Tech+Law

Lietuvių autorių straipsnis apie „deepfakes“ technologiją bus publikuojamas specialiame Oxford University Press žurnalo „Intellectual Property Law & Practice” leidinyje

Didžiausios pasaulyje universiteto leidyklos Oxford University Press žurnalas „Intellectual Property Law & Practice” paskelbė, kad specialiame leidinyje, skirtame atvaizdo teisei, publikuos bendraautorių: VU teisės fakulteto alumni dr. Edvino Meškio, dr. Pauliaus Jurčio (Harvardo universitetas), Julijos Kalpokienės (Notingemo universitetas) bei Aido Liaudansko (Kembridžo universitetas) parengtą straipsnį „Regulating Deep Fakes: Legal and Ethical Considerations”.

Deepfakes – tai technologija, leidžianti bet kurio asmens veidą “prilipdyti” prie kitų žmonių kūno bei „įdėti“ žodžius tarsi jie būtų iš tiesų pasakyti bet kokiame vaizdo įraše. Straipsnyje atskleidžiama šios technologijos techninė pusė bei „deepfakes“ panaudojimo galimybės kuriant “išvestinius” kūrinius, tačiau tuo pačiu analizuojamos ir kylančios teisinės bei etinės problemos.

Šią analizę autoriai atlieka aptariant keturis skirtingus „deepfakes“ panaudojimo variantus:

  • pornografijoje;
  • politinėse kampanijose;
  • komerciniams tikslams (pvz., reklamos); bei
  • kūrybiniams tikslams.

Visos minėtos kategorijos analizuojamos pateikiant realius pavyzdžius, tarkim, žinomas futbolininkas Deividas Bekhemas (David Backhem) reklamose šneka septyniomis kalbomis arba aktorius Nikolas Keidžas (Nicole Cage) atsiranda žinomuose filmuose, kuriuose niekada nevaidino.

Taigi, susiduriame su visiškai naujomis grėsmėmis žmogaus teisėms. Tarkime, iki šiol viena didžiausių problemų būdavo neteisėtas buvusios draugės ar draugo vaizdo įrašo, kuriame šie asmenys yra apsinuoginę, patalpinimas internete. Šiuo atveju vaizdo įrašą patalpinęs asmuo filmavo pats arba gavo tikrą įrašą kitais būdais (pavyzdžiui, šiais metais nuskambėjęs įvykis dėl apsinuoginusios Karolinos Meschino paviešinto vaizdo įrašo, kuris galėjo būti gautas taisant mobilųjį telefoną).

Tuo tarpu, „deepfakes“ vaizdo įrašui nebereikia filmuoti paties asmens, nes šiam įrašui sukurti reikės tik:

  • asmens nuotraukos, kurias dabar galima rasti socialiniuose tinkluose ar interneto platybėse,
  • vaizdo įrašo, kuriame norima šio asmens nuotrauką panaudoti, bei
  • įrašų kūrimui reikalingos programos.

Iš pažiūros nekalta ir „smagi“ technologija iš esmės pakeičia realybę ir paneigia iki šiol galiojusią tiesą, jog tai, ką matome, iš tiesų vyksta. Vis sunkiau galima atskirti tokį vaizdo klastojimą ir tai gali sukelti žalą ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir pasikėsinti į demokratinius procesus, valstybės suverenitetą ar santvarką, jeigu technologija būtų panaudota siekiant pakenkti politiniams oponentams ir tokiu būdu laimėti rinkimus, pateikti melagingus faktus ar net panaudoti norimos valstybės vadovo „galvą“ ir paviešinti tariamus grasinimusi dėl karinių veiksmų (pavyzdžiui, panaudoti vienos valstybės prezidento atvaizdą ir balsą, sukuriant vaizdo įrašą, kuriame paskelbiama apie karą kitai valstybei).

Šios aplinkybės verčia ieškoti tiek teisinių, tiek ir technologinių sprendimų. Viena vertus, autoriai identifikavo galimybes šią technologiją kontroliuoti pasitelkiant įvairias teisės šakas ir ginti savo teises į atvaizdą ar kūrinį, remiantis administracine ar baudžiamąją teise, įrodinėti pažeistas autorines teises ar sutarties nesilaikymą. Visgi, nesant vieningam reguliavimui Europiniu ar tarptautiniu mastu, nukentėjęs asmuo gali apskritai negalėti efektyviai ginti savo pažeistų teisių (t.y., rasti pažeidėją, nustatyti, kurios valstybės teritorijoje patalpintas įrašas ir pan.) arba tai kainuotų labai brangiai, todėl atsiranda poreikis išankstinei pažeidimų prevencijai.

Autoriai analizavo, kokie rinkos žaidėjai (pvz., YouTube, Facebook ir kt.) ir kokiu būdu galėtų užtikrinti tokių netikrų vaizdo įrašų priežiūrą, ar galėtų būti pasitelktas dirbtinis intelektas, ar pagrįsta būtų numatyti vaizdo įrašų platformų atsakomybę už nemoralius ir viešąją tvarką ar teisės normas pažeidžiančius „deepfake“ įrašus, ar toks reguliavimas nepažeistų saviraiškos laisvės ir nesukurtų per didelių teisinių įpareigojimų didelių svetainių valdytojams bei kitus susijusius teisinius ir etinius klausimus.

Straipsnis „Regulating Deep Fakes: Legal and Ethical Considerations” pasirodys 2020 metų pradžioje. Straipsnio santrauką rasite čia.

Parengė dr. Edvinas Meskys, dr. Paulius Jurčys, Julija Kalpokienė ir Aidas Liaudanskas

Iliustruojančios nuotraukos šaltinis 

 

 

Back to top button