatyva pavyko priimti Antstolių įstatymo pakeitimus, kuriais atsisakyta privalomo vykdymo išlaidų dydžių derinimo su Lietuvos antstolių rūmais ir jau 2019 m. vasario mėnesį pakeista Sprendimų vykdymo instrukcija – panaikintos papildomos vykdymo išlaidos, skaičiuotos už konkrečioje byloje antstolio atliekamus veiksmus (skolininko turto paiešką, procesinių dokumentų rengimą ir kt.).
Teisingumo ministerijos duomenimis, dėl antstolių atliekamų perteklinių ar neekonomiškų vykdymo veiksmų, papildomos vykdymo išlaidos sudarydavo iki 44 procentų visų apskaičiuotų vykdymo išlaidų, o įsigaliojus pakeitimams visi šie veiksmai atliekami antstolio lėšomis. Šie neatidėliotini sprendimai ir aiškus išlaidų apskaičiavimo modelis ne tik sukūrė prielaidas ženkliam vykdymo išlaidų mažėjimui, bet taip pat užtikrino ir įkainių apskaičiavimo skaidrumą.
Tais pačiais metais priimti ir Notariato įstatymo pakeitimai, kuriais atsisakyta privalomo notarų įkainių dydžių derinimo su Lietuvos notarų rūmais, vėliau patvirtinti ir nauji notarų įkainių dydžiai ir įtvirtintos naujos lengvatos.
Įvertinusi Valstybės kontrolės siūlymus, ministerija sieks didesnio proveržio šioje srityje – ekonomiškesnio, skaidresnio ir efektyvesnio antstolių bei notarų veiklos užtikrinimo.
Tam pasitarnaus ir antstolių bei notarų paslaugų plėtra – jų prieinamumo elektroniniu būdu įteisinimas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. visos vykdomosios bylos tvarkomos elektronine forma Antstolių informacinėje sistemoje. Tai leidžia proceso dalyviams nuotoliniu būdu susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais, proceso šalims nebereikia vykti į antstolio kontorą, o dokumentai proceso šalims įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis.
Teisingumo ministerija balandžio mėnesį Seimui pateikė Notariato įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį, Seimui pritarus, būtų sudaryta galimybė ir notarų paslaugomis naudotis nuotoliniu būdu.
Antstolių ir notarų veikloje vyksta daug ir kitų visuomenei svarbių pokyčių, kurie daromi nuosekliai ir pagrįstai. Šios sritys nuolat sulaukia didelio susidomėjimo ir įvairių teisėkūros iniciatyvų, todėl Valstybės kontrolės rekomendacijos – tai viena iš galimybių iš naujo išanalizuoti procesų tobulinimo perspektyvas ir dar geriau atliepti visuomenės lūkesčius.
Teisingumo ministerijos informacija
