Komisija pradeda nuodugnų Lietuvos elektros energetikos sistemos strateginių rezervų priemonės tyrimą
Europos Komisija pradeda nuodugnų tyrimą, siekdama įvertinti, ar taikant strateginių rezervų priemonę Lietuvos remiamai energetikos įmonei AB „Lietuvos energija“ galėjo būti suteiktas nepagrįstas pranašumas ir iškraipyta konkurencija bendrojoje rinkoje pažeidžiant ES valstybės pagalbos taisykles.
Komisijos tyrime nagrinėjama elektros energetikos sistemos strateginių rezervų priemonė, Lietuvoje taikyta iki 2018 m. Strateginiai rezervai paprastai yra tam tikri gamybos pajėgumai, naudojami ne elektros energijos rinkoje, o susidarius ekstremaliajai situacijai. Jie gali būti reikalingi elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, kai elektros energijos rinkos pertvarkomos ir jose vykdomos reformos, ir yra skirti apsidrausti nuo vykstant tokiam persitvarkymui galinčios kilti tiekimo sutrikimų rizikos.
2013–2018 m. (priemonės taikymas nutrauktas 2018 m.) strateginių rezervų paslaugas, turėjusias padidinti elektros energijos tiekimo saugumą Lietuvoje, teikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasirinkta Lietuvos elektrinė, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonei AB „Lietuvos energija“. Už šių paslaugų teikimą Lietuvos elektrinei buvo mokama.
2016 m. Komisija gavo oficialų skundą, kuriame pareikštas įtarimas, kad priemonė nesuderinama su ES valstybės pagalbos taisyklėmis. Komisija padarė preliminarią išvadą, kad priemonė laikytina valstybės pagalba. Dabar Komisija ją įvertins nuodugniai, siekdama užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai iškraipoma konkurencija ES bendrojoje rinkoje.
Kad Komisija galėtų patvirtinti pajėgumų priemonę pagal ES valstybės pagalbos taisykles, valstybė narė turi įrodyti, kad priemonė reikalinga, užtikrinti, kad ji atitiktų savo paskirtį ir ja galėtų naudotis visi pajėgumų teikėjai.
Šiuo etapu Komisija yra susirūpinusi, kad priemonė gali būti nesuderinama su ES valstybės pagalbos taisyklėmis. Atlikdama nuodugnų tyrimą Komisija visų pirma išnagrinės, ar:
(i) strateginis rezervas elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti buvo būtinas 2015–2018 m. laikotarpiu, kai Lietuvos tinklai jau buvo kur kas geriau sujungti su kaimyninių šalių tinklais;
(ii) tikslinga ir proporcinga, kad Lietuva paslaugą teikti pavedė tiesiogiai ir tik Lietuvos elektrinei, neatsižvelgdama į kitus potencialius pajėgumų teikėjus, pavyzdžiui, kitas elektrines, energijos kaupimo ar paklausos valdymo paslaugų teikėjus;
(iii)strateginio rezervo koncepcija neiškraipė rinkos kainų ir neatbaidė nuo investicijų kitų rinkos dalyvių, kurie būtų galėję padėti užtikrinti tiekimo saugumą.
Dabar Komisija šiuos klausimus nagrinės toliau, siekdama nustatyti, ar pirminiu etapu kilusios abejonės yra pagrįstos. Pradėjus nuodugnų tyrimą, Lietuva ir suinteresuotosios trečiosios šalys turi galimybę pateikti savo pastabas. Tyrimo rezultatams tai neturi jokio poveikio.
Tokie strateginiai rezervai, kaip Lietuvos taikyta priemonė, yra pajėgumų mechanizmai.
2015 m. balandžio mėn. – 2016 m. lapkričio mėn. Komisija atliko Sektoriaus tyrimą dėl pajėgumų mechanizmų, kuriame buvo padaryta išvada, kad strateginiai rezervai gali būti tinkama priemonė, jei valstybės narės nustato laikiną riziką. Strateginiai rezervai turėtų būti naudojami tik susidarius ekstremaliajai situacijai. Jie neturi būti naudojami rinkoje, kad jos veikimas būtų kuo mažiau iškraipomas. Strateginiai rezervai turėtų būti pereinamojo laikotarpio priemonės, papildančios rinkos reformas, ir jų atsisakoma iškart, kai tik reformos baigiamos vykdyti.
Europos Komisijos informacija
