Komentarai

R. Kundrotaitė. Arbitražo proceso finansavimas: ką turi žinoti finansavimo siekanti ginčo šalis

Pastaruoju metu dėl pandemijos ir įvairių apribojimų daug įmonių susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, įskaitant ir apyvartinių lėšų trūkumu iš kurių anksčiau būdavo finansuojamos įvairios teisinės išlaidos. Teisė kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo – kiekvienos teisinės sistemos pagrindas. Tačiau, kaip apginti pažeistą turtinę teisę, jeigu įmonės rezervai išsekę arba lėšos yra gyvybiškai reikalingos kitiems tikslams?

Tokiu atveju, ginčo šalis gali gauti atskirą finansavimą teisinėms išlaidoms padengti iš trečiųjų šalių, įskaitant privataus kapitalo investicinių fondų.[1] Šiame straipsnyje bus aptariami pagrindiniai tokio finansavimo ypatumai bei reguliavimo aspektai.

Bylinėjimosi išlaidų finansavimas pasitelkiant trečiąsias šalis: apie ką kalbame?  

Teisės mokslininkų darbuose bei tarptautinių susitarimų projektuose bylinėjimosi išlaidų finansavimas pasitelkiant trečiąsias šalis apibrėžiamas įvairiai.[2] Praktikoje tai suprantama kaip susitarimas, kuriuo trečiasis asmuo, fizinis ar juridinis, kuris nėra ginčo šalis, suteikia finansavimą ar kitą finansinę vertę turinčią paramą ginčo šaliai, siekiančiai ginti turtinę teisę, už atlygį, kurio sumokėjimas priklauso nuo ginčo bylos išsprendimo ir kompensacijos gavimo.[3] Finansavimą ar finansinę vertę turinčią paramą gali teikti advokatų kontora atstovaujanti ginčo šaliai, privataus kapitalo investiciniai fondai, draudimo bendrovės, bankai.[4]

Dažniausiai yra finansuojamas ginčo sprendimo procesas. Ginčas gali būti sprendžiamas nacionaliniame ar užsienio teisme, arbitraže, pasitelkus mediatorius ar ekspertus. Parama gali apimti dalies ar visų išlaidų padengimą teisininkams, ekspertams, ginčą sprendžiantiems asmenims ar institucijoms, priteistos kompensacijos išieškojimą vykdantiems subjektams. Parama taip pat gali būti teikiama ir ginčo šalies išlaidoms susijusiomis su įprastine ūkine veikla, kol sprendžiamas ginčas, padengti. Tinkamiausią finansavimo formą šalys pasirenka atsižvelgdamos į ginčo esmę bei ginčo išsprendimo būdą, taikomą teisinį reguliavimą.

Bylinėjimosi išlaidų finansavimo ypatumai

Finansavimą teikiantys privataus kapitalo investiciniai fondai pasižymi finansavimo formos lankstumu. Sprendimai dėl finansavimo suteikimo grindžiami tarptautinių ekspertų išvadomis bei galimybe susigrąžinti investiciją išimtinai tik po sėkmingos bylos baigties ir išieškojus priteistą sumą.

Finansavimas gali būti teikiamas vienai arba iš karto kelioms ginčo byloms išspręsti. Jeigu finansavimas teikiamas keliems ginčams išspręsti, investiciniai fondai susitarimus gali sudaryti su advokatų kontora, kuri gina kelių klientų turtines teises, arba su ginčo šalimi, kuri siekia apginti savo turtines teises keliose bylose.[5]

Kai finansavimas teikiamas ginčo šaliai, pagal procesinę padėtį, tai gali būti tiek ieškovas, tiek atsakovas teikiantis priešpriešinius reikalavimus.[6]

Įprasta manyti, kad investiciniai fondai finansavimą teikia tik nemokiai ir dėl to ginčo proceso finansuoti neturinčiai lėšų šaliai. Tačiau pagal finansinę padėtį, tai gali būti tiek moki, tiek nemoki ginčo šalis.[7] Gerą finansinę padėti turinti ginčo šalis finansavimo siekia tuomet, kai turi galimybę apyvartines lėšas naudoti ūkinei veiklai palaikyti ar plėsti. Tokiu atveju, ginčo šalis pasidalina finansinę riziką dėl ginčo išsprendimo ir kompensacijos išieškojimo su finansavimą teikiančiu investiciniu fondu.[8]

Investiciniai fondai finansuoja tik gerai pagrįstų turtinių teisių gynimo bei išieškojimo procesą. Kai kurie tyrimai rodo, kad fondai nefinansuoja net 90% finansavimo siekiančių bylos šalių.[9] Kadangi investicijos grąža priklauso nuo bylos sėkmės, finansuotojai nenori imtis įrodymais ir aiškiais faktais nepagrįstų ginčo atvejų.[10] Tai iš esmės sumažina ginčo šalių galimybę bet kokiais tikslais piktnaudžiauti ginčo išsprendimo mechanizmais ir pradėti nesąžiningus procesus.[11]

Pasitelkdamas išorės ekspertus investiciniai fondai atlieka išsamią teisinę, nuostolių apskaičiavimo ir išieškojimo perspektyvų ir rizikų analizę siekdami įvertinti ieškinio pagrįstumą. Fondai yra linkę suteikti finansavimą ginčo proceso išsprendimui tik, jeigu reikalavimų patenkinimo tikimybė yra ne mažesnė nei 60-70%.[12] Praktika rodo, kad kai kurie fondai reikalauja net 90% tikimybės. Atlikdami kruopštų tyrimą ir taip atsirinkdami, kurių ginčų išsprendimą finansuoti, fondai eliminuoja bergždžio bylinėjimosi galimybę ir taip prisideda prie efektyvaus teisingumo vykdymo.

Reguliuojami privataus kapitalo investiciniai fondai ginčo šaliai suteikia papildomo teisinio ir politinio tikrumo, kadangi jie turi atitikti skaidrumo ir lėšų kilmės reikalavimus įtvirtintus tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose dėl pinigų plovimo prevencijos. Žinodama finansavimo kilmę ir investavimo strategiją, ginčo šalis eliminuoja riziką, kad ginčo procesui pasibaigus priimtas sprendimas bus panaikintas ar nepripažintas užsienio valstybėje dėl neaiškių finansavimo šaltinių, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai.[13]

Ginčo proceso išsprendimą finansuojantys fondai veikia pagal „viskas arba nieko“ principą ir dėl to gali siekti didesnės nei įprasta privataus kapitalo fondams finansinės grąžos. Visais atvejais ginčo išsprendimui finansavimą suteikiantis fondas investicinę grąžą gauna tik sėkmingai išieškojus priteistą sumą.[14]

Nepaisant išsamaus tyrimo ginčo išsprendimo ir priteistos sumos išieškojimo procesas yra sudėtingas ir dėl to slepia įvairias finansines, politines, teisines ar ekonomines rizikas. Jeigu dėl bet kokių su ginčo šalimis susijusių ar nesusijusių aplinkybių priteistos sumos išieškoti nepavysta, fondas ne tik kad negauna finansinės grąžos, bet taip pat ir nesusigražina investuotos sumos.[15] Atsižvelgiant į tai praktikoje investiciniai fondai siekia susitarti dėl kelis kartus didesnės už investuotą sumą finansinės grąžos.[16] Tai gali atsispindėti kaip reikalavimas, gražinti investuotą sumą kartu su du ar tris kartus didesniu sėkmės mokesčiu, arba kaip reikalavimas sumokėti konkrečią dalį nuo išieškotos sumos, nepriklausomai nuo investuotos sumos.[17]

Galiausiai, fondai ginčo šalims suteikia daugiau nei būtiną finansavimą. Fondą administruojantys, sprendimus priimantys ar rekomendacijas dėl finansavimo teikiantys asmenys dažnai yra sukaupę keliolikos ar netgi keliasdešimties metų darbo su tarptautinių ginčų sprendimu susijusią patirtį.[18] Šia patirtimi fondai dalinasi su ginčą siekiančią išspręsti šalimi.

Įprasta manyti, kad ginčą finansuojantis fondas perima ginčo išsprendimo proceso kontrolę iš ginčo šalies.[19] Fondas gali turėti sprendimo priėmimo ar biudžeto išlaidų kontrolę. Tačiau į fondo ir ginčo šalies santykius reikėtų žiūrėti kaip į bendradarbiavimo, kadangi tiek fondas, tiek ginčo šalis turi tą patį interesą: išspręsti ginčą greičiausiu būdu siekiant maksimalios finansinės naudos. Atsižvelgiant į tai, užuot prisiėmę visišką ginčo išsprendimo proceso kontrolę, investiciniai fondai dalinasi ginčų išsprendimo administravimo patirtimi ir įgūdžiais, bendradarbiauja su ginčo šalimi siekiant nustatyti ginčo bylos strategiją bei padeda efektyviai valdyti ginčo išsprendimo ir priteistos kompensacijos išieškojimo procesus. Praktikoje ginčo proceso valdymo kontrolę dažniausiai išlaiko būtent ginčo šalis.[20]

Bendradarbiavimo su investiciniu fondu įtvirtinimas bylinėjimosi išlaidų finansavimo sutartyje

Tarptautinėje praktikoje, pagal finansavimo sąlygas, susitarimai su trečiąja šalimi dėl ginčo proceso finansavimo yra lyginami su draudimo sutartimis (kuomet draudikas padengia visas ar dalį draudžiamosios šalies išlaidų vienam ar keliems ginčams išspręsti) arba su sutartimis dėl sėkmės mokesčio (kuomet advokatų kontora ar pavieniai advokatai atstovauja ginčo šalį mainais už dalį gautų pajamų pasibaigus bylos procesui).[21] Finansuoti ginčo išsprendimo procesą galima suteikiant paskolą ginčo šaliai arba įgyjant reikalavimo teisę pagal pirkimo – pardavimo sutartis arba kitas reikalavimo teisių perleidimo sutartis.[22] Sutarties kvalifikavimas visuomet priklausys nuo tai sutarčiai taikomos teisės, kurią šalys yra laisvos pasirinkti.

Pagal Lietuvos teisę, sutarties dėl ginčo išsprendimo proceso finansavimo teisinis pagrindas galėtų būti CK 6.50, kuris nurodo, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Tokiu atveju, prievolę įvykdęs trečiasis asmuo perima visas ar dalį kreditoriaus teisių susijusių su skolininku. [23]

Lietuvos įstatymų leidėjas nėra tiesiogiai numatęs nei apribojimų, nei specialių sąlygų sutartims dėl bylinėjimosi finansavimo sutarties sudarymo. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.[24]

Vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat šalys gali sudaryti sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementus.[25] Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą ir priimant pasiūlymą arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.[26] Nustatant bylinėjimosi išlaidų finansavimo sutarčiai taikomus formos reikalavimus, galima būtų taikyti normų taikomų paskolos sutarties sudarymui analogiją. Kaip ir paskolos sutartis, kai paskolą suteikia juridinis asmuo, bylinėjimosi išlaidų finansavimo sutartis turėtų būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į finansavimo sumą.[27]

Pagal Lietuvos teisę sutartis galioja, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas.[28] Priklausomai nuo finansavimo formos ir bylos esmės, finansuotojas ir ginčo šalis tariasi dėl šių dalykų: finansavimo sąlygų ir sutarties nutraukimas dėl esminio pažeidimo, finansavimo sutarčiai taikomos teisės, ginčo sprendimo mechanizmo, finansavimo sutarties fakto atskleidimo trečiosioms šalims ar ginčą sprendžiančiam subjektui, investuotojo teisių administruoti bylos procesą ir priimti taktinius sprendimus apimties ir kt.[29] Tarptautinėje praktikoje daugiausiai diskusijų kelia ginčo šalies ir investicinio fondo teisių ir pareigų apimtis dėl kitos ginčo šalies bylinėjimosi išlaidų padengimo bei galimo interesų konflikto tarp investicinio fondo ir ginčą išspręsti paskirtų subjektų.[30]

Kokios sąlygos būtų esminės sutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų finansavimo pagal Lietuvos teisę nėra nurodoma nei įstatymuose nei teismų praktikoje. Tačiau, atsižvelgiant į paskolos sutarties sudarymui taikomus reikalavimus, esminės bylinėjimosi išlaidų finansavimo sutarties sąlygos galėtų būtų sutarties dalyko (pinigų) perdavimas ir skolininko įsipareigojimas gautą sumą grąžinti.[31]

Nustatant sutarties sąlygas, ypač svarbu laikytis užtikrinti sutarties sąžiningumą ir išvengti vienos šalies dominavimo. Pagal Lietuvos teisę, kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.[32] Kaip nurodoma teismų praktikoje, sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis.[33] Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai.[34]

Papildomai, sudarydamos sutartis dėl bylinėjimosi išlaidų finansavimo, šalys turi nepažeisti esminio šalių lygybės principo. Šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą.[35] Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.[36]

Neužtikrinus šių pagrindinių teisės principų laikymosi sutartiniuose santykiuose, viena iš šalių gali siekti sutarties ar pavienių sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.[37]

Tarptautinio bendradarbiavimo su finansavimą teikusia trečiąja šalimi pavyzdys

Vienas žymesnių bendradarbiavimo su bylinėjimosi išlaidas dengiančia šalimi pavyzdžių yra Norscot Rig Management PVT (ieškovas arbitražo byloje) (Norscot) prieš Essar Oilfields Services Limited  (Essar) byla.[38] Ginčas kilo, kai Essar atsisakė vykdyti sutartis su Norscot ir dėl to iš esmės pablogino Norscot finansinę padėtį.[39] Norscot pradėjo arbitražo procesą pagal Tarptautinių Prekybos Rūmų (angl. International Chamber of Commerce) arbitražo taisykles. Neturėdama lėšų, Norscot sudarė sutartį dėl bylinėjimosi išlaidų finansavimo. Norscot sutiko sumokėti finansuotojui tris kartus didesnę sumą nei pasiskolino pagal sutartį arba 35% priteistos sumos, priklausomai nuo to, kuri suma bus didesnė laimėjus bylą.[40] Arbitražo procesas tęsėsi tris metus ir pareikalavimo iš Norscot daugiau nei 600 tūkstančių JAV dolerių.[41] Tribunolas nusprendė, kad Essar padarė esminį operacijų valdymo sutarties su Norscot pažeidimą ir dėl to nurodė Essar sumokėti apie 12 milijonų JAV dolerių sumą, įskaitant ir apie 1.9 milijonų JAV dolerių sumą, kurią Norscot turėjo sumokėti pagal bylinėjimosi išlaidų finansavimo sutartį.[42] Tribunolas aiškino, kad dėl Essar sukeltų rimtų finansinių problemų, Norscot neturėjo kitos išeities ginti savo pažeistas teises kaip tik sudaryti bylinėjimosi išlaidų finansavimo sutartį ir dėl to turi teisę susigražinti visą finansuotojui mokėtiną sumą.[43] Tribunolas taip pat pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų finansavimo sutarties sąlygos atitinka standartinį mokestį rinkoje už tokio finansavimo suteikimą.

Nepritardama nurodymui padengti Norscot išlaidas pagal bylinėjimo išlaidų finansavimo sutartį, Essar apskundė arbitražo sprendimą pagal Anglijos arbitražo įstatymą. Essar teigė, kad tribunolas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes „kitos išlaidos”, kurias pagal savo nuožiūrą tribunolas galėjo priteisti pagal arbitražo taisykles, neapėmė išlaidų, kurias šalis patiria pagal bylinėjimosi išlaidų finansavimo sutartį.[44] Anglijos teismas pažymėjo, kad „kitos išlaidos“ apėmė išlaidas pagal bylinėjimosi finansavimo sutartį, nes Norscot patyrė finansinius sunkumus būtent dėl Essar veiksmų ir neturėjo kitos išeities kaip gauti finansavimą bylinėjimosi išlaidoms padengti.[45] Tad Anglijos teismas nusprendė, kad Tribunolas neviršijo jam suteiktų įgaliojimų ir atmetė Essar skundą.

Šis atvejis parodo, kaip bendradarbiavimas su finansavimą bylinėjimosi išlaidoms padengti teikiančiu fondu leidžia su rimtais finansiniais sunkumais susiduriančiai ginčo šaliai apginti savo pažeistas teises.

Išvados

Ginčo išsprendimo finansavimas, yra net tik efektyvi teisės apsiginti nuo pažeidimų užtikrinimo, bet ir ekonomikos skatinimo priemonė. Sudarant bylinėjimosi išlaidų finansavimo sutartį, ginčo šalis ir investicinis fondas turėtų atsižvelgti į ginčo esmę, ginčo išsprendimo procesą bei sprendimo įgyvendinimą nustatančias taisykles. Lietuvos įstatymų leidėjas nėra numatęs tiesioginių apribojimų bylinėjimosi finansavimui. Tačiau, pagal Lietuvos teisę bylinėjimosi išlaidų finansavimo sutartį sudarančios ir vykdančios šalys turėtų susitarti dėl esminių sąlygų bei užtikrinti lygiateisiškumo, sąžiningumo, bei protingumo principų taikymą.

Raimonda Kundrotaitė yra Misen Energy AB vyriausiojo teisininkė, Teksaso valstijos licenciją turinti advokatė 

 

[1] Stephen Jagush, Third Party Funding of International Arbitrations, Juris (2014), p.214-215. Prieiga per internetą: http://arbitrationlaw.com/files/free_pdfs/01-title_pagetoc_leadarb3.pdf.

[2] M. Scherer, A. Goldsmith and C. Flechet, Third-Party Funding in International Arbitration in Europe: Part 1 – Funders’ Perspectives, International Business Law Journal 2 (2012), p.217-218.

[3] United Nations Commission on International Trade Law Working Group III (Investor-State Dispute Settlement Reform) Thirty-seventh session New York, 1–5 April 2019, Possible Reform of Investor-State Dispute Settlement (ISDS) Third Party Funding, 2019 m. sausio 24 d., p.2. Prieiga per internetą: https://uncitral.un.org/en/working_groups/3/investor-state.

[4] Lisa Bench Nieuwveld, Victoria Shannon Sahani, Third-Party Funding in International Arbitration (Second Edition). Kluwer Law International (2017), p.15.

[5] International Council for Commercial Arbitration, Report of the ICCA-Queen Mary Task Force on Third-Party Funding in International Arbitration, the ICC Reports No.4, (2018), p.38. Prieiga per internetą: https://www.arbitration-icca.org/media/10/40280243154551/icca_reports_4_tpf_final_for_print_5_april.pdf.

[6] Ten pat, p.50. Geoffrey McGovern, Neil Rickman and other, Third-Party Litigation Funding and Claim Transfer: Trends and Implications for Civil Justice System, Rand Corporation (2010), p.22. Prieiga per internetą: http://www.rand.org/content/dam/rand/pubs/conf_proceedings/2010/RAND_CF272.pdf.

[7] M. Scherer, A. Goldsmith and C. Flechet, Third-Party Funding in International Arbitration in Europe: Part 1 – Funders’ Perspectives, International Business Law Journal 2 (2012), p.5. Megan BettsEvanthia Kasiora, The Impact of the COVID-19 Pandemic on Third Party Funding and Security for Costs in International Commercial Arbitration, 2020 m. liepos 30 d. Prieiga per internetą: http://arbitrationblog.kluwerarbitration.com/2020/07/30/the-impact-of-the-covid-19-pandemic-on-third-party-funding-and-security-for-costs-in-international-commercial-arbitration/.

[8] Susanna Khouri, Kate Hurford, Clive Bowman, Third Party Funding in International Commercial and Treaty Arbitration – A Panacea or a Plague? A Discussion of the Risks and Benefits of Third Party Funding, Transnational Dispute Management (2011). Prieiga per internetą:  https://www.transnational-dispute-management.com/article.asp?key=1747.

[9] Fabian BonkeTara Theiss, How to Fund Construction Disputes – Relying on Third-Party Funding?, 2019 m. gruodžio 24 d. Prieiga per internetą: http://arbitrationblog.kluwerarbitration.com/2019/12/24/how-to-fund-construction-disputes-relying-on-third-party-funding/.

[10] Norton Rose Fulbright, The Third Party Funding Debate – We Look at the Risks, (2016). Prieiga per internetą:  https://www.nortonrosefulbright.com/en/knowledge/publications/6c843d32/the-third-party-funding-debate—we-look-at-the-risks.

[11] Galo M. Márquez Ruiz, Uber v. Heller: Can Third-Party Funding Limit Unconscionable Arbitration Agreements?, 2020 m. spalio 17 d.. Prieiga per internetą: http://arbitrationblog.kluwerarbitration.com/2020/10/17/uber-v-heller-can-third-party-funding-limit-unconscionable-arbitration-agreements/.

[12] Bernardo Cermades, ICC Dossier Third-Party Funding, (2013), p.153-154.

[13] Olivier Marquais, Alain Grec, Investment Management and Corporate Structuring Considerations for Third-Party Litigation Funders in Luxembourg, ASA Bulletin No.2 (2020), p.413. Prieiga per internetą:  https://www.loyensloeff.com/media/478581/marquais_offprint.pdf.

[14] Van Boom, Willem H., Third-Party Financing in International Investment Arbitration, 2011 m. gruodžio 31 d., p.29. Prieiga per internetą: https://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=2027114.

[15] Ten pat, p.29-30.

[16] M. Scherer, A. Goldsmith and C. Flechet, Third-Party Funding in International Arbitration in Europe: Part 1 – Funders’ Perspectives, International Business Law Journal 2 (2012), p.8.

[17] United Nations Commission on International Trade Law Working Group III (Investor-State Dispute Settlement Reform) Thirty-seventh session New York, 1–5 April 2019, Possible Reform of Investor-State Dispute Settlement (ISDS) Third Party Funding, 2019 m. sausio 24 d., p.2. Prieiga per internetą: https://uncitral.un.org/en/working_groups/3/investor-state.

[18] Woodsford Litigation Funding Insight, Funding for International Arbitration, p.5. Prieiga per internetą:  https://woodsfordlitigationfunding.com/white-paper-funding-for-international-arbitration/.

[19] Ashurst, Third Party Funding in International Arbitration, 2020 m. vasario 21 d. Prieiga per internetą:  https://www.ashurst.com/en/news-and-insights/legal-updates/quickguide—third-party-funding-in-international-arbitration/.

[20] Nicholas Sharratt, Michael Hartley, Third Party Funding in International Arbitration, 2020 m. rugsėjo 7 d. Prieiga per internetą: https://www.lexology.com/library/detail.aspx?g=345c349b-1bbb-4510-834e-618b4e1cd74b.

[21] M. Scherer, A. Goldsmith and C. Flechet, Third-Party Funding in International Arbitration in Europe: Part 1 – Funders’ Perspectives. International Business Law Journal 2 (2012), p.5. Maya Steinitz, Whose Claim Is This Anyway? Third-Party Litigation Funding, Minnesota Law Review (2010-2011), p.1295-1296. Prieiga per internetą: https://www.minnesotalawreview.org/wp-content/uploads/2012/03/Steinitz_PDF.pdf.

[22] Lisa Bench Nieuwveld, Victoria Shannon Sahani, Third-Party Funding in International Arbitration (Second Edition). Kluwer Law International (2017), p.3.

[23] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimas ir papildymais) Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262, Str. 6.50(3).

[24] Ten pat, Str. 1.5(2).

[25] Ten pat, Str. 6.156(1)(3).

[26] Ten pat, Str. 6.162(1).

[27] Ten pat, Str. 6.871.

[28] Ten pat, Str. 6.162(2).

[29] Woodsford Litigation Funding Insight, A Practical Guide to Litigation Funding Agreement, (2019), p.9-11. Prieiga per internetą: https://woodsfordlitigationfunding.com/wp-content/uploads/2019/01/A-Practical-Guide-to-Litigation-Funding_ROW.pdf.

[30] Profile Investments, Evolution of the Third-Party Funder, 2020 m. balandžio 27 d. Prieiga per internetą: https://www.lexology.com/library/detail.aspx?g=fcd6f277-5754-4fa0-958f-d1e1701c8730.

[31] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015.

[32] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimas ir papildymais) Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262, Str. 6.158.

[33] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-1/2014.

[34] Ten pat. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m .kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013.

[35] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimas ir papildymais) Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262, Str. 6.228(1).

[36] Ten pat.

[37] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimas ir papildymais) Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262; Str. 1.90, 1.91.

[38] Essar Oilfields Services Limited v Norscot Rig Management PVT Limited [2016] EWHC 2361 (Comm).

[39] CASEMINE, Essar Oilfields Services Limited v Norscot Rig Management PVT Limited, (2016), para 21. Prieiga per internetą: https://www.casemine.com/judgement/uk/5a8ff75760d03e7f57eab7c1.

[40] Keystone Law, Landmark arbitration decision: Essar v Norscot, 2016 m. spalio 11 d. Prieiga per internetą: https://www.keystonelaw.com/keynotes/landmark-arbitration-decision-essar-v-norscot.

[41] Maximilian Szymanski, Recovery of Third Party Funding Ordered by ICC Tribunal and Confirmed by the English High Court – An Under-Theorised Area of the Law, 2016 m. spalio 16 d. Prieiga per internetą: http://arbitrationblog.kluwerarbitration.com/2016/10/08/recovery-of-third-party-funding-ordered-by-icc-tribunal-and-confirmed-by-the-english-high-court-an-under-theorised-area-of-the-law/?_ga=2.99162654.1259239188.1606232150-1548935752.1605582470.

[42] CASEMINE, Essar Oilfields Services Limited v Norscot Rig Management PVT Limited, (2016), para 2-5. Prieiga per internetą: https://www.casemine.com/judgement/uk/5a8ff75760d03e7f57eab7c1.

[43] HSF Arbitration Notes Blog, English court upholds arbitrator‘s decision to award claimant the costs of third party funding, 2016 m. spalio 3 d. Prieiga per internetą: https://hsfnotes.com/arbitration/2016/10/03/english-court-upholds-arbitrators-decision-to-award-claimant-the-costs-of-third-party-funding/.

[44] Maximilian Szymanski, Recovery of Third Party Funding Ordered by ICC Tribunal and Confirmed by the English High Court – An Under-Theorised Area of the Law, 2016 m. spalio 16 d. Prieiga per internetą: http://arbitrationblog.kluwerarbitration.com/2016/10/08/recovery-of-third-party-funding-ordered-by-icc-tribunal-and-confirmed-by-the-english-high-court-an-under-theorised-area-of-the-law/?_ga=2.99162654.1259239188.1606232150-1548935752.1605582470

[45] Ten pat.

Back to top button