Kokius siūlymus šią savaitę priėmė Europos Parlamentas europietiško dirbtinio intelekto kūrimo link?
Dirbtinis intelektas dėl plataus pritaikomumo ir spartaus progreso tapo viena pagrindinių ekonominio vystymosi varomųjų jėgų. Dabar jau sunku įsivaizduoti sritį, kuri išliktų visiškai atspari dirbtinio intelekto atneštiems ir atnešamiems pokyčiams. Kaip nurodoma Europos Komisijos Baltojoje knygoje Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą, jis pakeis mūsų gyvenimą, padėdamas užtikrinti geresnę sveikatos priežiūrą (pvz., tikslesnį diagnozavimą ir geresnę ligų prevenciją), efektyviau ūkininkauti, švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, didinti gamybos sistemų veiksmingumą dėl prognozuojamosios priežiūros, didinti europiečių saugumą ir įvairiais kitais būdais, kuriuos kol kas menkai įsivaizduojame. Didelis dirbtinio intelekto potencialas pabrėžiamas ir tokiose visuomenei šiuo metu aktualiose sferose kaip Europos žaliasis kursas ir kova su Covid-19.
Europos Sąjunga, siekdama pavyti tokias milžines dirbtinio intelekto srityje kaip Kinija ir JAV, priėmė daugybę rekomendacinio pobūdžio teisės aktų, skatinančių spartesnį dirbtinio intelekto vystymąsi, o Europos Komisijos tikslas – ateinantį dešimtmetį ES kasmet pritraukti daugiau kaip 20 mlrd. EUR investicijų į dirbtinį intelektą – rodo ambicijas, kad ES gali pirmauti, kurdama ir naudodama dirbtinį intelektą. Visgi atsirado poreikis priimti nebe tik rekomendacinio pobūdžio teisės aktus.
2020 m. spalio 20 d. europarlamentarai priėmė Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto pasiūlymus dėl geresnio dirbtinio intelekto reglamentavimo Europos Sąjungoje, kuris paskatintų inovacijas, užtikrintų etikos standartus ir skatintų pasitikėjimą technologijomis. Europos Parlamentas – viena pirmųjų institucijų pasaulyje, pateikusi rekomendacijas, kokios nuostatos dėl etikos, atsakomybės ir intelektinės nuosavybės teisių turės būti numatytos dirbtinio intelekto taisyklėse.
Viso buvo priimti trys siūlymai:
| Etika | Atsakomybė už žalą | Intelektinės nuosavybės teisės |
| Pritarė 81% europarlamentarų | Pritarė 91% europarlamentarų | Pritarė 89% europarlamentarų |
| · prašoma Komisijos pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl dirbtinio intelekto kūrimo, diegimo ir naudojimo etikos principų;
· šis pasiūlymas neturėtų apriboti sektorinių teisės aktų, jame tik reikėtų aptarti nustatytas spragas; · reglamentas turi būti grindžiamas šiais principais: a) dirbtinis intelektas yra orientuotas į žmogų, žmogaus sukurtas ir žmogaus kontroliuojamas; b) sauga, skaidrumas ir atskaitomybė; c) apsaugos nuo šališkumo ir diskriminacijos bei teisių gynimo priemonės; d) teisė į teisių gynimą; e) socialinė atsakomybė ir lyčių lygybė dirbtinio intelekto srityje; f) aplinkos atžvilgiu tvarus dirbtinis intelektas; g) privatumo paisymas ir biometrinio atpažinimo naudojimo apribojimai; h) geras valdymas. · Dirbtinio intelekto technologijos suskirstytos į: a) didelės rizikos (pvz., švietimas, sveikatos priežiūra, transportas, energetika). b) labai rizikingas (pvz., besimokančiųjų vertinimas, paskolų teikimas, medicininis gydymas).
|
· prašoma Komisijos pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl atsakomybės už dirbtinio intelekto sistemų veikimą;
· piliečiai turėtų turėti tokio paties lygio apsaugą ir teises, nepriklausomai nuo to, ar žala padaryta dirbtinio intelekto sistemos, ar ne, ir ar ji padaryta fiziškai ar faktiškai; · visada turėtų būti aišku, kad tas, kas sukuria, tvarko, kontroliuoja dirbtinio intelekto sistemą ar įsikiša į ją, turėtų būti atsakingas už žalą ar nuostolius, kuriuos sukelia atitinkama veikla, prietaisas ar procesas; · atsakomybės dydį turėtų lemti atitinkamas kontrolės, kurią operatoriai vykdo siekdami suvaldyti su dirbtinio intelekto sistemos eksploatavimu ir veikimu susijusią riziką, mastas; · norint geriau identifikuoti įvairų etapų dalyvius, turėtų būti gerinamas gaminių atsekamumas; · operatoriaus kontroliuojamos dirbtinio intelekto sistemos tipas yra lemiamas atsakomybės veiksnys; · dirbtinio intelekto sistema, kuriai būdinga didelė rizika ir kuri veikia savarankiškai, potencialiai kelia kur kas didesnį pavojų visuomenei. |
· Skatina prioritetą teikti dirbtinio intelekto technologijų poveikio vertinimui intelektinės nuosavybės teisių srityje pagal sektorius ir tipą; taikant tokį požiūrį reikėtų atsižvelgti, pvz., į žmogaus įsikišimo lygį, dirbtinio intelekto savarankiškumą, naudojamų duomenų ir autorių teisės saugomos medžiagos svarbą ir kilmę bei galimą kitų susijusių veiksnių poveikį;
· nebūtų tikslinga siekti dirbtinio intelekto technologijoms suteikti teisinį subjektiškumą; · dirbtinio intelekto technologijų kūrimo intelektinės nuosavybės teisės turėtų būti atskirtos nuo intelektinės nuosavybės teisių, galimai suteikiamų dirbtinio intelekto sukurtiems kūriniams; · tais atvejais, kai dirbtinis intelektas naudojamas tik kaip priemonė padėti autoriui kūrybos procese, ir toliau taikoma dabartinė autorių teisių sistema; · dirbtinio intelekto technologijos sukurti techniniai kūriniai turi būti saugomi pagal intelektinės nuosavybės teisių teisinę sistemą; · reikia nustatyti tinkamas apsaugos priemones, įskaitant projektavimo sistemas, pagal kurias būtų numatyta procese dalyvaujančio žmogaus atliekama kontrolė ir peržiūra. |
Europos Komisijos teisėkūros pasiūlymų laukiama kitų metų pradžioje.
Tekstą parengė VU TF Viešosios teisės katedros doktorantė Goda Strikaitė-Latušinskaja
