Dažniausi klausimai apie Europos prokuratūrą

2017 m. birželio 8 d. 20 ES valstybių narių pasiekė politinį susitarimą tvirčiau bendradarbiauti steigiant naują Europos prokuratūrą. 2017 m. spalio 12 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba priėmė Reglamentą, kuriuo įsteigiama Europos prokuratūra; reglamentas įsigaliojo 2017 m. lapkričio 20 d.

2018 m. rugjūčio 1 d. Nyderlandai tapo dvidešimt pirmąja valstybei nare, dalyvausiančia Europos prokuratūros veikloje.

Kas yra Europos prokuratūra?

Europos prokuratūra bus nepriklausoma decentralizuota Europos Sąjungos prokuratūros įstaiga, kompetentinga tirti nusikaltimus ES biudžeto atžvilgiu (kaip antai sukčiavimo, korupcijos ar didesnio nei 10 mln. EUR masto tarpvalstybinio sukčiavimo PVM atvejus), vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir palaikyti kaltinimą teisme. Europos prokuratūra bus viena visose dalyvaujančiose valstybėse narėse veikianti tarnyba, sutelkianti europines ir nacionalines teisėsaugos priemones į bendrą sklandžią ir veiksmingą sistemą.

Kam reikalinga Europos prokuratūra?

Kol kas ES finansiniai interesai ginami nepakankamai, o dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM nacionaliniai biudžetai patiria nemenkų nuostolių. Pirma, dabar veikiančios ES institucijos – OLAF (Europos kovos su sukčiavimu tarnyba), Eurojustas (Europos teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūra) ir Europolas (Europos policijos biuras) – negali vykdyti baudžiamųjų tyrimų ar baudžiamojo persekiojimo sukčiavimo bylose. OLAF tegali perduoti savo administracinio tyrimo išvadas kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, kurios pačios sprendžia, ar šių OLAF išvadų pagrindu kelti baudžiamąją bylą.

Antra, vykdymo užtikrinimo lygis įvairiose valstybėse narėse skiriasi – jos ne visada imasi priemonių, reikalingų kovai su nusikaltimais ES biudžeto atžvilgiu. Kol kas nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo institucijoms perduodamų OLAF teisminių rekomendacijų pagrindu apkaltinamieji nuosprendžiai priimami tik 50 proc. atvejų. Be to, nuosprendžių rodiklis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi.

Trečia, žemi baudžiamojo persekiojimo rodikliai reiškia ir atitinkamai žemus sukčiautojų pasisavintų pinigų susigrąžinimo rodiklius. Į ES biudžetą nusitaikę ar sudėtingas sukčiavimo PVM schemas kuriantys sukčiautojai, dėl kurių nacionaliniai biudžetai kasmet praranda mažiausiai 50 mlrd. EUR, žino, kad turi neprastas galimybes pasisavinti savo nusikaltimų pelną, nes teisėsaugos veikla ES vis dar vykdoma nenuosekliai.

Kokios bus svarbiausios Europos prokuratūros funkcijos?

Europos prokuratūra bus nepriklausoma ir labai specializuota baudžiamojo persekiojimo įstaiga. Europos prokuratūros prokurorai, laikydamiesi bendros Europos tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo strategijos, koordinuotai vykdys tyrimus visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, sparčiai keistis informacija ir sutelks jėgas koordinuojant tyrimus, operatyviai įšaldys ir konfiskuos lėšas, o prireikus prašys sulaikyti įtariamus nusikaltėlius.

Europos prokuratūra dirbs pasinaudodama valstybių narių pajėgumais ir sutelkdama ekspertų žinias tokiose srityse kaip nusikaltimų analizė, mokesčiai, apskaita ar informacinės technologijos, taip pat sukurs patogius komunikacijos kanalus, nevaržomus jokių kalbinių barjerų. Europos prokuratūros tyrėjai kaip viena tarnyba dirbs pagal paprastas procedūras ir, palyginti su ilgai trunkančiu ir sudėtingu įvairių nacionalinių institucijų ad hoc bendradarbiavimu, galės pasiekti daugiau. Be to, Europos prokuratūra galės susidaryti geresnį bendrą vaizdą, todėl jai bus lengviau aptikti sukčiavimo ar kitus nusikaltimus ir juos tirti.

Kokia bus Europos prokuratūros struktūra?

Europos prokuratūra bus dviejų lygmenų – centrinio ir nacionalinio. Centrinį lygmenį sudarys Europos vyriausiasis prokuroras, 21 Europos prokuroras (po vieną iš kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės), iš kurių du bus Europos vyriausiojo prokuroro pavaduotojai, taip pat administracijos direktorius ir specialūs techniniai darbuotojai ir tyrėjai. Decentralizuotą lygmenį sudarys Europos deleguotieji prokurorai, dirbantys dalyvaujančiose valstybėse narėse. Nacionaliniu lygmeniu vykdomi tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas bus prižiūrimi centralizuotai.

Kaip dirbs Europos deleguotieji prokurorai?

Europos deleguotieji prokurorai bus Europos prokuratūros dalis. Dažniausiai tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą vykdys Europos deleguotieji prokurorai, kurie savo valstybėse narėse dirbs padedami nacionalinių teisėsaugos institucijų ir vadovaudamiesi nacionaline teise. Jų veiklą koordinuos Europos vyriausiojo prokuroro vadovaujama centrinė būstinė – taip bus užtikrintas visų dalyvaujančių valstybių narių veiksmų nuoseklumas ir veiksmingumas.

Ši decentralizuota sistema leis Europos prokuratūrai tiesiogiai naudotis nacionalinių ekspertų privalumais, pavyzdžiui, puikiu savo šalies teisingumo sistemos išmanymu, vietos kalbos mokėjimu, sąsajomis su vietos prokuratūros sistema, bylų nagrinėjimo vietos teismuose patirtimi ir pan.

Deleguotieji Europos prokurorai galės toliau vykdyti nacionalinių prokurorų funkcijas. Tačiau vykdydami Europos prokuratūros įgaliojimus deleguotieji prokurorai bus visiškai nepriklausomi nuo nacionalinių baudžiamojo persekiojimo institucijų.

Kaip vyks Europos prokuratūroje dirbsiančių prokurorų atranka?

Europos vyriausiąjį prokurorą ir Europos prokurorus atrinks atrankos komisija. Šiuo tikslu 2018 m. liepos 31 d. Komisija pasiūlė Tarybos įgyvendinimo sprendimą dėl komisijos narių skyrimo. Pagrindinė atrankos komisijos užduotis – sudaryti pagrindinį kandidatų į Europos vyriausiojo prokuroro pareigas sąrašą ir, prieš Tarybai paskiriant Europos prokurorus, įvertinti kandidatų kvalifikaciją.

Komisiją sudarys dvylika asmenų. Tai turi būti buvę Teisingumo Teismo ir Audito Rūmų nariai, buvę Eurojusto nacionaliniai nariai, nacionalinių aukščiausiųjų teismų teisėjai, aukšto lygio prokurorai ar pripažintos kompetencijos teisininkai. Kalbant apie komisijos sudėtį, Komisija atsižvelgė į būtinybę užtikrinti geografinę pusiausvyrą, lyčių pusiausvyrą ir tinkamą atstovavimą Europos prokuratūros veikloje dalyvaujančių valstybių narių teisinėms sistemoms.

Po to, kai šis pasiūlymas bus priimtas, Taryba turėtų aptarti ir priimti Tarybos įgyvendinimo sprendimą, kuriuo skiriami atrankos komisijos nariai. Tokiu būdu atrankos komisija turėtų pradėti vykdyti veiklą nuo 2018 m. spalio mėn. Atrankos komisija Europos vyriausiąjį prokurorą ir Europos prokurorus turėtų atrinkti iki 2019 m. pabaigos.

Koks Europos prokuratūros teisinis pagrindas?

Vienas svarbiausių Lisabonos sutarties tikslų – kovoti su sunkiais tarpvalstybiniais finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais. Teisinis pagrindas ir nuostatos, kuriomis remiantis steigiama Europos prokuratūra – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 86 straipsnis, kuriame nustatyta:

„Siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentus, Eurojust pagrindu gali įkurti Europos prokuratūrą.“

SESV 86 straipsnyje taip pat numatyta galimybė tvirtesnio bendradarbiavimo pagrindu įsteigti Europos prokuratūrą, jei to pageidauja ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė.

Europos prokuratūros kompetencijai priklausys Sąjungos biudžetui kenkiančios nusikalstamos veikos, kaip apibrėžta Direktyvoje dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (FIA direktyva), kuri bus netrukus priimta.

Kas yra tvirtesnis bendradarbiavimas ir ar tikslinga Europos prokuratūrą steigti tvirtesnio bendradarbiavimo pagrindu?

Tvirtesnis bendradarbiavimas – tai procedūra, pagal kurią mažiausiai devynios valstybės narės gali susitarti žengti dar vieną žingsnį integracijos link ir pradėti intensyviau bendradarbiauti tam tikroje srityje. Šia procedūra jau pasinaudota santuokos nutraukimo teisės, patentų ir turto teisinio režimo srityse.

Pasitelkdamos Europos prokuratūrą 20 valstybių narių nori sutelkti savo jėgas ir sustiprinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą.

Europos prokuratūra bus viena svarbiausių kovotojų su nusikaltimais ES biudžeto atžvilgiu. Tai bus labai svarbus žingsnis gerinant ES finansinių interesų apsaugą.

Nedalyvaujančios valstybės narės galės prisijungti prie Europos prokuratūros vėliau.

Kurios valstybės narės dalyvaus Europos prokuratūros veikloje?

2017 m. birželio 8 d. 20 Europos valstybių narių pasiekė bendrą susitarimą tvirčiau bendradarbiauti steigiant Europos prokuratūrą. 2017 m. spalio 12 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba priėmė Tarybos reglamentą, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros steigimo srityje; reglamentas įsigaliojo 2017 m. lapkričio 20 d. Nuo reglamento įsigaliojimo pradžios šioje veikloje dalyvauja šios valstybės narės: Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija.

2018 m. rugpjūčio 1 d. Nyderlandai tapo dvidešimt pirmąja valstybei nare, dalyvausiančia Europos prokuratūros veikloje. 2018 m. birželio 14 d. Malta pranešė ketinanti dalyvauti tvirtesnio bendradarbiavimo veikloje.

Kol kas ne visos valstybės narės išreiškė norą dalyvauti Europos prokuratūros veikloje, bet šios nedalyvaujančios valstybės narės galės prisijungti vėliau, jau priėmus reglamentą.

Kodėl valstybės narės negali kovoti su sukčiavimu pačios?

Kol kas vykdyti baudžiamuosius tyrimus dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų ir vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą gali tik nacionalinės institucijos. Tačiau jos įgaliotos veikti tik savo šalyje. Nusikaltimai ES biudžeto atžvilgiu dažnai yra sudėtingi. Juos padaro keli bendrininkai, naudojantys sudėtingas ir apsukrias sukčiavimo schemas, jie vykdomi keliose šalyse ir patenka į kelių valstybių jurisdikciją. Be to, norint sėkmingai ištirti sukčiavimo nusikaltimą, reikia labai gerai išmanyti atitinkamos srities teisines ir administracines priemones.

Užtikrinti veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą yra sudėtinga dėl skirtingų baudžiamosios teisės sistemų, neaiškių jurisdikcijos taisyklių, lėtų teisinės pagalbos procedūrų, kalbos barjero, nepakankamų išteklių ir skirtingų prioritetų.

Dėl to valstybės narės gali nuspręsti, kad kova su sukčiavimu ES biudžeto atžvilgiu yra labai daug laiko ir žmogiškųjų išteklių reikalaujantis darbas. Tuomet su šios rūšies sukčiavimu gali būti nekovojama iš viso arba bylos nutraukiamos vos kilus sunkumų. Kartais nacionalinės institucijos gali nuspręsti tirti tik su savo šalimi susijusią nusikaltimo dalį, dėl to galimai išleisdamos iš akių kur kas platesnio masto sukčiavimo schemos požymius.

Kas pasikeis įsteigus Europos prokuratūrą?

Europos prokuratūra bus visose dalyvaujančiose valstybėse narėse veikianti viena tarnyba, kuriai vykdant įvairių valstybių narių teisminių institucijų bendradarbiavimą nereikės naudotis tradicinėmis ES teisės priemonėmis.

Ji vienoje vietoje sutelks ekspertines žinias bei patirtį ir visose dalyvaujančiose valstybėse narėse veiks kaip viena tarnyba. Ji galės greitai imtis tarpvalstybinių veiksmų, ir tokiais atvejais nereikės pradėti ilgai trunkančių teisminio bendradarbiavimo procedūrų. Taip pat ji sudarys galimybes vykdyti bendrą baudžiamojo persekiojimo politiką ir panaikinti dabartinį susiskaidymą. Europos prokuratūra įveiks esamas kliūtis ir imsis kovoti su sukčiavimu pasisavinant ES lėšas, didesnes kaip 10 000 EUR, taip pat su sudėtingomis sukčiavimo PVM schemomis, kai padaryta žala viršija 10 mln. EUR. Tikimasi, kad Europos prokuratūra sėkmingiau vykdys baudžiamąjį persekiojimą ir susigrąžins daugiau pasisavintų pinigų.

Kaip bus užtikrinamas Europos prokuratūros nepriklausomumas?

Pirma, reglamente nustatyta, kad Europos prokuratūros darbuotojai turi veikti vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais ir nesiekti gauti, taip pat nesilaikyti jokių išorės subjektų nurodymų. Tai reiškia, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos bei agentūros ir valstybės narės pripažįsta Europos prokuratūros nepriklausomumą ir nebando daryti įtakos jai vykdant savo funkcijas.

Antra, Europos prokuratūra bus struktūriškai nepriklausoma – ji nebus integruota į jokią kitą ES instituciją ar tarnybą.

Trečia, Europos vyriausiojo prokuroro skyrimo procedūra bus vykdoma prieš tai paskelbus kvietimą teikti kandidatų paraiškas, o vykdys ją Europos Parlamentas ir Taryba. Kandidatus į galutinį sąrašą padės atrinkti komisija, kurią sudarys buvę Teisingumo Teismo teisėjai, nacionalinių aukščiausiųjų teismų teisėjai, nacionaliniai prokurorai ir (arba) aukštos kvalifikacijos teisininkai. Europos vyriausiojo prokuroro kadencija trunka ne ilgiau kaip septynerius metus ir negali būti pratęsta. Taip užtikrinama, kad jo veiksmai nebūtų grindžiami kadencijos pratęsimo motyvais. Atleisti Europos vyriausiąjį prokurorą galima tik Teisingumo Teismo sprendimu, kuris priimamas gavus Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymą.

Ketvirta, reglamentu užtikrinama, kad nacionaliniai prokurorai, paskirti dirbti Europos prokuratūroje, būtų visiškai nepriklausomi nuo nacionalinių baudžiamojo persekiojimo institucijų.

Kokias procesines teises turės įtariamieji?

Labai svarbu stiprinti teisines apsaugos priemones, skirtas asmenims ir įmonėms, kuriuos gali paveikti Europos Sąjungoje vykdomas tyrimas ar baudžiamasis persekiojimas. Reglamentu nustatyta griežta ir išsami apsaugos priemonių sistema, užtikrinsianti įtariamųjų ir kitų su Europos prokuratūros atliekamais tyrimais susijusių asmenų teisių apsaugą tiek galiojančiais ES teisės aktais, tiek nacionalinėmis teisių gynimo priemonėmis.

Reglamente aiškiai nustatoma, kad įtariamas asmuo turi visas ES teisės aktuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises. Šios teisės aiškiai įvardijamos – be kita ko, tai:

• teisė į vertimą žodžiu ir raštu;
• teisė į informaciją ir galimybė susipažinti su bylos medžiaga;
• teisė turėti advokatą, teisė bendrauti su trečiaisiais asmenimis ir reikalauti, kad jiems būtų pranešta apie suėmimą;
• teisė neduoti parodymų ir teisė į nekaltumo prezumpciją;
• teisė gauti teisinę pagalbą;
• teisė teikti įrodymus, skirti ekspertus ir išklausyti liudytojus.

Be to, įtariamasis turi visas teises į gynybą, nustatytas nacionaliniuose proceso teisės aktuose.

Kaip pasikeis Eurojusto vaidmuo įsteigus Europos prokuratūrą?

Eurojustas padeda nacionalinėms tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijoms bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus kasmet nagrinėjant maždaug 1 500 tarpvalstybinių bylų. Jis padėjo sukurti savitarpio pasitikėjimą ir įveikti kliūtis dėl įvairių ES taikomų teisės sistemų ir tradicijų. Tačiau Eurojustas nėra įgaliotas vykdyti baudžiamuosius tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą sukčiavimo atvejais. 2013 m. Komisija pasiūlė reformuoti Eurojustą siekiant padidinti bendrą jo veiksmingumą ir leisti kolegijai ir nacionaliniams nariams susitelkti į savo operatyvines užduotis, t. y. koordinuoti veiksmus ir skatinti nacionalines teismines institucijas bendradarbiauti kovojant su tarpvalstybiniais nusikaltimais.

Po šios reformos Eurojustas padės Europos prokuratūrai kovoti su sukčiavimu ES biudžeto atžvilgiu. Jis padės Europos prokuratūrai koordinuoti vykdomus tyrimus su Europos prokuratūros steigime nedalyvaujančių valstybių narių tyrimo institucijomis. Eurojustas galės teikti Europos prokuratūrai paramą ir administracinius išteklius. Išsamiau šios procedūros bus aptartos Europos prokuratūros ir Eurojusto susitarime.

Kaip pasikeis OLAF vaidmuo įsteigus Europos prokuratūrą?

OLAF toliau bus atsakinga už administracinius tyrimus dėl pažeidimų ir sukčiavimo atvejų, kenkiančių Sąjungos finansiniams interesams, ir dėl ES institucijų darbuotojų padarytų sunkių pažeidimų. Kadangi steigiant Europos prokuratūrą dalyvauja ne visos valstybės narės, OLAF ir toliau vykdys administracinius tyrimus, susijusius su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, kaip tą daro dabar.

Kalbant apie dalyvaujančias valstybes nares, srityse, kurios priklauso Europos prokuratūros kompetencijai, Europos prokuratūra ir OLAF turės užmegzti ir palaikyti glaudžius bendradarbiavimo ryšius, siekiant užtikrinti jų įgaliojimų tarpusavio papildomumą ir išvengti dubliavimosi. Todėl OLAF neinicijuos administracinių tyrimų, lygiagrečių Europos prokuratūros atliekamiems tyrimams dėl tų pačių faktų. Tokiais atvejais Europos prokuratūra galės kreiptis į OLAF, prašydama paremti ar papildyti jos veiksmus. Ir priešingai, tuomet, kai Europos prokuratūra tyrimo nevykdo, OLAF išsaugos įgaliojimus savo iniciatyva pradėti administracinį tyrimą, kuris bus vykdomas aktyviai konsultuojantis su Europos prokuratūra, o ši galės teikti OLAF svarbią informaciją, kurios pagrindu gali būti pradėtas administracinis tyrimas.

2018 m. gegužės 23 d. Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, kuriuo siekiama užtikrinti, kad OLAF taptų artimu ir patikimu Europos prokuratūros partneriu ir kad tęstų administracinius tyrimus, kuriais remiama Europos prokuratūros veikla.

Glaudus Europos prokuratūros ir OLAF bendradarbiavimas ir toliau tęsiamas OLAF darbas savo įgaliojimų srityje leis iš esmės sustiprinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą.

Ar Europos prokuratūra turės savo policijos pajėgas, galinčias sulaikyti žmones?

Sulaikyti asmenis už nusikaltimus, priklausančius Europos prokuratūros kompetencijai, galės tik nacionalinės institucijos. Tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą dalyvaujančiose valstybėse narėse vykdys Europos deleguotieji prokurorai, padedami nacionalinės policijos ir teisėsaugos tarnybų. Europos prokuratūra galės tik prašyti teisminių institucijų sulaikyti įtariamąjį, jei, jos nuomone, tai tikrai būtina tyrimui, o mažiau intervencinėmis priemonėmis šio tikslo pasiekti neįmanoma. Tokius prašymus remdamosi nacionaline teise vertins ir tenkins nacionalinės teisminės institucijos.

Kur bus Europos prokuratūros būstinė?

Europos prokuratūros būstinė bus Liuksemburge.

Kada Europos prokuratūra pradės veikti?

2017 m. lapkričio 20 d. įsigaliojus Reglamentui, kuriuo įsteigiama Europos prokuratūra, pradėti prokuratūros kūrimo darbai. Numatyta, kad, pasibaigus trejiems pasirengimo metams, Europos prokuratūra savo funkcijas galės pradėti vykdyti 2020 m. pabaigoje.