Teismai

Lietuvai istorinis Europos teismo sprendimas: valstybės pagalba Klaipėdos SGD terminalui teikiama teisėtai

Šiandien ES Bendrasis teismas priėmė sprendimą byloje Nr. T-417/16. Byloje buvo ginčijamas 2013 m. Europos Komisijos priimtas sprendimas patvirtinti 448 milijonų eurų siekiančią valstybės pagalbą AB “Klaipėdos nafta” valdomam SGD terminalui.

Šį sprendimą galime pavadinti istoriniu. Viena vertus dėl to, kad tai pirmoji “lietuviška” valstybės pagalbos byla, kurią sprendė ES Bendrasis teismas. Antra vertus, teismo sprendimo vertė Lietuvos energetinės sistemos veikimui yra labai didelė. Inicijuodama ginčą Achema siekė išvengti jai tenkančios pareigos finansiškai prisidėti prie SGD terminalo išlaikymo. Jeigu teismas būtų patvirtinęs Achemos argumentus, kiltų esminis klausimas dėl tolesnio SGD terminalo veiklos tęstinumo, ir valstybės galimybės užsitikrinti savo energetinį saugumą.

Apibendrintos pagrindinės mintys, kurias galima rasti Teismo sprendime:

  • Europos Komisijos pareiga inicijuoti formalų tyrimą ­– skundo pateikimo Komisijai faktas nėra pakankama priežastis formaliam tyrimui inicijuotiBendrojo teismo sprendime yra pasisakoma dėl Komisijos pareigos inicijuoti formalų tyrimą prieš priimant sprendimą suderinti valstybės pagalbą. Bendra taisyklė yra ta, kad Komisija privalo inicijuoti formalų tyrimą, jeigu jai kyla pagrįstų abejonių dėl pagalbos suderinamumo. Achema teigė, kad tokios abejonės Komisijai turėjo kilti mažiausiai dėl to, kad Achema pateikė skundą Europos Komisijai dėl SGD terminalui planuojamos suteikti valstybės pagalbos. Tokį argumentą Bendrasis teismas atmetė. Teismo požiūriu, siekiant inicijuoti formalų tyrimą nepakanka paties skundo pateikimo fakto. Komisija turi pareigą inicijuoti formalų turimą tik tada, jeigu skundas yra pagrįstas tyrimui reikšmingais argumentais ir faktais. Šis teismo paaiškinimas leidžia suprasti, kad norint pasiekti teisinį rezultatą Europos Komisijos vertinime ar procese, tam būtina skirti ir adekvačias pastangas.
  • Asmenys, kurių interesai gali būti pažeidžiami skiriant valstybės pagalbą, turi būti aktyvūs jau ankstyvoje Europos Komisijos tyrimo stadijoje. Ginčo metu Achema teigė, kad priimdama sprendimą dėl valstybės pagalbos suderinimo Komisija buvo suklaidinta dėl tokios valstybės pagalbos poreikio, kadangi Achema ketino pati statyti savo SGD terminalą. Šios aplinkybės Europos Komisija nežinojo ir nesiaiškino. Bendrasis teismas su tokia pozicija nesutiko. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Achema nepranešė apie tokius ketinimus Komisijai iki sprendimo suderinti valstybės pagalbą priėmimo, nors tuo metu Achema kaip asociacijos narė jau buvo išreiškusi Europos Komisijai susirūpinimai kitais valstybės pagalbos skyrimo aspektais. Toks teismo argumentas leidžia aiškiai suprasti, kad ginčijant valstybės ketinimus skirti valstybės pagalbą, svarbus yra ne tik skundo turinys, tačiau ir skundo pateikimo laikas. Suinteresuoti asmenys turi teikti savo prieštaravimus netgi tuo atveju, jeigu Europos Komisija dar nebūna priėmusi sprendimo inicijuoti formalų tyrimą, kurios metu įprastai yra konsultuojamasi su visais rinkos dalyviais.
  • Teismas pritarė Komisijos vertinimui, kad SGD terminalo dydis buvo pasirinktas tinkamai. Ginčo metu Achema teigė, kad SGD terminalas yra pernelyg didelis, kadangi terminalo pajėgumai dvigubai viršija Lietuvos gamtinių dujų suvartojimą. Bendrasis teismas atmetė tokius argumentus atkreipdamas dėmesį, kad Achema selektyviai vertina Europos Komisijos sprendimą. Teismo požiūriu, terminalo dydžio poreikis buvo tinkamai įvertintas nepriklausomų ekspertų, kurie akcentavo poreikį užtikrinti gamtinių dujų poreikį vartojimo „piko“ metu. Teismas kartu atkreipė dėmesį į pačios Achemos pateiktus įrodymus, kad gamtinių dujų paklausa ateityje turėtų didėti taip, kad SGD terminalo dydis bus visiškai adekvatus Lietuvos gamtinių dujų suvartojimui. Kitaip tariant, Bendrasis teismas pritarė Europos Komisijos vertinimui, kad Klaipėdos SGD terminalo dydis buvo parinktas tinkamai.
  • Valstybės pagalbą galima teikti ir tuomet, jeigu rinka iš principo visuomenės norimą paslaugą gali pasiūlyti, tačiau delsia tai padaryti. Įprastoje Europos Komisijos ir ES teismų praktikoje yra laikomasi idėjos, kad valstybės pagalba yra tinkama tuomet, kai egzistuoja rinkos problema, kurios rinkos jėgos nepajėgia išspręsti be papildomos valstybės pagalbos (market failure). Bendrasis teismas įnešė tam tikrų naujų “spalvų” į šią taisyklę. Teismo požiūriu, pagalbos teikimas įmanomas ir tuomet, jeigu rinka iš principo galėtų patenkinti visuomenės poreikį, tačiau negali to padaryti per visuomenės pageidaujamus terminus.
  • Teismas patvirtino, kad Achemos ketintas statyti SGD terminalas netenkino visuomenės poreikių, kuriuos užtikrina AB „Klaipėdos nafta“ valdomas SGD terminalas. Kalbėdama apie rinkos nepakankamumo problemą Achema teigė, kad valstybei nebuvo poreikio skirti valstybės pagalbos SGD terminalui, kadangi Achema ketino terminalą statyti pati. Šiuo argumentu Achema teigė, kad nebuvo jokios rinkos nepakankamumo problemos, kurią valstybė būtų turėjusi spręsti. Bendrasis teismas atmetė tokius argumentus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Achemos planuotas SGD terminalas buvo skirtas tik jos pačios poreikių tenkinimui, todėl Achemos terminalas nesprendė visuomenės poreikio dėl kurio buvo nuspręsta statyti Klaipėdos SGD terminalą. Šis teismo argumentas leidžia suprasti, kad vertinant rinkos nepakankamumo problemą (market failure) svarbu atkreipti dėmesį ne tik į savo išoriniais požymiais „analogiškų“ projektų egzistavimą, tačiau ir tokių projektų turinį, t.y. ar jie iš tiesų tenkina tuos pačius visuomenės poreikius, kuriuos siekiama patenkinti skiriant valstybės pagalbą.
  • Teismas paaiškino, kad teisės aktais suformuluotas įpareigojimas vystyti SGD terminalą, nepašalino valstybės pagalbos skatinamojo poveikio – be valstybės pagalbos terminalas nebūtų statomas. Valstybės pagalbos teikimas yra leidžiamas tuo atveju, jeigu valstybės pagalbos priemonė sukuria skatinamąjį poveikį, t.y. skyrus valstybės pagalbą jos gavėjo ekonominis elgesys pasikeičia (jeigu iki pagalbos teikimo projektas nebūtų vystomas, tai suteikus pagalbą projektas pradedamas įgyvendinti). Tokio principo kontekste laikomasi taisyklės, kad valstybei nustačius pareigą vystyti tam tikrą projektą, valstybės pagalbos skatinamasis poveikis išnyksta, nes neskyrus valstybės pagalbos (ekonominės paskatos) projektas bet kokiu atveju būtų vystomas. Vystant Klaipėdos SGD terminalą buvo priimta aibė teisės aktų, kurių visumą Achema traktavo kaip pareigą vystyti projektą, kuri pašalina skatinamojo poveikio egzistavimą. Bendrasis teismas su tuo nesutiko. Teismo vertinimu, vertinant skatinamojo poveikio egzistavimą būtina vertinti bendresnį situacijos kontekstą. Nesigilinant į tai, ar teisės aktuose egzistavo įpareigojimas, visas situacijos kontekstas (ekonominiai skaičiavimai) leido aiškiai spręsti, kad be valstybės pagalbos SGD terminalas nebūtų statomas. To visiškai pakako tam, kad Komisija ir teismas pripažintų skatinamojo poveikio egzistavimą.
  • Teismas patvirtino, kad Lietuva turėjo teisę suformuluoti pavedimą valdyti SGD terminalą 55 metų laikotarpiui, kuris atitinka vieno iš SGD terminalo komplekso dalių – dujotiekio –finansinio nusidėvėjimo terminą. Byloje įdomus klausimas kilo dėl AB „Klaipėdos nafta“ adresuoto pavedimo valdyti SGD terminalą termino. Teisės aktai numatė, kad toks pavedimas ir, atitinkamai, mokėjimai už tokios pareigos vykdymą yra nustatyti 55 metų periodui. Toks periodas buvo nustatytas atsižvelgiant į laikotarpį per kurį finansiškai nudėvimas dujotiekis, kuris sudaro SGD terminalo komplekso neatskiriamą dalį. Vadovaudamasi Europos Komisijos gairėmis dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų Achema teigė, kad pavedimas galėjo būti formuluojamas trumpesniam – 40 m. laikotarpiui, per kurį nudėvima “pagrindinė“ infrastruktūros dalis – SGD išdujinimo laivas Indepencence.
  • Bendrasis teismas atmetė Achemos argumentus atkreipdamas dėmesį, kad Europos Komisijos gairės sieja maksimalų pavedimo teikti visuomenei reikalingas paslaugas laikotarpį su esminių (daugiskaita) infrastruktūros elementų nusidėvėjimu. Dujotiekis nėra svarbiausias, tačiau esminis SGD terminalo elementas. Todėl pavedimas teikti paslaugas galėjo būti formuluojamas įvertinant ir dujotiekio nusidėvėjimo laikotarpį.
  • Kartu Bendrasis teismas paaiškino, kad diskusija dėl pavedimo teikti paslaugas laikotarpio (kuris siejamas su esminių infrastruktūros elementų nudėvėjimu) turi vykti nepamirštant tokios taisyklės tikslo – išvengti pernelyg didelės kompensacijos mokėjimo, kuomet visas paslaugos teikimui naudojamas turtas nudėvimas, o kompensacija paslaugų teikėjui ir toliau mokama. Teismas paaiškino, kad Lietuvoje egzistuojanti kompensacijos skaičiavimo sistema buvo sukurta taip, kad tokio pernelyg didelės kompensacijos mokėjimo būtų išvengta. Atitinkamai, nepriklausomai nuo diskusijos dėl pavedimo teikti paslaugas termino, AB „Klaipėdos nafta“ mokama kompensacija buvo apskaičiuota tinkamai.
  • Teismas patvirtino, kad valstybė turėjo teisę pavesti SGD terminalo projekto vystymą valstybės kontroliuojamai įmonei neskelbdama konkurso – konkurso nebuvimą pateisino išskirtinė terminalo padėtis užtikrinant valstybės saugumą. Byloje taip pat kilo diskusija, ar galėjo valstybė patikėti SGD terminalo vystymą tiesiogiai AB „Klaipėdos nafta“, ar tokiam paskyrimui visgi buvo reikalinga organizuoti konkurso procedūras. Ginčo metu didesnės diskusijos nekilo dėl to, kad SGD terminalas tenkino esminius valstybės saugumo interesus, iš esmės siejamus su tikslu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Byloje buvo diskutuojama tik dėl to, ar nebuvo mažiau konkurenciją ribojančių priemonių (nei pavedimas įgyvendinti projektą valstybės kontroliuojamam subjektui) tokiam saugumui užsitikrinti. Spręsdamas ginčą teismas pripažino, kad SGD terminalo projektas iš tiesų yra specifinis saugumo požiūriu, todėl jokios Achemos nurodytos alternatyvos nebūtų pasiekusios analogiško rezultato. Kitaip tariant, teismas pripažino, kad valstybė turėjo pagrįstą interesą ir teisę pavesti projekto vykdymą savo kontroliuojamai įmonei.

Tekstą parengė advokatų kontoros “Ellex Valiūnas ir partneriai” advokatas Karolis Kačerauskas, kuris atstovavo bendrovę “Klaipėdos nafta” ES Bendrajame Teisme 

Back to top button