Institucijos

Už neteisėtą praktiką Europos Komisija bendrovei „Google“ skiria 4.34 mlrd. eurų baudą

Už ES antimonopolinių taisyklių pažeidimą bendrovei „Google“ Komisija skyrė 4.34 mlrd. eurų baudą. Nuo 2011 m. bendrovė „Google“ taikė neteisėtus apribojimus „Android“ įrenginių gamintojams ir judriojo ryšio tinklų operatoriams, kad įtvirtintų savo dominavimą bendrosios paieškos internete paslaugų rinkoje.

Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager sakė: „Šiuo metu mobilusis internetas sudaro daugiau kaip pusę pasaulinio interneto srauto. Jis pakeitė milijonų europiečių gyvenimą. Ši byla susijusi su trimis bendrovės „Google“ „Android“ įrenginių gamintojams ir tinklų operatoriams taikomais apribojimais, kuriais siekiama užtikrinti, kad duomenų srautas „Android“ įrenginiuose būtų nukreiptas į „Google“ paieškos sistemą. Taip elgdamasi bendrovė „Google“ sistemą „Android“ panaudojo kaip priemonę savo paieškos sistemos dominavimui įtvirtinti. Dėl tokios praktikos iš konkurentų atimta galimybė kurti naujoves ir konkuruoti paslaugų vertingumu, o iš Europos vartotojų – galimybė pajusti veiksmingos konkurencijos svarbioje judriojo ryšio srityje naudą. Pagal ES antimonopolines taisykles tai neteisėta.

Konkrečiai „Google“:

  • reikalavo, kad gamintojai iš anksto įdiegtų paieškos programėlę „Google Search“ ir interneto naršymo programėlę („Chrome“) – šis reikalavimas buvo „Google“ programėlių parduotuvės („Play Store“) licencijos sąlyga;
  • mokėjo tam tikriems dideliems gamintojams ir judriojo ryšio tinklų operatoriams su sąlyga, kad jie savo įrenginiuose iš anksto įdiegs programėlę „Google Search“; ir
  • gamintojams, norintiems iš anksto įdiegti „Google“ programėles, draudė parduoti net pavienius išmaniuosius mobiliuosius įrenginius, kuriuose naudojamos bendrovės „Google“ nepatvirtintos alternatyvios „Android“ versijos (vadinamosios „Android“ atmainos).

„Google“ strategija ir Komisijos tyrimo apimtis

Didžiąją savo pajamų dalį „Google“ gauna per savo pagrindinį produktą „Google“ paieškos sistemą. Bendrovė labai anksti suprato, kad pirmojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje prasidėjęs perėjimas nuo stalinių kompiuterių prie mobiliojo interneto paieškos sistemai „Google Search“ bus esminis pasikeitimas. Taigi „Google“ parengė strategiją, kuria siekiama numatyti šio perėjimo pasekmes ir užtikrinti, kad naudotojai „Google Search“ toliau naudotų savo mobiliuosiuose įrenginiuose.

2005 m. „Google“ įsigijo pradinį mobiliosios operacinės sistemos „Android“ kūrėją ir nuo tada tą sistemą tebeplėtoja. Šiuo metu „Android“ naudojama apie 80 proc. išmaniųjų mobiliųjų įrenginių Europoje ir pasaulyje.

Sukūrusi naują „Android“ versiją, pirminį jos kodą „Google“ skelbia internete. Iš principo tai sudaro sąlygas nepriklausomoms įmonėms šį kodą atsisiųsti ir modifikuoti, kad sukurtų „Android“ atmainas. Atvirai prieinamas „Android“ pirminis kodas apima išmaniosios mobiliosios operacinės sistemos bazines ypatybes, bet ne „Google“ nuosavybines „Android“ programėles ir paslaugas. Įrenginių gamintojai, norintys gauti „Google“ nuosavybinių „Android“ programėlių ir paslaugų, su „Google“ turi sudaryti sutartis, kuriose „Google“ nustato tam tikrus apribojimus. Be to, „Google“ sutartis sudarė su tam tikrais dideliais judriojo ryšio tinklų operatoriais, kurie taip pat gali nuspręsti, kurias programėles ir paslaugas įdiegti galutiniams naudotojams parduodamuose įrenginiuose, ir tiems operatoriams taikė kai kuriuos iš tų apribojimų.

Komisijos sprendimas yra susijęs su trijų konkrečių rūšių sutartiniais apribojimais, kuriuos „Google“ taikė įrenginių gamintojams ir judriojo ryšio tinklų operatoriams ir kurie sudarė sąlygas bendrovei „Google“ sistemą „Android“ panaudoti kaip priemonę savo paieškos sistemos dominavimui įtvirtinti. Kitaip tariant, pats atvirojo kodo modelis ar operacinė sistema „Android“ Komisijos sprendimu nekvestionuojami.

„Google“ dominavimas

Komisijos sprendime daroma išvada, kad bendrovė „Google“ dominuoja bendrosios paieškos internete paslaugų, licencinių išmaniųjų mobiliųjų operacinių sistemų ir mobiliajai operacinei sistemai „Android“ skirtų programėlių parduotuvių rinkose.

Bendrosios paieškos paslaugos

„Google“ dominuoja nacionalinėse bendrosios paieškos internete rinkose visoje Europos ekonominėje erdvėje (EEE), t. y. 31-oje EEE valstybėje narėje. Bendrovei „Google“ priklauso daugiau kaip 90 proc. rinkos daugelyje EEE valstybių narių. Į šias rinkas patekti labai sunku. Tokia išvada padaryta ir 2017 m. birželio mėn. sprendime dėl „Google Shopping“.

Licencinės išmaniosios mobiliosios operacinės sistemos

„Android“ yra licencinė išmanioji mobilioji operacinė sistema. Tai reiškia, kad „Android“ gali būti licencijuojama ir naudojama nepriklausomų gamintojų išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose.

Kontroliuodama sistemą „Android“ „Google“ dominuoja pasaulinėje licencinių mobiliųjų operacinių sistemų rinkoje (išskyrus Kiniją) – jos rinkos dalis sudaro daugiau negu 95 proc. Į šią rinką patekti labai sunku, iš dalies dėl tinklo poveikio: kuo daugiau naudotojų naudojasi išmaniąja mobiliąja operacine sistema, tuo daugiau kūrėjų kuria programėles tai sistemai, o tai savo ruožtu pritraukia daugiau naudotojų. Be to, sėkmingai licencinei išmaniajai mobiliajai operacinei sistemai sukurti reikia daug išteklių.

„Android“ yra licencinė operacinė sistema ir tuo skiriasi nuo operacinių sistemų, kurias naudoja tik vertikaliai integruoti kūrėjai (pvz., „Apple iOS“ arba „Blackberry“). Pastarosios nepriklauso tai pačiai rinkai, nes jų licencijos nepriklausomi įrenginių gamintojai gauti negali.

Vis dėlto Komisija tyrė, kokiu mastu konkurencija dėl galutinių naudotojų (galutinėje grandyje), visų pirma tarp „Apple“ ir „Android“ įrenginių, galėtų netiesiogiai riboti „Google“ įtaką rinkoje, susijusią su „Android“ licencijavimu įrenginių gamintojams (pradinėje grandyje). Komisija nustatė, kad pradinėje grandyje ši konkurencija bendrovės „Google“ pakankamai neriboja dėl kelių priežasčių, įskaitant šias:

  •          galutinių naudotojų sprendimams pirkti įtaką daro įvairūs veiksniai (pvz., aparatinės įrangos ypatybės ar įrenginio prekės ženklas), kurie nuo mobiliosios operacinės sistemos nepriklauso;
  •          „Apple“ įrenginiai paprastai kainuoja daugiau negu „Android“ įrenginiai, todėl jie gali būti neprieinami didelei „Android“ įrenginių naudotojų daliai;
  •          „Android“ įrenginių naudotojams, norintiems pereiti prie „Apple“ įrenginių, dėl to tenka patirti nuostolių, pvz., prarasti programėles, duomenis ir kontaktinius duomenis, be to, reikia išmokti naudotis nauja operacine sistema; ir
  •          net jei galutiniai naudotojai „Android“ įrenginius pakeistų „Apple“ įrenginiais, tai neturėtų didelio poveikio pagrindinei „Google“ veiklai, nes „Google Search“ yra numatytoji paieškos sistema „Apple“ įrenginiuose ir dėl to „Apple“ naudotojai yra linkę savo užklausoms toliau ją naudoti.

Mobiliajai operacinei sistemai „Android“ skirtų programėlių parduotuvės

„Google“ dominuoja pasaulinėje mobiliajai operacinei sistemai „Android“ skirtų programėlių parduotuvių rinkoje (išskyrus Kiniją). „Android“ įrenginiuose daugiau kaip 90 proc. programėlių atsisiunčiama per „Google“ programėlių parduotuvę „Play Store“. Esama didelių kliūčių patekti ir į šią rinką. Dėl priežasčių, panašių į jau anksčiau išvardytąsias, „Apple“ programėlių parduotuvė, įdiegta tik „iOS“ įrenginiuose, „Google“ programėlių parduotuvės dominavimo neriboja.

ES antimonopolinių taisyklių pažeidimas

Pagal ES antimonopolines taisykles pats dominavimas rinkoje nėra neteisėtas. Tačiau dominuojančioms bendrovėms tenka ypatinga atsakomybė nepiktnaudžiauti savo stipria padėtimi rinkoje ir neriboti konkurencijos rinkoje, kur jos dominuoja, ar atskirose rinkose.

„Google“ užsiėmė trijų atskirų rūšių praktika, kurios tikslas visuomet buvo įtvirtinti „Google“ dominavimą bendrosios paieškos internete paslaugų rinkoje.

1. Neteisėtas „Google“ paieškos ir interneto naršymo programėlių siejimas

Mobiliąsias programėles ir paslaugas įrenginių gamintojams „Google“ siūlo kaip komplektą, kurį sudaro „Google Play Store“, programėlė „Google Search“ ir interneto naršyklė „Google Chrome“. Pagal „Google“ licencijavimo sąlygas gamintojams neleidžiama rinktis, kurias programėles iš anksto įdiegti.

Komisijai atliekant tyrimą, įrenginių gamintojai patvirtino, kad „Play Store“ yra „būtina“ programėlė, nes naudotojai tikisi ją rasti iš anksto įdiegtą savo įrenginiuose (jau vien dėlto, kad jie patys teisėtai jos atsisiųsti negali).

Komisijos sprendime padaryta išvada, kad „Google“ vykdė neteisėtą siejimo praktiką dviem atvejais:

  •          pirma, programėlę „Google Search“ įtraukdama į komplektą. Taip „Google“ užtikrino, kad jos programėlė „Google Search“ būtų iš anksto įdiegta praktiškai visuose EEE parduodamuose įrenginiuose. Paieškos programėlės yra svarbus paieškos užklausų mobiliuosiuose įrenginiuose pradžios taškas. Komisija nustatė, kad toks elgesys neteisėtas nuo 2011 m., kai „Google“ pradėjo dominuoti mobiliajai operacinei sistemai „Android“ skirtų programėlių parduotuvių rinkoje;
  •          antra, naršyklę „Google Chrome“ įtraukdama į komplektą. Taip „Google“ užtikrino, kad jos mobilioji interneto naršyklė būtų iš anksto įdiegta praktiškai visuose EEE parduodamuose įrenginiuose. Naršyklės taip pat yra svarbus paieškos užklausų mobiliuosiuose įrenginiuose pradžios taškas, o „Google Search“ yra numatytoji paieškos sistema naršyklėje „Google Chrome“. Komisija nustatė, kad toks elgesys neteisėtas nuo 2012 m., kai „Google“ naršyklę „Chrome“ įtraukė į savo programėlių komplektą.

Išankstinis įdiegimas gali skatinti išlaikyti status quo. Naudotojai, kurių įrenginiuose paieškos ir interneto naršymo programėlės yra įdiegtos iš anksto, yra linkę jas ir naudoti. Pavyzdžiui, Komisija nustatė įrodymų, kad programėlės „Google Search“ naudojimas sistemingai yra didesnis „Android“ įrenginiuose, kuriuose ji įdiegta iš anksto, negu „Windows Mobile“ įrenginiuose, į kuriuos naudotojai ją turi atsisiųsti. Tie įrodymai taip pat rodo, kad naudotojai konkuruojančių programėlių neatsisiunčia tokiu mastu, kad atsvertų didelį komercinį pranašumą, įgyjamą programėles įdiegus iš anksto. Pavyzdžiui, 2016 m.:

  •          „Android“ įrenginiuose (kuriuose „Google Search“ ir „Chrome“ yra įdiegtos iš anksto) per „Google Search“ pateikta daugiau kaip 95 proc. visų paieškos užklausų; ir
  •          „Windows Mobile“ įrenginiuose (kuriuose „Google Search“ ir „Chrome“ nėra iš anksto įdiegtos) per „Google Search“ pateikta mažiau negu 25 proc. visų paieškos užklausų. Daugiau kaip 75 proc. paieškos užklausų pateikta „Microsoft“ paieškos sistemoje „Bing“, t. y. „Windows Mobile“ įrenginiuose iš anksto įdiegtoje paieškos sistemoje.

Todėl „Google“ praktika sumažino paskatas gamintojams iš anksto įdiegti konkuruojančias paieškos ir interneto naršymo programėles, taip pat paskatas naudotojams tokias programėles atsisiųsti. Dėl to sumažėjo konkurentų galimybės veiksmingai konkuruoti su „Google“.

Be to, Komisija išsamiai išnagrinėjo „Google“ argumentus, kad susieti programėlę „Google Search“ ir naršyklę „Chrome“ buvo būtina, visų pirma tam, kad bendrovei „Google“ atsipirktų investicijos į „Android“, ir padarė išvadą, kad šie argumentai nėra pakankamai pagrįsti. „Google“ gauna milijardus dolerių metinių pajamų vien iš „Google Play Store“, iš „Android“ įrenginių surenka daug duomenų, kurie vertingi „Google“ paieškos ir reklamos veiklai, ir net be apribojimų vis tiek būtų užsitikrinusi dideles pajamas iš paieškos reklamos.

2. Neteisėti mokėjimai, susiję su išskirtiniu išankstiniu „Google Search“ įdiegimu

„Google“ teikė nemažas finansines paskatas kai kuriems didžiausiems įrenginių gamintojams, taip pat judriojo ryšio tinklų operatoriams su sąlyga, kad jie visuose savo „Android“ įrenginiuose iš anksto įdiegs tik „Google Search“. Iš esmės sumažinus jų paskatas iš anksto įdiegti konkuruojančias paieškos programėles, padaryta žala konkurencijai.

Komisijos tyrimas parodė, kad konkuruojanti paieškos sistema nebūtų galėjusi įrenginių gamintojui ar judriojo ryšio tinklų operatoriui kompensuoti „Google“ mokamų pajamų praradimo ir vis tiek gauti pelno. Taip yra dėl to, kad net jei konkuruojanti paieškos sistema būtų iš anksto įdiegta tik kai kuriuose įrenginiuose, įrenginių gamintojui ar judriojo ryšio tinklų operatoriui ji būtų turėjusi kompensuoti „Google“ mokamų pajamų praradimą visų įrenginių atžvilgiu.

Atsižvelgdama į naujausią ES Teismo sprendimą byloje „Intel“, Komisija, be kitų veiksnių, svarstė paskatų teikimo sąlygas, jų sumą, rinkos dalį, kuriai taikomi tie susitarimai, ir jų trukmę.

Tuo remdamasi, Komisija nustatė, kad „Google“ elgesys buvo neteisėtas 2011–2014 m. 2013 m. (po to, kai Komisija pradėjo šį klausimą nagrinėti) „Google“ pradėjo palaipsniui šio reikalavimo nebetaikyti. Neteisėta praktika faktiškai nutraukta nuo 2014 m.

Be to, Komisija išsamiai išnagrinėjo „Google“ argumentus, kad finansinių paskatų teikimas už išskirtinį išankstinį „Google Search“ įdiegimą visuose „Android“ įrenginiuose buvo būtinas. Šiuo atžvilgiu Komisija atmetė „Google“ teiginį, kad išskirtinumo mokėjimai buvo būtini norint paskatinti įrenginių gamintojus ir judriojo ryšio tinklų operatorius gaminti „Android“ ekosistemos įrenginius.

3. Neteisėtas trukdymas kurti ir platinti konkuruojančias „Android“ operacines sistemas

Įrenginių gamintojams „Google“ neleido naudoti jokių kitų „Google“ nepatvirtintų alternatyvių „Android“ versijų („Android“ atmainų). Kad galėtų savo įrenginiuose iš anksto įdiegti „Google“ nuosavybines programėles, įskaitant „Play Store“ ir „Google Search“, gamintojai turėjo įsipareigoti nekurti ir neparduoti jokių įrenginių, kuriuose naudojamos „Android“ atmainos. Komisija nustatė, kad toks elgesys buvo piktnaudžiavimas nuo 2011 m., kai „Google“ pradėjo dominuoti mobiliajai operacinei sistemai „Android“ skirtų programėlių parduotuvių rinkoje.

Dėl šios praktikos sumažėjo galimybių kurti ir parduoti įrenginius, kuriuose naudojamos „Android“ atmainos. Pavyzdžiui, Komisija rado įrodymų, kad dėl „Google“ elgesio tam tikri dideli gamintojai negalėjo kurti ir parduoti įrenginių, kuriuose naudojama bendrovės „Amazon“ sukurta „Android“ atmaina „Fire OS“.

Be to, taip elgdamasi, „Google“ iš konkurentų atėmė svarbią galimybę teikti programėles ir paslaugas, ypač bendrosios paieškos paslaugas, kurias būtų buvę galima iš anksto įdiegti „Android“ atmainose. Todėl „Google“ elgesys tiesiogiai paveikė naudotojus, nes užkirto jiems kelią naudotis tolesnėmis naujovėmis ir išmaniaisiais mobiliaisiais įrenginiais, kuriuose naudojama alternatyvi operacinės sistemos „Android“ versija. Kitaip tariant, dėl šios praktikos faktiškai spręsti, kurios operacinės sistemos galėtų klestėti, galėjo „Google“, o ne naudotojai, programėlių kūrėjai ir rinka.

Komisija taip pat išsamiai išnagrinėjo „Google“ argumentus, jog šie apribojimai buvo būtini, kad būtų užkirstas kelias „Android“ ekosistemos suskaidymui, ir padarė išvadą, kad jie nėra pakankamai pagrįsti. Pirma, „Google“, neužkirsdama kelio „Android“ atmainoms atsirasti, galėjo užtikrinti, kad „Android“ įrenginiai, kuriuose naudojamos nuosavybinės „Google“ programėlės ir paslaugos, atitiktų „Google“ nustatytus techninius reikalavimus. Antra, „Google“ nepateikė patikimų įrodymų, kad „Android“ atmainas galėtų paveikti techniniai trikčiai arba kad jos gali nustoti palaikyti programėles.

Neteisėtos „Google“ praktikos poveikis

Komisijos sprendime daroma išvada, kad šių trijų rūšių piktnaudžiavimas – dalis bendros „Google“ strategijos, kuria siekta mobiliojo interneto svarbai sparčiai augant įtvirtinti savo dominavimą bendrosios paieškos internete rinkose.

Pirma, dėl „Google“ praktikos iš konkuruojančių paieškos sistemų atimta galimybė konkuruoti paslaugų vertingumu. Užsiimant siejimo praktika užtikrinta, kad „Google“ paieškos sistema ir naršyklė būtų iš anksto įdiegtos praktiškai visuose „Google“ „Android“ įrenginiuose, o išskirtinumo mokėjimais labai sumažintos paskatos iš anksto įdiegti konkuruojančias paieškos sistemas. „Google“ taip pat trukdė kurti „Android“ atmainas – tai galėjo atverti galimybes duomenų srautui keliauti į konkuruojančias paieškos sistemas. Be to, „Google“ strategija neleido konkuruojančioms paieškos sistemoms iš išmaniųjų mobiliųjų įrenginių surinkti daugiau duomenų, įskaitant paieškos ir mobiliojo įrenginio buvimo vietos duomenis, –  tai padėjo bendrovei „Google“ įtvirtinti savo, kaip paieškos sistemos, dominavimą.

Galiausiai „Google“ praktika padarė žalą konkurencijai ir tolesnių naujovių kūrimui ne tik paieškos internete, bet ir visame mobiliųjų paslaugų sektoriuje, nes ji neleido kitoms interneto naršyklėms veiksmingai konkuruoti su iš anksto įdiegta naršykle „Google Chrome“. Galiausiai bendrovė „Google“ trukdė kurti „Android“ atmainas – tai galėjo atverti galimybes klestėti ir kitiems programėlių kūrėjams.

Sprendimo pasekmės

Komisija, skirdama €4 342 865 000 baudą, atsižvelgia į pažeidimo trukmę ir sunkumą. Vadovaujantis 2006 m. Komisijos baudų apskaičiavimo gairėmis, bauda apskaičiuota pagal „Google“ pajamų iš paieškos reklamos paslaugų „Android“ įrenginiuose EEE šalyse vertę.

Komisijos sprendime reikalaujama, kad per 90 dienų nuo sprendimo priėmimo „Google“ faktiškai nutrauktų neteisėtą elgesį.

„Google“ turi bent jau nutraukti visų trijų rūšių praktiką ir jos iš naujo nebepradėti. Be to, sprendime reikalaujama, kad „Google“ nesiimtų jokių priemonių, kurių objektas ar poveikis būtų toks pats ar lygiavertis tai praktikai.

Sprendimas netrukdo „Google“ nustatyti pagrįstos, teisingos ir objektyvios sistemos, kuria būtų užtikrintas tinkamas „Android“ įrenginių, kuriuose naudojamos „Google“ nuosavybinės programėlės ir paslaugos, veikimas, neribojant įrenginių gamintojų laisvės gaminti „Android“ atmainomis grindžiamus įrenginius.

Tik „Google“ privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi Komisijos sprendimo. Komisija atidžiai stebės, ar „Google“ jo laikosi, o „Google“ įpareigojama Komisiją informuoti, kaip ji laikysis savo įsipareigojimų.

Jei „Google“ Komisijos sprendimo nesilaikys, jai tektų už tai mokėti baudas iki 5 proc. „Google“ patronuojančiosios bendrovės „Alphabet“ vidutinės dienos pasaulinės apyvartos. Sprendimo nesilaikymą Komisija turėtų konstatuoti atskiru sprendimu, o baudos būtų skaičiuojamos už laikotarpį, praėjusį nuo reikalavimų nesilaikymo pradžios.

Galiausiai „Google“ taip pat gali tekti atlyginti civilinę žalą, dėl kurios į valstybių narių teismus gali kreiptis bet kuris pilietis ar įmonė, paveikti jos antikonkurencinio elgesio. Naujoji ES direktyva dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolines taisykles, atlyginimo užtikrina, kad nukentėjusiesiems dėl antikonkurencinės praktikos išsireikalauti patirtos žalos atlyginimą būtų lengviau.

Bendrovė Google teigia, kad tikrai skųs sprendimą.

Daugiau informacijos apie bylą. 

 

Back to top button