LAT: draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose neapima nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija lapkričio 29 dieną priėmė nutartį dėl galimybės proceso atnaujinti civilinėje byloje, kurioje bankrutavusios įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad procesas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra sudėtinė bankroto bylos dalis, todėl CPK 366 straipsnio 3 dalis draudžia atnaujinti procesą dėl tokios teismo nutarties.
Kasacinis teismas pabrėžė, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad yra pagrindas pradėtą formuoti kasacinio teismo CPK 366 straipsnio 3 dalies normos dėl draudimo atnaujinti procesą bankroto bylose aiškinimą keisti, ir išaiškino, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad praktikoje gali susidaryti situacija, kad bankroto pripažinimas tyčiniu gali būti nulemtas liudytojų melagingų parodymų, žinant, kad jie melagingi, melagingos eksperto išvados, žinant, kad ji melaginga, ar suklastotų dokumentų, vėliau nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, taip pat dėl į bylą nepateiktų tam tikrų įrodymų dėl šalių nežinojimo apie jų egzistavimą, kuriuose galėjo būti atspindimos reikšmingos bylai aplinkybės, paneigiančios aplinkybes, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Atsižvelgdama į bankroto pripažinimo tyčiniu teisines pasekmes, į tai, kad Įmonių bankroto įstatymas nenustato teisinio mechanizmo kaip ištaisyti pirmiau aptartas klaidas, galinčias lemti neteisingą ir neteisėtą teismo sprendimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, išplėstinė teisėjų sprendė, kad egzistuoja objektyvus poreikis persvarstyti kasacinio teismo poziciją dėl proceso atnaujinimo galimybės dėl teismo nutarties įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.
