Teismai

LAT apie jungtinės veiklos sutarties atribojimą nuo kitų sutarčių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sausio 9 dieną priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių jungtinės veiklos sutartį ir viešojo administravimo subjektų organizuojamų projektų finansavimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė bankrutavusi viešoji įstaiga kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ nuostolių dėl negautų pajamų (finansavimo) atlyginimo.

Ieškinyje buvo nurodyta, kad vienas iš įstaigos uždavinių buvo vykdyti pasiruošimą ir surengti 5-ąsias pasaulio „Sportas visiems“ žaidynes Šiaulių regione 2012 metais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 13 d. pasitarimo protokole nurodyta, kad už 5-ųjų pasaulio sporto žaidynių Lietuvoje 2012 metais rengimą ir su tuo susijusių klausimų sprendimą yra atsakingas Kūno kultūros ir sporto departamentas, taip pat Šiaulių miesto savivaldybė, kitos Šiaulių apskrities savivaldybės, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“. Taigi jungtine veikla buvo pasiektas tikslas – surengtos 5-osios TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynės. Pasiekus tikslą ieškovei pritrūko 246 269,07 Eur atsiskaityti su kreditoriais, t. y. ieškovė negavo pajamų (finansavimo) iš žaidynių organizatorių – atsakovų. Ieškovės patirtos išlaidos, suteiktos paslaugos, atlikti darbai, nupirktos prekės yra ieškovės patirti nuostoliai dėl negautų pajamų (finansavimo), skolos išaugo, o atsiskaityti su kreditoriais ieškovė neturi lėšų. Teismai ieškinio netenkino.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, iš dalies sutiko su ieškove, kad bylos šalys siekė bendro rezultato – suorganizuoti tarptautines pasaulio sporto žaidynes, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad kiekviena iš šalių turėjo skirtingus interesus.

Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi, o tokia nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės argumentais, kad teismai perdėm sureikšmino jungtinės veiklos sutartį kaip rašytinį dokumentą ir vien dėl jo nebuvimo nevertino tarp šalių susiklosčiusių santykių kaip jungtinės veiklos. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi.

Taip pat pažymėta, kad valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos yra turtas, skiriamas tam tikram rezultatui pasiekti pagal biudžeto lėšų naudojimo sutartį, jis nėra valstybės ar savivaldybės kaip jungtinės veiklos dalininko įnašas tam tikram tikslui siekti. Atsižvelgdama į visas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad jungtinės veiklos teisiniai santykiai tarp ieškovės, Departamento ir Šiaulių miesto savivaldybės nebuvo galimi.

Kiat vertus, teisėjų kolegija nusprendė, kad bylą nagrinėję teismai netyrė Šiaulių miesto savivaldybės vaidmens organizuojant žaidynes, kontroliuojant tam tikslui įsteigtos ieškovės veiklą, nevertino, ar Šiaulių miesto savivaldybė sudarytomis bendradarbiavimo sutartimis, administraciniais aktais ir faktiniais veiksmais prisiėmė įsipareigojimą suteikti ieškovei finansavimą būtinoms renginio organizavimo išlaidoms padengti, netyrė ieškovės patirtų išlaidų pobūdžio, ar jos buvo būtinos renginiui organizuoti, ar buvo suderintos su steigėja ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija, ar Šiaulių miesto savivaldybės administracijai buvo žinomos planuojamos didesnės, nei ieškovė pajėgi sumokėti, išlaidos, ar Šiaulių miesto savivaldybė kartu su ieškove ėmėsi aktyvių veiksmų ieškodamos papildomo finansavimo ir pan. Šios aplinkybės yra svarbios siekiant įvertinti, ar buvo pagrindas kilti Šiaulių miesto savivaldybės prievolei skirti ieškovei papildomą finansavimą, kad būtų dengiamos patiriamos renginio organizavimo išlaidos ir atsiskaityta su kreditoriais, taip užtikrinant tinkamą viešojo intereso įgyvendinimą. Esant neatskleistai bylos esmei ir šio proceso trūkumo negalint pašalinti kasaciniame teisme, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

 

Back to top button