LAT: teismai konkrečiu atveju turi vertinti visas šalies atstovavimui bylos procese reikšmingas faktines aplinkybes
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija gegužės 2 dieną priėmė nutartį dėl fizinių asmenų atstovavimo teisme pagal pavedimą. Pirmosios ir apeliacininės instancijos teismai neleido atsakovo dukteriai atstovauti tėvo teisme, nes ji nepateikė įrodymų, kad turi aukštąjį teisinį išsilavinimą.
LAT teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teisinio išsilavinimo privalomumas nustatytas atsižvelgiant į atstovavimo instituto specifiką, kuri reikalauja, kad atstovas net ir tuo atveju, kai atstovauja artimajam giminaičiui ar sutuoktiniui, turėtų specialių teisės žinių tam, kad užtikrintų tinkamą atstovaujamojo teisių ir įstatymo saugomų interesų apsaugą ir kartu teisę į teisingą teismo procesą. Teismų išvada atitiko CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą ir iš esmės yra teisėta, nes atsakovo duktė byloje neįrodė, jog atitinka šioje teisės normoje nurodytą privalomą atstovui reikalavimą. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovo duktė, neturėdama specialaus išsilavinimo, pagal nacionalines civilinio proceso normas negali atstovauti atsakovui teisme. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismai šiuo konkrečiu atveju neįvertino visų atsakovo atstovavimui bylos procese reikšmingų faktinių aplinkybių ir dėl to, priimdami atsakovui nepalankius galutinius procesinius sprendimus, galėjo pažeisti jo teisę į teisingą bylos procesą ir neteisingai išspręsti bylą.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo darbingumo lygis yra 20 procentų, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir jis gyvena pensionate. Teisėjų kolegija sprendė, kad nurodyti duomenys teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas negeba veiksmingai įgyvendinti procesinių teisių, negali pats tinkamai vesti savo bylos teisme. Dėl nurodytų priežasčių jis ir išdavė įgaliojimą dukteriai, kad ši jam atstovautų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovo duktė pateikusi įgaliojimą pirmosios instancijos teismui, bylos proceso metu elektroniniu paštu aktyviai bendradarbiavo su teismu. Kai kurie dukters kaip atstovės pateikti įrodymai buvo priimti teismo, nors ir teismo posėdžių sekretorė elektroniniu paštu informavo atsakovo dukterį apie tai, kad ji atstovauti savo tėvui gali tik tuo atveju, jeigu turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nors atsakovo duktė nepateikė dokumento, patvirtinančio jos turimą ir CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte reikalaujamą išsilavinimą, pirmosios instancijos teismas faktiškai iki bylos nagrinėjimo pabaigos pripažino atsakovo išduotą įgaliojimą ir laikė jo dukterį tinkama atsakovo atstove. Taigi teismas suteikė atsakovui ir jo atstovei teisėtus lūkesčius, kad atsakovas yra atstovaujamas ir jo atstovės prašymai bus nagrinėjami, sprendžiami. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nei atsakovas, nei jo duktė nebuvo informuoti apie teisinius netinkamo atstovavimo padarinius. Konstatuota, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti tiek atsakovo sveikatos būklę ir jo bei jo dukters veiksmus, tiek savo veiksmus iki bylos nagrinėjimo pabaigos (bendradarbiavimą su atsakovo dukterimi) ir nustatęs, kad atsakovas atstovaujamas netinkamai, pasiūlyti jam (jo dukteriai) pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
Pirmosios instancijos teismas, baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje nustatydamas, jog duktė nėra tinkama atsakovo atstovė, ir nenagrinėdamas jos prašymų, pažeidė proceso teisės normas, užtikrinančias atsakovui teisę į teisingą bylos procesą, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas nurodyto proceso teisės pažeidimo nepašalino.
