LAT apie sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo ribas ir nustatytų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus kolegija vasario 7 dieną priėmė nutartį dėl tiekėjų pasiūlymo (siaurąja prasme) vertinimo ir nustatytų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių.
Byloje ginčas vyko dėl statybos rangos darbų pirkimo, kurio pirkimo sąlygose buvo netikslumų. Tiekėjui užklausus dėl neatitikimo tarp techniniame projekte ir darbų kiekių žiniaraštyje nurodytų kiekių, perkančioji organizacija atsakė, kad tiekėjas turi pats įsivertinti techniniame projekte nurodytą kiekį. Tiekėjas atitinkamai pakoregavo darbų kiekių žiniaraštį, tačiau neatliko jokių pakeitimų įrenginių poreikio žiniaraštyje. Perkančioji organizacija tokį pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį pirkimo objekto.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad, pirma, ne tik pačios viešojo pirkimo sąlygos, bet ir jų paaiškinimai turi būti kiek įmanoma aiškesni, tikslesni, antra, jei nevisiškai nuoseklios viešojo pirkimo sąlygos nėra tinkamai patikslintos, jų turinys nekvalifikuotinas kaip aiškus tik dėl paties tikslinimo fakto.
Sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas turi ribas, juo negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas, jei vidutinis atitinkamos srities tiekėjas objektyviai negali perkančiajai organizacijai pateikti pasiūlymo ar yra pernelyg suvaržytas tai padaryti; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami kelis skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą.
Teisėjų kolegija pasisakė, kad nors sutiktina su atsakove, kad duomenys, nurodyti skirtinguose Konkurso dokumentuose, iš principo (paprastai) turėtų koreliuoti tarpusavyje, taigi įrenginių poreikis iš esmės turėtų atitikti darbų kiekį, mastą (tokią poziciją teisiškai pagrįsta pripažino ir pirmosios instancijos teismas), tačiau tokia išvada peržengia pirkimo sąlygų sisteminio aiškinimo ribas, juolab kad pati atsakovė klausiama turėjo galimybę tinkamai ir aiškiai visus galimus Konkurso sąlygų prieštaravimus pašalinti.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad perkančioji organizacija tinkamai neįvykdė pareigos nustatyti aiškius reikalavimus dėl pirkimo objekto tiek pirminio Konkurso sąlygų paskelbimo metu, tiek jas tikslindama. Nors aptariamas trūkumas nėra tokio pobūdžio, kad tiekėjai negalėtų pateikti pasiūlymų, o atsakovė – jų lygiateisiškai įvertinti, bet netinkamas perkančiosios organizacijos pareigų vykdymas bet kokiu atveju negalėjo lemti pasiūlymo atmetimo.
Taip pat kasacinis teismas pasisakė, kad nagrinėjamu atveju grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį ribojimai neaktualūs. Pirma, pirkimo objektas buvo išsamiai detalizuotas (nustatytas reikalavimas pateikti plačios apimties žiniaraščius), antra, atsiskaitymas su rangovu numatytas ne pagal fiksuotos kainos, o fiksuoto įkainio kainodaros taisyklę, taigi bet kokiu atveju su tiekėju būtų atsiskaitoma pagal faktiškai atliktus darbus, todėl nežymiai sumažėjęs pirkimo objektas per se nelemia, kad pasikeitusi viešojo pirkimo sutarties apimtis suponuotų viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Neracionalu išsaugoti viešojo pirkimo sutartį, atsakovei skirti baudą, kuri ex lege galėtų viršyti ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlytų kainų skirtumą (daugiau kaip 163 tūkst. Eur), o vėliau ieškovei, jei ji kreiptųsi į teismą, galimai priteisti žalos atlyginimą.
Perkančioji organizacija turėtų atskirai įsivertinti viešojo pirkimo sutarties su ieškove (jei tokia būtų sudaryta) pakeitimo poreikį, nes dėl aptartos fiksuoto įkainio kainodaros taisyklės rangovui bet kokiu atveju atlyginama už faktiškai atliktus darbus. Be to, iš viešojo pirkimo sutarties nuostatų matyti, kad joje atskirai įtvirtintas darbų apimties keitimo mechanizmas. Perkančioji organizacija privalo nustatyti, pirma, kiek buvo atlikta darbų vykdant neteisėtai sudarytą sutartį, bei atitinkamai atsiskaityti su UAB „Žemaitijos keliai“; antra, kiek dėl neteisėtai sudarytos sutarties vykdymo sumažėjo pirkimo objekto apimtis, ar (ir kokia apimtimi) atlikti darbai gali būti įskaityti į naujo rangovo įsipareigojimų apimtį, šiam sudarius sutartį pagal pateiktą pasiūlymą Konkurse. Šias pareigas atsakovė privalo vykdyti bendradarbiaudama tiek su ieškove, tiek su trečiuoju asmeniu.
