LVAT: proceso dalyviai neturi absoliučios teisės gauti LITEKO duomenis
Pareiškėja prašė pateikti LITEKO duomenis apie tai, kurie šio teismo teisėjai ir darbuotojai 2015 m. balandžio 1 d. – 2016 m. birželio 1 d. laikotarpiu buvo prisijungę prie konkrečios bylos; kokius konkrečius veiksmus atliko/neatliko (nurodant vardus, pavardes, pareigas, prisijungimo datas); jei atliko veiksmus – prisijungimo trukmę. Panevėžio apygardos teismas, atsakydamas į nurodytą pareiškėjos prašymą, pateikė tuos LITEKO duomenis, kuriuos surinko, pasinaudojęs savo žinioje turimomis techninėmis priemonėmis. Pareiškėja su prašymu dar kartą kreipėsi į atsakovą ir pakartotinai suformulavo prašymą pateikti visus LITEKO duomenis bei nurodė, į kokius klausimus privalo atsakyti Panevėžio apygardos teismas. Pareiškėja, pagrįsdama prašymą, nurodė, kad ji gavo neišsamius duomenis. Panevėžio apygardos teismas, atsakydamas į šį pareiškėjos prašymą, pateikė prašomą informaciją. Pareiškėjos nuomone, Panevėžio apygardos teismas, nepateikdamas išsamaus atsakymo į jos prašymus, vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, netinkamai vykdė jam priskirtas pareigas ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 2.2. punktu, ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja I. B. dalyvavo civilinės bylos procese kaip ieškovė, padarė išvadą, kad pareiškėja turi teisę gauti LITEKO duomenis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gruodžio 30 dienos nutartyje pasisakė, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja, kaip civilinės bylos proceso dalyvė, turi teisę gauti LITEKO duomenis, tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, kaip proceso dalyvė, turi absoliučią teisę gauti LITEKO duomenis, sutikti negalima.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 17.1 punktu teismai, kaip LITEKO tvarkytojai, atlieka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme valstybės informacinės sistemos tvarkytojui nustatytas funkcijas ir turi šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas. Remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio (informacijos teikimas institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims) 2 dalimi kai informacija teikiama vieną kartą, ji prašančiai institucijai ar kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui teikiama pagal prašymą, kuriame nurodomas prašomos informacijos teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, jos naudojimo tikslas, teikimo būdas, apimtis, gavimo būdai, teikiamų duomenų formatas. Teisėjų kolegija laikė pagrįstais atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės teismų administracijos teisinius argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ir pareiškėja nenurodė teisės aktų nuostatų, kurios konkrečiu atveju suteikia jai teisę gauti išsamius LITEKO duomenis, įskaitant LITEKO naudotojų ir kitus duomenis.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad prašomų duomenų teikimo klausimas galbūt patektų į Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo reguliavimo sritį, tačiau minėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo laikytis pozicijos, kad atsakovas, spęsdamas klausimą dėl prašomų duomenų teikimo, būtų atleistas nuo teisės aktų reikalavimų. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjos prašomi duomenys negali būti tapatinami savo asmens duomenimis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio, kuris įtvirtina teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, prasme.
