LAT apie atsisakymą pripažinti ir leisti Lietuvoje vykdyti Baltarusijos notaro išduotą vykdomąjį raštą
Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto notarės 2018 m. balandžio 14 d. atliktą ir išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal Generalinį susitarimą dėl kreditavimo multivaliutinės atnaujinamos kredito linijos forma išieškojimo iš suinteresuoto asmens. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose Nr. 43-779 (Dvišalė sutartis, Sutartis dėl teisinės pagalbos 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog vienos susitariančiosios šalies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos susitariančiosios šalies teismus, prokuratūrą, vidaus reikalų įstaigas, Baltarusijos Respublikos ūkinius teismus, notarines kontoras (teisingumo įstaigos) bei kitas įstaigas, kurioms pagal kompetenciją priklauso civilinės (įskaitant ūkines), šeimos ir baudžiamosios bylos, gali dalyvauti nagrinėjant šias bylas, teikti prašymus, paduoti ieškinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sąlygomis kaip ir savi piliečiai. Atitinkamai abi susitarančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse (ūkinėse) ir šeimos bylose, taip pat globos ir rūpybos įstaigų sprendimus bylose, esančiose jų žinioje, priimtus kitos susitariančiosios šalies teritorijoje (Dvišalės sutarties 52 straipsnio 1 punktas). Lietuvos teismų praktikoje konstatuota, kad pagal šias Dvišalės sutarties nuostatas teisingumo įstaigoms priskiriami ne tik teismai, bet ir prokuratūra bei notarinės kontoros.
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo N. M. prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje vykdomąjį įrašą netenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK, Dvišalės sutarties ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija lapkričio 21 d. nutartyje sutiko su kasacinio skundo argumentais.
Kasacinis teismas pabrėžė, kad teisės normos, pripažįstančiajam teismui nustatančios pareigą įsitikinti, ar atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą, ar jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, yra skirtos užtikrinti deramą pagarbą atsakovo teisei į tinkamą procesą, o normos, nustatančios pareigą įsitikinti dėl sprendimo įsiteisėjimo, užtikrina, kad sprendimas neįgytų kitokios teisinės galios ir nesukeltų kitokių teisinių padarinių pripažįstančioje valstybėje, nei jis turi kilmės valstybėje. Tai reiškia, kad teisė į tinkamą procesą sudaro neatskiriamą Tarptautinės sutarties ir iš jos išplaukiančių susitariančiųjų valstybių subjektams suteikiamų teisių garantijų dalį. Tais atvejais, kai klausimas susijęs ne su teismo sprendimo, o kitos rūšies dokumento pripažinimu ir leidimu vykdyti, teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į proceso, kuriame priimtas prašomas pripažinti sprendimas, esmę ir specifiką. Tai lemia, kad konkretūs būdai ir priemonės, kuriais byloje dalyvaujantiems asmenims užtikrinamos teisių garantijos, gali skirtis priklausomai nuo konkretaus proceso rūšies.
Byloje nustatytos tokios reikšmingos aplinkybės: pirma, pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą, skolų apskaičiavimą su jame atliktu notarės vykdomuoju įrašu bei Minsko Zavodsko rajono priverstinio vykdymo skyriaus raštus. Antra, teismui pateiktoje medžiagoje, taip pat pareiškėjos pateiktuose dokumentuose bei kituose įrodymuose suinteresuoto asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvos Respublikoje, Vilniuje. Pareiškėja teismui leistinomis priemonėmis neįrodė, kad suinteresuotas asmuo buvo nurodęs ar deklaravęs laikiną ar nuolatinę gyvenamąją vietą Baltarusijos Respublikoje. Trečia, teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog nei pareiškėja, nei atsakinga Baltarusijos Respublikos institucija ar pareigūnas nesiekė suinteresuotam asmeniui dokumentus dėl vykdomojo įrašo įteikti jo adresu Lietuvoje, nors šis, minėta, buvo nurodytas paskolos dokumentuose, taigi iš pareiškėjos pateiktų dokumentų ir kitų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad atliktas notarės vykdomasis įrašas būtų įteiktas suinteresuotam asmeniui, taip sudarant galimybę jį skųsti. Ketvirta, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo neginčija, kad N. M. apie notarės vykdomąjį įrašą ir prašymą jį pripažinti bei leisti vykdyti sužinojo gavęs 2018 m. gruodžio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo pranešimą apie prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija – Tarptautinėje sutartyje tiesiogiai nenustatyta galimybė ištaisyti procesinių dokumentų įteikimo trūkumus asmeniui apskundžiant sprendimą kilmės valstybėje (t. y. suinteresuotam asmeniui (atsakovui) užtikrinamos apsaugos lygis yra didesnis), o Baltarusijos teisėje nustatytas 10 dienų notarinio veiksmo apskundimo terminas nuo sužinojimo apie atliktą notarinį veiksmą.
Tokiomis aplinkybėmis net ir rūpestingam asmeniui, gavusiam iš Lietuvos apeliacinio teismo procesinių dokumentų siuntą, kurioje yra pranešimas apie bylos Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjimo laiką ir vietą bei informacija apie galimybę teikti atsiliepimą dėl prašymo pripažinti ir leisti vykdyti bei atitinkami terminai, nėra akivaizdi tiek pati atitinkamo dokumento apskundimo galimybė, tiek tai, kad Lietuvoje vykstančio teismo proceso metu gali būti tikrinama ir tai, ar jis apskųs ta pačia dokumentų siunta jam įteiktus užsienio valstybėje išduotus dokumentus jų kilmės valstybėje. Nevertinant suinteresuoto asmens procesinio elgesio Baltarusijos teismuose ir juose teiktų argumentų esmės, faktinė situacija, kai asmuo apie užsienio valstybėje prieš jį atliktą notarinį veiksmą sužino iš pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą nagrinėjančio teismo ir turi 10 dienų jam apskųsti, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šiame nutarties punkte, neužtikrina realios galimybės gintis.
Nors Baltarusijos Respublikoje vykstančios notaro vykdomojo įrašo procedūros metu skolininkas nėra informuojamas apie prašymą tokį įrašą atlikti, toks įrašas riboja skolininko civilines teises, kaip jos suprantamos pagal Konvenciją, todėl jam turi būti užtikrinama ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Iš Konvencijos kylančių teisių apsaugai nepakanka teorinės galimybės apsaugoti savo teises – reikalingos veiksmingos ir praktinės priemonės. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises
