LAT: Pagal BK 233 straipsnį poveikis nukentėjusiajam, kad šis duotų melagingus parodymus, galimas ir nepanaudojant prievartos
Byloje (Nr. 2K-149-697/2018) nustatyta, kad nuteistoji keletą metų įvairiose vietose sistemingai klausinėjo savo kaimynę mažametę nukentėjusiąją, kuri buvo pagrindinis įrodymų šaltinis kitose baudžiamosiose bylose, aptarinėjo su vaiku įvykių detales apie tariamai prieš ją įvykdytą seksualinę prievartą. Taip akivaizdžiai darė įtaką šio vaiko supratimui apie įvykius, ir tai turėjo reikšmę mažametei nukentėjusiajai duodant parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme.
Pirmosios instancijos teismas dėl tokio pobūdžio poveikio mažametei nukentėjusiajai skyrė laisvės apribojimą vieneriems metams (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 233 straipsnio 1 dalį) su įpareigojimais. Apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė.
Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas prašė perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba apeliacinės instancijos teismui arba bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodė, kad bylą išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas, taip pat teigė, kad nebuvo tinkamai įvertinti apeliacinio skundo argumentai dėl BK 233 straipsnio 1 dalies taikymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), atmesdamas kasacinį skundą, pažymėjo, kad teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Kaip pažymėjo kasacinis teismas, nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio trūkumais. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nušalinimą grindžiantys duomenys, jog bylą nagrinėjusį teisėją ir byloje figūruojantį žuvusį asmenį siejo profesinės veiklos santykiai vienoje darbo vietoje, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjęs teisėjas dėl šios aplinkybės turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo byloje tendencingas. „<…> nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, išnagrinėjęs <…> bylą, buvo šališkas“, – nurodė LAT.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta specifinė situacija. Teisės taikymo klausimai sprendžiami esant situacijai, kai daromas poveikis dėl amžiaus dar fiziškai, psichologiškai ir emociškai nebrandžiam, pažeidžiamam asmeniui – mažamečiam vaikui, kuris yra pripažintas nukentėjusiuoju ir yra pagrindinis įrodymų šaltinis tvirkinimo byloje. Šio mažamečio parodymai buvo gaunami su specialistų pagalba ikiteisminio tyrimo metu, tikslinami ir tikrinami keliose baudžiamosiose bylose. Dėl byloje nustatytų nuteistosios poelgių vaikas aiškiai patyrė poveikį pagal šios jam sąmoningai diktuojamą valią. Nekvalifikuotai ir įkyriai klausinėjamas vaikas gavo iš jam įtakingo suaugusio asmens (kuris su juo žaidė, bendravo) informaciją apie įvairias seksualinio turinio detales. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais nuteistoji sistemingai klausinėjo, aptarinėjo su mažamete tariamai prieš ją įvykdytos seksualinės prievartos detales, gąsdino, mokė piešti, užduoti klausimus, įtikinėjo nukentėjusiąją užduodama atitinkamus klausimus apie aplinkybes, taip pat reikalavo, kad nukentėjusioji pasakotų, ką ir kaip su ja tariamai darė kiti vyrai, taisydavo ir primindavo anksčiau su nukentėjusiąja aptartas tariamo nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo detales. Tokiais sistemingais, tikslingai kartojamais veiksmais pasiekė, kad mažametė duotų atitinkamus parodymus, kurie susiję su tariama seksualine prievarta.
Suaugęs asmuo – nuteistoji, sąmoningai pasirinkdama tokį pavojingą elgesį su svetimu vaiku, kurio parodymai buvo pagrindinis įrodymų šaltinis dviejose baudžiamosiose bylose, suprato savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip elgtis. Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad nuteistosios kaltė pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nustatyta tinkamai. Trijų teisėjų kolegija nenustatė kasaciniame skunde nurodytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų žemesnės instancijos teismų sprendimus naikinti ir bylą nuteistajai nutraukti ar ją grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
