Seimo nutarimas dėl apkaltos Seimo nariui Artūrui Skardžiui komisijos pakeitimo prieštarauja Konstitucijai ir Seimo statutui
Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. XIII-1227 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ prieštarauja Konstitucijos 76 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Seimo statuto 71 straipsnio 3 daliai, 5 dalies nuostatoms „Seimas balsuoja už visą taip suformuotą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama“, 232 straipsnio 3 daliai.
Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Seimo statuto 71 straipsnio 7 dalis, pagal kurią tam tikrais atvejais Seimas gali nustatyti kitokią komisijų sudarymo tvarką, nei nustatytoji Seimo statuto 71 straipsnio 3–6 dalyse, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Ginčytu Seimo nutarimu pakeista Specialiosios tyrimo komisijos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A. Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Komisija) sudėtis – iš jos buvo išbrauktas vienas narys – Seimo narys A. Kubilius. Vietoj jo kitas Seimo narys paskirtas nebuvo ir likusi Komisijos sudėtis nepakeista.
Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos, be kita ko, jos 74 straipsnio, kyla reikalavimas Seimo statute reglamentuoti, be kita ko, veiksmus prieš pradedant apkaltą, t. y. iki Seimui priimant nutarimą dėl apkaltos proceso konkrečiam asmeniui Seime pradžios, be kita ko, asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumą tiriančios Seimo komisijos sudarymo procedūrą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 76 straipsnio, pagal kurį įstatymo galią turintis Seimo statutas nustato Seimo struktūrą ir darbo tvarką, negalima aiškinti atskirai nuo kitų Konstitucijos normų ir principų, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijoje įtvirtintos demokratijos sampratos. Konstitucijos 1 straipsnio nuostata, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė, be kita ko, reiškia, jog valstybėje turi būti užtikrinama Konstitucijos viršenybė, demokratinis sprendimų priėmimo procesas, politinis pliuralizmas.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas parlamentinės demokratijos modelis yra racionalus ir nuosaikus. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija, o būtinas pliuralistinės demokratijos elementas taip pat yra parlamentinės opozicijos pripažinimas. Konstitucija suponuoja parlamento mažumos gynimą, minimalius Seimo opozicijos apsaugos reikalavimus, todėl Seimo statute turi būti nustatytos opozicijos veiklos garantijos.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją Lietuva yra pliuralistinė parlamentinė demokratija, kurios būtina sąlyga (conditio sine qua non) yra parlamentinė mažuma, be kita ko, parlamentinė opozicija, kurios paskirtis yra atspindėti parlamente politinių pažiūrų įvairovę, taip laiduojant politinį pliuralizmą demokratinės teisinės valstybės parlamente ir sudarant prielaidas tokiam parlamentui vykdyti savo funkcijas; parlamentinės opozicijos paskirtis taip pat yra siūlyti alternatyvią parlamentinei daugumai politinę programą ir ja grindžiamus politinius sprendimus, prižiūrėti parlamentinės daugumos politinę veiklą, be kita ko, ją kritikuoti.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijos, be kita ko, iš konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų Lietuvos valstybės valdžios organizacijos ir veiklos principų, pliuralistinės parlamentinės demokratijos sampratos, kyla reikalavimas pagal Konstitucijos 76 straipsnį nustatyti tokias Seimo struktūrą ir darbo tvarką, kurios užtikrintų veiksmingą parlamentinės mažumos, be kita ko, parlamentinės opozicijos, teisių apsaugą ir jos veiklos garantijas. Tai, be kita ko, reiškia, kad sudarant Seimo struktūrinius padalinius (įskaitant Seimo komitetus ir komisijas) turi būti užtikrintas proporcinio atstovavimo principas, tokių Seimo struktūrinių padalinių sudėtis, taip pat ir jos keitimas negali priklausyti vien nuo parlamentinės daugumos nuožiūros.
Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos kylančių Seimo mažumos teisių gynimo imperatyvo, Seimo opozicijos apsaugos minimalių reikalavimų Seimas privalo paisyti ir sudarydamas laikinąją tyrimo komisiją. Šie reikalavimai suponuoja, be kita ko, tai, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija negali būti sudaroma vien iš Seimo politinės daugumos atstovų, neįtraukiant Seimo mažumos, be kita ko, parlamentinės opozicijos, atstovų, jeigu jie to pageidauja. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 76 straipsnį, konstitucinį teisinės valstybės principą, Seimo laikinosios tyrimo komisijos, taip pat ir iki apkaltos proceso pradžios sudarytos Seimo komisijos asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumui ištirti, sudėtis negali būti keičiama vien parlamentinės daugumos nuožiūra, nesant aiškių ir konstituciškai pagrįstų priežasčių. Tokiomis priežastimis galėtų būti, be kita ko, aplinkybės, kai Seimo laikinosios tyrimo komisijos narys, vykdydamas savo funkcijas, Seimo nario laisvą mandatą naudoja ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, be kita ko, naudoja šį mandatą savo asmeniniais ar grupiniais interesais.
Šiame kontekste Konstitucinis Teismas priminė, kad yra pažymėjęs, jog vienas iš opozicijos parlamentinės veiklos metodų gali būti opozicijos pažiūromis ir politiniais tikslais grindžiamas demonstratyvus Seimo narių nedalyvavimas Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariais jie paskirti Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad vienas iš parlamentinės veiklos metodų gali būti ir parlamentinei mažumai, be kita ko, parlamentinei opozicijai, priklausančių Seimo narių atsisakymas dalyvauti Seimo laikinųjų struktūrinių padalinių (įskaitant laikinąsias tyrimo komisijas) veikloje, taip išreiškiant politinį protestą dėl to, kad, jų nuomone, parlamentinės daugumos sprendimais yra nepagrįstai varžomos parlamentinės mažumos, be kita ko, parlamentinės opozicijos, teisės ir veiklos garantijos. Minėti parlamentinės veiklos metodai savaime nėra kliūtis Seimui vykdyti demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos matyti, jog ginčytas Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimas priimtas vadovaujantis Seimo statuto 71 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią, kaip minėta, tam tikrais atvejais Seimas gali nustatyti kitokią komisijų sudarymo tvarką, nei nustatytoji Seimo statuto 71 straipsnio 3–6 dalyse. Konstitucinis Teismas šios Seimo statuto dalies atitiktį Konstitucijai vertino atsižvelgdamas į tai, kad konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos; todėl Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymas, kurio atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija, bet kuriuo yra grindžiamas ginčijamas poįstatyminis teisės aktas, privalo tai konstatuoti. Tokia Konstitucinio Teismo priedermė kyla iš Konstitucijos, taip užtikrinama Konstitucijos viršenybė.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo statuto 71 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį „tam tikrais atvejais“ Seimas gali nustatyti ir kitokią komisijų sudarymo tvarką, nei nustatytoji Seimo statuto 71 straipsnio 3–6 dalyse, ir nėra detalizuota, kokiais atvejais tokia kitokia komisijų sudarymo tvarka gali būti nustatyta, taip pat kokia teisine forma (kokiu teisės aktu), kokių procedūrų laikantis ir kokią konkrečią komisijų sudarymo tvarką Seimas gali nustatyti, neatitinka vieno esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų – teisinio tikrumo ir aiškumo, t. y. privalomų teisiniam reguliavimui keliamų aiškumo, tikslumo reikalavimų, taip pat reikalavimo teisiniu reguliavimu užtikrinti teisės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną.
Spręsdamas dėl Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo atitikties Seimo statuto 71 straipsnio 3 daliai, 5 dalies nuostatoms „Seimas balsuoja už visą taip suformuotą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama“, 232 straipsnio 3 daliai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nei Seimo statuto 71, 232 straipsniuose, nei kitose Seimo statuto nuostatose nėra įtvirtinta specialaus teisinio reguliavimo, kuriuo būtų numatyta galimybė keisti specialiosios tyrimo komisijos sudėtį.
Taigi pagal Seimo statute, be kita ko, jo 71, 232 straipsniuose, įtvirtintą teisinį reguliavimą, prireikus pakeisti Seimo komisijos, taip pat ir specialiosios tyrimo komisijos, sudėtį, atitinkama Seimo komisija turi būti sudaroma iš naujo Seimo statuto nustatyta tvarka. Ginčytu Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu iš Komisijos sudėties išbraukus vieną jos narį, buvo ne iš naujo sudaryta Komisija, bet pakeista jos sudėtis. Todėl Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytas Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimas buvo priimtas neatlikus vienos iš Seimo statuto 71 straipsnio 3 dalyje, 5 dalies nuostatose „Seimas balsuoja už visą taip suformuotą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama“, 232 straipsnio 3 dalyje nustatytų Seimo specialiosios tyrimo komisijos sudarymo procedūrų, t. y. tiek Seimo daugumai, tiek Seimo mažumai nepasiūlius kandidatų į visas Komisijos narių vietas, taip nepaisyta Seimo statute įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatyto reikalavimo, prireikus pakeisti Seimo komisijos, be kita ko, specialiosios tyrimo komisijos, sudėtį, atitinkamą Seimo komisiją Seimo statuto nustatyta tvarka sudaryti iš naujo.
Atsižvelgiant į Konstitucijos viršenybės principą Konstitucinis Teismas, pagal pareiškėjo prašymą tirdamas, ar ginčijamas poįstatyminis teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja įstatymo galią turintiems teisės aktams, nustatęs, kad ginčijamas aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, turi įgaliojimus tai konstatuoti. Todėl Konstitucinis Teismas vertino Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo atitiktį Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Komisijos sudėties išbraukus Seimo narį A. Kubilių joje sumažėjo Seimo mažumos, be kita ko, opozicinių frakcijų, atstovų, o nepakeitus Komisijos narių skaičiaus, pakito atstovavimo Seimo frakcijoms proporcija. Be to, Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo pakeista Komisijos sudėtis, priėmimas buvo grindžiamas vien spaudoje pasirodžiusios informacijos faktu, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepatikrinus informacijos, kuria remiantis padarytos prielaidos, kad yra galimas Komisijos nario A. Kubiliaus viešųjų ir privačių interesų konfliktas, taigi nesant aiškių ir konstituciškai pagrįstų priežasčių.
Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad priimant ginčytą Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimą nesilaikyta iš Konstitucijos, be kita ko, jos 76 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių reikalavimų užtikrinti parlamentinės daugumos ir parlamentinės mažumos, be kita ko, parlamentinės opozicijos, proporcinį atstovavimą sudarant Seimo struktūrinius padalinius (taip pat ir Seimo komitetus ir komisijas), nesant aiškių ir konstituciškai pagrįstų priežasčių vien parlamentinės daugumos nuožiūra nekeisti Seimo laikinosios tyrimo komisijos, be kita ko, iki apkaltos proceso pradžios sudarytos Seimo komisijos asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumui ištirti, sudėties.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo 2018 m. birželio 30 d. nutarimu Seimas pritarė Komisijos išvadai, kad nėra pagrindo pradėti Seimo nario A. Skardžiaus apkaltos proceso. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas priminė, kad yra konstatavęs, jog Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra oficialiai paskelbęs tokio sprendimo, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti.
Taigi Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuris šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir Seimo statutui, pagrindu atsiradusių teisinių padarinių, be kita ko, Seimo 2018 m. birželio 30 d. nutarimo, teisėtumo prezumpcija nėra paneigta. Konkrečiai, ta aplinkybė, kad iš Komisijos sudėties, pažeidžiant Konstituciją, buvo išbrauktas vienas iš 12 narių, nėra tokia, kad sudarytų prielaidas kvestionuoti Seimo 2018 m. birželio 30 d. nutarimo tiek, kiek juo pritarta Komisijos išvadoms, konstitucingumą.
Vadinasi, tai, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimas prieštarauja Konstitucijai ir Seimo statutui, savaime nesuteikia pagrindo ginčyti Seimo 2018 m. birželio 30 d. nutarimo, kuriuo Seimas pritarė Komisijos išvadai, kad nėra pagrindo pradėti Seimo nario A. Skardžiaus apkaltos proceso, atitikties Konstitucijai. Taigi šis Konstitucinio Teismo nutarimas nėra pagrindas ginčyti Seimo sprendimą nepradėti Seimo nario A. Skardžiaus apkaltos proceso.
Konstitucinio Teismo informacija
