Konstitucinis Teismas pagal individualų skundą nagrinės Vidaus tarnybos statuto nuostatos, ribojančios asmens teisę būti vidaus tarnybos pareigūnu, atitiktį Konstitucijai
Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo fizinio asmens prašymas ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygiateisiškumo principą, 33 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, be kita ko, piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą, 48 straipsnio 1 daliai, nustatančiai teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, 109 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai nuostatą, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja Vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjo, nesunkų tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui neterminuotai ribojama teisė tapti (būti) vidaus tarnybos pareigūnu.
Pareiškėjas mano, kad jo teisės buvo pažeistos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu jį atleidus iš vidaus tarnybos kaip neatitinkantį ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi po to, kai Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiama nutartimi pareiškėjo skundai dėl minėto įsakymo panaikinimo buvo atmesti.
Ginčijamame Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo.
Pareiškėjas prašyme pažymi, kad tarp nesunkų tyčinį nusikaltimą padariusio asmens ir neatsargų nusikaltimą padariusio asmens nėra tokių skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Pareiškėjo teigimu, pagal galiojantį teisinį reguliavimą pripažinimas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo iš asmens galimybę tapti vidaus tarnybos pareigūnu atima visam jo gyvenimui, tačiau jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl kitos nusikalstamos veikos (neatsargaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos praėjo 5 metai, jis gali tapti vidaus tarnybos pareigūnu ir juo būti.
Grįsdamas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nepriekaištinga reputacija apibrėžiama skirtingai. Pagal vienus įstatymus nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinka už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuteisti asmenys ir tai jiems visam laikui užkerta kelią dirbti atitinkamo įstatymo reguliuojamose srityje. Kitų nusikalstamų veikų padarymas lemia apribojimus, taikomus konkrečiam terminui, kuriam pasibaigus ankstesnės nusikalstamos veikos nebeturi reikšmės sprendžiant dėl asmens reputacijos. Tuo tarpu pagal ginčijamą teisinį reguliavimą tam tikrų pareigų asmuo nebegalės užimti niekada.
Pareiškėjas, remdamasis oficialiąja konstitucine doktrina teigia, kad konstitucinio proporcingumo principo reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, be kita ko, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones.
Tai jau šeštas individualus konstitucinis skundas, priimtas nagrinėti Konstituciniame Teisme. Viena byla pagal individualų skundą jau išnagrinėta.
LR Konstitucinio Teismo informacija
