Komentarai

A. Šindeikis. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto nuostatų atitikimas Konstitucijai

Pateikiamas komentaras dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT arba Visuomeninis transliuotojas) įstatymo naujos redakcijos Nr. I-1571 tam tikrų nuostatų atitikimo Konstitucijos 25 straipsniui (konstituciniam LRT nepriklausomumo principui):

 

A. Ar nesant kompetentingų institucijų išvadai yra pagrįsta ir konstituciškai pateisinama LRT valdyseną bei kontrolę keičianti iniciatyva, ar tokiu atveju Seimo narių grupė turėtų inicijuoti minimus pakeitimus?

  • Seimo nariams pateikus naują LRT įstatymo redakciją tais pačiais Seimo kadencijos metais, kai LR Konstitucinis Teismas (KT) 2019-05-16 nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1022 „Dėl LR Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“(su 2018 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu) atitikties LR konstitucijai pripažino, kad minėtas Seimo nutarimas (su 2018 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu; TAR, 2018-09-20, Nr. 14783) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, pagrįstai kyla abejonės, kokių tikslų yra siekiama tokiu LRT įstatymo pakeitimu.
  • Tokie intensyvūs įstatymų leidybos veiksmai LRT valdysenos ir kontrolės atžvilgiu kelia pagrįstą abejonę, ar įstatymo leidybos teise pasinaudoję Seimo narių siekia, kad LRT valdymo ir kontrolės modeliu būtų užtikrinama ne tik valstybės negatyvi pareiga nesikišti valdžios institucijoms į LRT valdymą, bet ir pozityvi pareiga įtvirtinti reikiamą teisinę ir administracinę sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą pliuralizmą (EŽTT Didžiosios kolegijos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Centro Europa 7 S.r.l. ir Di Stefano prieš Italiją, peticijos Nr. 38433/09, 134 punktas).
  • Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą (Įstatymas) įstatymą LRT organai yra stebėtojų taryba (Taryba) ir generalinis direktorius (Vadovas arba Direktorius). Taryba yra kolegialus LRT veiklos priežiūrą atliekantis organas, vykdantis ne tik priežiūros, bet ir valdymo funkcijas. Vadovas yra vienasmenis valdymo organas, kuris vadovauja LRT ir realizuoja civilinį subjektiškumą (per jį LRT daugumoje atvejų įgyja teises ir prisiima pareigas). Šalia Tarybos ir Vadovo, kaip LRT priežiūros ir valdymo organų, LRT organizacinėje struktūroje taip pat yra Administracinė komisija, kuri teikia Tarybai ir Vadovui rekomendacinio pobūdžio išvadas ūkinės ir finansinės veiklos klausimais.
  • Kadangi remiantis Projekto nuostatomis naują LRT organizacinę struktūrą sudarytų šie trys organai: (i) Taryba, kaip aukščiausias organas, atstovaujantis visuomenės interesams; (ii) Valdyba, kaip kolegialus valdymo organas; ir (iii) Direktorius, kaip LRT vadovas, atsakantis už visuomeninio transliuotojo veiklą ir už Valdybos bei Tarybos nutarimų įgyvendinimą, o taip pat būtų įvedamas ir LRT ombudsmenas, kurio kompetenciją sudarytų LRT misijos kontrolė (veiklos principų bei reikalavimų LRT programų ir LRT portalo turiniui), konstatuotina, kad šiuo Projektu yra vykdoma esminė LRT valdymo ir kontrolės reforma.
  • Nors Seimo narių ar jų grupės įstatymų leidybos teisė yra nekvestionuojama konstitucinė teisė, bet nesant pakankamos ir tiek teisiškai, tiek ekonomiškai motyvuoto tokios esminės LRT valdysenos ir kontrolės reformos pagrįstumo bei nesant jokių LR Konstitucinio Teismo (priimtuose aktualiuose KT nutarimuose) LR Valstybės kontrolės, pačios LRT tarybos abejonių dėl dabartinio LRT modelio tinkamumo LRT keliamiems tikslams, kyla pagrįstų abejonių, kokių tikslų šios kadencijos Seimo narių grupė (LRT įstatymo naujo projekto iniciatorė) siekia šiuo LRT įstatymo Projektu.

 B. Ar įvedus naujas LRT valdymo ir kontrolės institucijas (valdyba, ombudsmenas):

Padidės ar sumažės (ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo valdžios institucijų? Padidės ar sumažės (ar nepasikeis) LRT priklausomybė nuo atskirų visuomenės grupių partikuliarinių interesų?

  • Kadangi tiek LR Konstitucinio Teismo, tiek Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje yra įtvirtintas konstitucinis (konvencinis) pliuralizmo principas, šiame kontekste ypatingas vaidmuo tenka Visuomeniniam transliuotojui, kuris dėl savo galimybių perduoti žinias vaizdais poveikį daro greičiau ir veiksmingiau nei spauda (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Jersild prieš Daniją, peticijos Nr. 15890/89, 31 punktas), todėl atskleidžiant saviraiškos laisvės (žodžio laisvės) turinį, tokiame jautriame sektoriuje kaip Visuomeninis transliuotojas  valstybė turi ne tik pareigą nesikišti, – atitinkamą negatyvią pareigą, – bet ir pozityvią pareigą įtvirtinti reikiamą teisinę ir administracinę sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą pliuralizmą (EŽTT Didžiosios kolegijos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Centro Europa 7 S.r.l. ir Di Stefano prieš Italiją, peticijos Nr. 38433/09, 134 punktas).
  • Venecijos komisijos rezoliucijoje „Visuomeninio transliavimo paslaugų ateitis“ pažymėta, kad dalyvaujančios valstybės prisiima įsipareigojimą užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą nuo politinio ir ekonominio kišimosi. Šiame kontekste ypač svarbu, kad tik visuomeniniai transliuotojai būtų atsakingi už savo kasdienį valdymą ir kad tik jiems priklausytų redakcinė atsakomybė už programą (jos planą ir turinį). Rezoliucijoje „Visuomeninio transliavimo paslaugų ateitis“ pabrėžta, kad būtina tinkamomis priemonėmis užtikrinti visuomeninių transliuotojų kontrolę ir atskaitomybę, ypač dėl to, kaip jie įgyvendina savo misiją ir naudoja jiems suteiktus išteklius. Visuomeniniai transliuotojai turi būti tiesiogiai atskaitingi visuomenei, be kita ko, turi reguliariai skelbti informaciją apie savo veiklą ir sudaryti prielaidas žiūrovams ir klausytojams pateikti komentarus apie tai, kaip visuomeninis transliuotojas įgyvendina savo misiją.
  • Venecijos komisija (Europos Tarybos patariamąja institucija konstitucionalizmo klausimais – Europos komisija „Demokratija per teisę“) atskleisdama inter alia visuomeninio transliuotojo statuso ypatumus, yra konstatavusi: visuomeninis transliavimas yra viešoji paslauga, kurios teikėjai turi tam tikrus įsipareigojimus (kaip antai užtikrinti savo paslaugų visuotinumą, transliuoti įvairias kokybiškas programas), o mainais už tai jiems suteikiama tam tikra privilegijuota prieiga prie išteklių ir įrenginių; visuomeninis transliavimas turi būti apsaugotas nuo valstybės suvaržymų ir, kita vertus, jam turi būti suteikta autonomija ir nepriklausomumas nuo rinkos; visuomeninio transliavimo paslaugos turinio ir prieinamumo požiūriais paprastai yra visuotinės, jas teikiant užtikrinamas redakcinis nepriklausomumas ir nešališkumas, joms nustatomi tam tikri kokybės kriterijai, jos teikiamos užtikrinant visų visuomenės grupių poreikius, joms būdinga viešoji atskaitomybė (Venecijos komisijos 2005 m. birželio 10–11 d. 63-iojoje plenarinėje sesijoje priimta nuomonė dėl tam tikrų Italijos įstatymų atitikties Europos Tarybos standartams saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo srityje);
  • Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintos informacijos laisvės, kaip žmogaus prigimtinės laisvės, turinį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: ši laisvė yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų, svarbi įvairių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida, nes asmuo visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių gali tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją; Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai, inter alia žiniasklaidos laisvę (2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai); iš Konstitucijos 25 straipsnio, kitų Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių ir garantuojančių žmogaus laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, kyla ir žiniasklaidos laisvė (2002 m. spalio 23 d. nutarimas).
  • Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Konstitucijoje, inter alia jos 25 straipsnyje, įtvirtinta žiniasklaidos laisvė yra vienas iš pliuralistinės demokratijos pagrindų.
  • Kaip 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos kylanti valstybės (jos institucijų) pareiga per žiniasklaidą, inter alia radiją ir televiziją, skleisti visuomenei informaciją, susijusią su įvairių Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių puoselėjimu, įvairių Konstitucijos principų įgyvendinimu, ir tai, kad valstybės galimybės patikėti privatiems transliuotojams skleisti tokią informaciją, teikti atitinkamas viešąsias paslaugas yra ribotos, suponuoja konstitucinį būtinumą įsteigti visuomeninį radijo ir televizijos transliuotoją ir su jo veikla susijusius santykius reguliuoti taip, kad minėta valstybės pareiga būtų deramai vykdoma; pasaulio valstybių patirtis rodo, kad valstybės paprastai negali neturėti bent vieno radijo ir televizijos visuomeninio transliuotojo (paprastai įsteigto pačios valstybės); visuomeniškai, konstituciškai reikšmingą informaciją teikti visuomenei volens nolens yra patikima ypatingam subjektui – visuomeniniam transliuotojui, įsteigtam ir veikiančiam kitokiais pagrindais negu privatūs (komerciniai) transliuotojai.
  • Kadangi Visuomeninio transliuotojo programų ir laidų transliavimas turi būti viešųjų paslaugų, t. y. paslaugų visuomenei, teikimas, nes viešosios paslaugos turi tenkinti viešąjį interesą, taigi turi būti visuomeninio pobūdžio; šiuo požiūriu visuomeninis transliuotojas yra viešojo intereso reiškėjas; vadinasi, visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių – privačių ar grupinių – interesų (politinių, ekonominių, verslo ar kitokių).
  • Iš Konstitucijos, inter alia jos 25 straipsnio, kylanti visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, misija suponuoja šiai misijai vykdyti būtiną jo nepriklausomumą. Konstitucinis Teismas, 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime atskleisdamas ypatingos konstitucinės visuomeninio transliuotojo misijos lemiamus jo statuso ypatumus, konstatavo, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą; kad visuomeninis transliuotojas vykdytų savo misiją, tai yra conditio sine qua non.
  • Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas; nukrypimu nuo nepriklausomumo imperatyvo savaime negali būti laikoma tai, kad tam tikros įstatyme numatytos valstybės institucijos gali dalyvauti formuojant visuomeninio transliuotojo aukščiausiąją instituciją, turinčią įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus (kaip antai: numatyti nacionalinio transliuotojo veiklos strategiją, nustatyti reikalavimus programoms ir laidoms ir t. t. (ši aukščiausioji institucija gali būti vadinama įvairiai: taryba, valdyba ar kt.)), taip pat institucijas, prižiūrinčias, kontroliuojančias visuomeninio transliuotojo veiklą; tačiau valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių (kartu ir profesinių bei institucionalizuotų grupių, inter alia susijusių su žiniasklaida, ypač radiju ir televizija, taip pat vienijančių asmenis, kurių kūrybą arba produkciją visuomeninis transliuotojas gali įvairiai populiarinti) atstovais.
  • Konstitucijos, inter alia jos 25 straipsnio, kylančios visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, misijos suponuojamo visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, nepriklausomumo aspektai – jo nepriklausomumas informacijos laisvės požiūriu (redakcinis nepriklausomumas) ir jo institucinis nepriklausomumas – yra neatskiriamai susiję. Neužtikrinus visuomeninio transliuotojo, inter alia nacionalinio visuomeninio transliuotojo, institucinio nepriklausomumo, inter alia valdžios institucijoms ir pareigūnams kišantis į įstatyme nustatytų visuomeninio transliuotojo institucijų įgaliojimų vykdymą organizuojant šio transliuotojo veiklą, gali būti sudarytos prielaidos jiems daryti įtaką inter alia nustatant visuomeninio transliuotojo programų struktūrą ir laidų turinį, t. y. pažeisti visuomeninio transliuotojo redakcinį nepriklausomumą.
  • Tačiau nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė negali būti suprantama vien kaip finansinis ar turto auditas, tokia kontrolė turi apimti ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę (a priori (išankstinę) ir a posteriori (paskesniąją)), t. y. tokią jo veiklos stebėseną ir patikrą, kai nacionalinio visuomeninio transliuotojo programos ir laidos yra vertinamos inter alia iš Konstitucijos kylančios ir įstatymuose apibrėžtos šio transliuotojo misijos požiūriu; tokia kontrolė neturi virsti nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų cenzūra, kurią, kaip ir visų kitų visuomenės informavimo priemonių cenzūrą, expressis verbis draudžia Konstitucija.
  • Kaip pabrėžta KT jurisprudencijoje (2006, 2019 m. KT nutarimai), tokia aukščiausioji nacionalinio visuomeninio transliuotojo institucija turi susidėti ne iš valstybės pareigūnų, tarnautojų, verslo korporacijų atstovų (ar jų atrinktų) bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių atstovais. Pabrėžtina, kad paisant šio reikalavimo sudaromos prielaidos vykdant vidinę nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolę nepažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 25 straipsnio, kylančios nacionalinio visuomeninio transliuotojo misijos suponuojamo jo nepriklausomumo nuo valdžios institucijų, pareigūnų, kitų asmenų kišimosi į jo veiklą.
  • Projekte siūlomo LRT valdymo modelio pakeitimai pirmiausia turėtų būti vertinami LRT, kaip ypatingą konstitucinę misiją turinčio visuomeninio transliuotojo, nepriklausomumas, kaip jis aiškinamas KT jurisprudencijoje, užtikrinant fundamentalią LR Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą nepriklausomą informacijos skleidimo ir gavimo teisę, kontekste. Nėra abejonių, kad LRT valdymo modelis taip pat turėtų atitikti geriausią europinę nacionalinių transliuotojų apibendrintą gerosios valdysenos praktiką, įtvirtintą tarptautiniuose rekomendacinio pobūdžio dokumentuose, kurie remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio (saviraiškos laisvės apsauga) Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija.
  • Kadangi KT savo doktrinoje yra pažymėjęs (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje 30/03, para. 16, 24), kad „visuomeninio transliuotojo raison d’être [liet. egzistavimo prasmė, pagrindas] yra užtikrinti viešąjį interesą – Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai“. „Konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą“; Pabrėžtina, kad įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas“. „Nukrypimu nuo minėto nepriklausomumo imperatyvo taip pat savaime negali būti laikoma tai, kad tam tikros įstatyme numatytos valstybės institucijos gali dalyvauti formuojant visuomeninio transliuotojo aukščiausią instituciją, turinčią įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, kaip antai: numatyti nacionalinio transliuotojo veiklos strategiją, nustatyti reikalavimus programoms ir laidoms ir t. t. (ši aukščiausia institucija gali būti vadinama įvairiai: taryba, valdyba ar kt.), taip pat institucijas, prižiūrinčias, kontroliuojančias visuomeninio transliuotojo veiklą. Toks įstatyme numatytų valstybės institucijų dalyvavimas formuojant minėtas nacionalinio visuomeninio transliuotojo institucijas savaime nereiškia, kad valstybė kišasi į nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklą“, todėl konstatuotina, kad Konstitucijos 25 straipsnio dalių visumoje yra įtvirtintas Visuomeninio transliuotojo konstitucinis nepriklausomumo principas. Atliekant bet kokius LRT valdysenos ir kontrolės pakeitimus būtina įvertinti ar pakeitimais nebus įsiterpiama į LRT konstitucinį nepriklausomumą.
  • Tokiu būdu, siūlymas reformuoti LRT valdymo modelį papildomai sukuriant valdybą bei priežiūros organą ombudsmeną (inter alia nustatant tam tikrą šių valdysenos ir kontrolės organų formavimo tvarką) turi būti vertinamas LRT nepriklausomumo išlaikymo bei jo atskaitingumo ir skaidrumo padidino aspektais. Nustačius, kad LRT įstatymo projektu sumažėja LRT nepriklausomumo garantijos, arba nepadidėja jo atskaitingumas ir skaidrumas, toks Projektas yra ne tik prieštaraujantis demokratiškos ir modernios Lietuvos valstybės kūrimui, bet ir pažeidžiantis Konstituciją (LRT konstitucinį nepriklausomumą).
  • Bet koks asmens ar visuomenės konstitucinių teisių ribojimas (šiuo atveju teisė į Nepriklausomą Visuomeninį transliuotoją) turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo, įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas, būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, konstitucinių vertybių pusiausvyrą (2002 m. spalio 23 d. nutarimas). Tačiau bet kokius informacijos laisvės ribojimus būtina grįsti tais pačiais konstituciniais kriterijais, kaip ir naudojimosi kitomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis ribojimus: informacijos laisvę riboti galima, jeigu tai daroma įstatymu, jeigu ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, jeigu ribojimais nėra paneigiama šios laisvės prigimtis bei esmė ir jeigu yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai).
  • Siūlant Projektą jis turi būti įvertintas konstitucinio proporcingumo principo aspektu, t.y. ar Projektas neapribos asmens ir visuomenės teisės į nepriklausomą Visuomeninį transliuotoją, ar LRT valdysenoje įvedant papildomas valdymo grandis (valdyba) bei naujus kontrolės organus (ombudsmenas) nebus pažeistas dabar egzistuojantis nepriklausomumas, ar jis objektyviai nesumažės ar taps rizikingesnis sukuriant galimybes pažeidžiant Konstituciją įsikišti į LRT nepriklausomumą.
  • Projekto 10 straipsnyje numatyta, kad Valdyba yra kolegialus LRT valdymo organas, kuris sudaromas 4 metams iš 7 asmenų: trys iš jų yra su LRT susiję asmenys (t.y. Direktorius, kuris kartu yra ir Valdybos pirmininkas, ir du jo pavaduotojai), o likę keturi asmenys yra nesusiję su LRT. LRT Direktorius ir du jo pavaduotojai Valdyboje sudarytų tik būsimos valdybos mažumą, į ją įvedant keturis papildomus asmenis, kurių atrinkimas (patvirtinimui LRT Taryboje) yra perduodamas viešo konkurso būdu atrinktai tarptautinei audito kompanijai, turinčiai bent 10 metų tarptautinės veiklos patirties.
  • Tokiu būdu, ganėtinai mažas Europos mastu Lietuvos Visuomeninis transliuotojas, pirma, būtų papildomas daugiau nei dvigubai didesniu skaičiumi LRT valdyme bei kontrolėje dalyvaujančių asmenų skaičiumi, antra LRT valdyme atsirastų lemiamą įtaką sprendimų priėmimui galinčių turėti asmenų, kuriuos atrinktų iš esmės verslo ir finansų pasaulio bendruomenei paslaugas teikiančios tarptautinės audito bendrovės (veikiančios verslo sutarčių pagrindu su tarptautinėmis verslo korporacijomis, inter alia bankais, draudimo bendrovėmis).
  • Atkreiptinas dėmesys, kad tokiuose konkursuose tikėtina dalyvaus tik tokios tarptautinės audito kompanijos, kurios Lietuvoje yra įregistravusios savo veiklą, turi savo biurus bei aptarnauja verslo klientus (dideles tarptautines korporacijas, draudimo bendroves, bankus). T.y. verslo interesus atstovaujančios tarptautinės bendrovės galės savarankiškai atrinkti 12 kandidatų į LRT valdybos bei visus LRT ombudsmeno narius, todėl LRT valdybos sudarymas neišvengiamai bus įtakotas siekiant atrinkti kandidatus, galinčius pirmiausia atstovauti ne visos visuomenės, o partikuliarinius stambiojo verslo interesus.
  • Tokiu būdu kyla pagrįsta rizika, kad LRT nepriklausomumui, esant tokiam valdymo modeliui, kuriame atsiranda verslo interesus atstovaujanti Valdybos dauguma ir visas LRT misiją kontroliuojantis ombudsmenas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiai naujų LRT valdymo ir kontrolės organų daugumai Projekte nėra numatomi jokie profesiniai žurnalistinio ar patirties reikalavimai.
  • Atkreiptinas dėmesys, kad KT 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos garantuojamas ir saugomas visuomenės interesas būti informuotai suponuoja atitinkamas valstybės konstitucines priedermes. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) turi ne tik negatyvaus turinio pareigą nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, bet ir pozityvaus turinio pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys; šiame kontekste pabrėžtina, jog Konstitucijos 44 straipsnyje nustatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama (1 dalis), taip pat kad valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių (2 dalis) (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Šiuo atveju Projektu į LRT valdyseną įvedant verslo (inter alia ir stambiųjų korporacijų, bankų bei draudimo bendrovių atstovus) interesus atstovaujančių tarptautinių audito bendrovių atrinktus, daugumą LRT valdyboje turinčius LRT valdybos narius yra akivaizdus konstitucinio LRT nepriklausomumo pažeidimas.
  • Vadovaujantis Projekto 18 straipsniu į LRT valdyseną ir kontrolę yra įvedamas LRT ombudsmenas. Šio straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad 3 kandidatų į LRT ombudsmeno pareigas atrankos viešą konkursą vykdo valdybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį.
  • Tokiu būdu LRT nepriklausomumą pažeidžiančiu būdu suformuota LRT valdyba savo sprendimu paskelbtą viešą konkursą dėl kandidatų į LRT ombudsmeną atrinkimą vykdytų verslo (inter alia tarptautinių korporacijų, bankų ir draudimo bendrovių) interesus atstovaujanti tarptautinė audito kompanija.
  • Akivaizdu, kad verslo (tarptautinių korporacijų, bankų, draudimo bendrovių) interesus atstovaujančių asmenų atsiradimas LRT valdymo (valdyba) bei kontrolės (ombudsmenas) organuose ir juos pilnai užvaldant bus neišvengiamai susijęs su įtaka neskleisti tam tikros, verslui nepalankios informacijos arba įtakoti objektyvios informacijos apie verslą pateikimą.
  • Šiuo atveju Projektu į LRT veiklos kontrolę būtų įvedant verslo (inter alia ir stambiųjų korporacijų, bankų bei draudimo bendrovių) interesus atstovaujančių tarptautinių audito bendrovių atrinktus absoliučią daugumą turinčius LRT ombudsmeno narius yra akivaizdus LRT nepriklausomumo pažeidimas.
  • Kadangi LR KT savo jurisprudencijoje (2006 m. ir 2019 m. KT nutarimai), yra plačiai pasisakęs, kad LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą, todėl rengiamų programų turinys, forma ir kalba turi būti ne tik geros kokybės, bet ir rengdamas ir skelbdamas programas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Programose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams. LRT valdymo ir kontrolės organus įtakojant verslo korporacijoms LRT objektyvumui iškyla pagrįstas pavojus, t.y. LRT valdymo ir kontrolės organai neišengiamai siektų įtakoti LRT programų ir portalo turinį. Verslo interesus atstovaujantiems asmenims turint esminę ir lemiančią įtaką tiek LRT valdybai, tiek LRT prižiūrinčiam ombudsmenui, kyla pagrįsta abejonė ar LRT nepriklausomumas, objektyvumas, nešališkumas teikiant informaciją apie verslą būtų užtikrinamas.
  • Taip pat kyla pagrįsta rizika, kad LRT žurnalistai žinodami apie taip suformuotus LRT valdymo ir kontrolės organus, būtų paveikti savicenzūros atliekant savo profesines žurnalisto pareigas (Youth Initiative for Human Rights v. Serbia 48135/06, Judgment 25.6.2013, Shapovalov v. Ukraine, no. 45835/05, Judgment 31.10.2012, Dilipak v. Turkey – 29680/05, Judgement 15.9.2015), t.y. siektų “įtikti” naujiems LRT valdymo ir kontrolės organų nariams ruošiant LRT programas ar portalo straipsnius apie stambųjį verslą.

C. Ar nauja LRT įstatymo redakcija neprieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui?

  • Kadangi LR KT 2019 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ (TAR, 2018-01-17, Nr. 704, identifikacinis kodas 2018-00704) (su 2018 m. rugsėjo 20 d. pakeitimu; TAR, 2018-09-20, Nr. 14783) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, nes į LRT vidaus (ekonominę) veiklą įsikišo LR Seimo laikinoji komisija, nors tokios įsikišimo (patikrinimo ir vertinimo) funkcijos įstatymu priskirtos LR Valstybės kontrolei.
  • Manytina, kad toks KT išaiškinimas dėl nesikišimo į LRT veiklą institucijoms ir asmenims, jau esant galiojančiuose įstatymuose (civilinio kodekso antros knygos asmens neturtinių teisių gynimo aspektai, Visuomenės informavimo įstatymu numatytos žurnalistų savivaldos ir savitvarkos institucijos – Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisija) kitoms institucijoms numatytai žurnalistinės veiklos priežiūros kompetencijai, būtų konstituciškai nepateisinama formuoti atskirus vidinius LRT valdysenos ir kontrolės organus, kurių funkcijos būtų dubliuoti esančių institucijų ir asmenų įtvirtintas žurnalistų savitvarkos ir savireguliacijos funkcijas, nes tai pažeistų LRT žurnalistų nepriklausomumo principą.

Dr. Algimantas Šindeikis yra advokatų kontoros „Spes“ advokatas 

 

 

Back to top button