Reikšmingiausios Lietuvos teismų 2020 m. nutartys arbitražo klausimais

2020 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Lietuvos apeliacinio teismo ( LApT) praktikos lobynus papildė dar 38 nutartys įvairiais Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (KAĮ) taikymo klausimais. Dalyje šių bylų buvo ir toliau sėkmingai plėtojama jau suformuota LAT praktika, pavyzdžiui, dėl arbitražo teismo sudėties teisėtumo, dėl arbitražinių susitarimų galiojimo bankroto atveju, užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, proceso atnaujinimo arbitražo teismo sprendimo panaikinimo byloje. Toliau bus išskiriamos trys LAT bei dvi LApT, autorių nuomone, aktualiausios 2020 m. nutartys, glaustai pristatant bylos faktines aplinkybes bei esminius išaiškinimus arbitražo tematika.

Užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas

LAT 2020 m. gegužės 27 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-469/2020, kurioje sprendė, ar Lietuvoje gali būti pripažintas užsienio valstybėje priimtas teismo sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti prašymą panaikinti arbitražo teismo sprendimą.

Pereinant prie šiam ginčui aktualių aplinkybių, svarbu paminėti kitą susijusią bylą. Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismas prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą. Įsiteisėjus sprendimui, pareiškėja Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūra (Agentūra) kreipėsi į Lietuvos teismus su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti minėtą sprendimą. LAT 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019 (apie kurią buvo pasisakyta praėjusiais metais išleistame straipsnyje) atmetė pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą.

Po kurio laiko Agentūra prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą, priimtą byloje tarp Agentūros ir Serbijos Respublikos AB „Univerzal Holding“, UAB „Arvi ir Ko“ bei UAB „Sanitex“. Byloje buvo sprendžiama dėl Serbijoje priimto arbitražo teismo sprendimo, kurį Lietuvos teismai atsisakė pripažinti, panaikinimo Serbijoje. Belgrado komercinis teismas atsisakė tenkinti prašymą panaikinti arbitražo teismo sprendimą, taigi Serbijos Respublikos teritorijoje jis buvo galiojantis ir vykdytinas. Būtent dėl šio Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje buvo kreiptasi į LApT.

LApT atsisakė priimti pareiškėjos prašymą. Teismas nurodė, kad Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas negali būti savarankiškas pripažinimo Lietuvos Respublikoje objektas, nes jis nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, atsižvelgiant į tai, kad dėl arbitražo teismo sprendimo LAT jau buvo sprendęs (LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019 nepripažino arbitražo teismo sprendimo).

LAT apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą. LAT konstatavo, kad prašomas pripažinti užsienio teismo sprendimas yra arbitražo teismo vietos valstybės teismo sprendimas, priimtas šios valstybės teisės aktų nustatyta tvarka peržiūrint jo jurisdikcijos teritorijoje priimtą arbitražo sprendimą, kuris yra tik su arbitražo sprendimu susijęs procesinis teismo sprendimas. Prašydama pripažinti užsienio teismo sprendimą, pareiškėja iš esmės siekia tokiu būdu išplėsti arbitražo sprendimu sukurtus teisinius padarinius iš Serbijos į Lietuvos Respubliką. Arbitražo vietos teismo sprendimas, priimtas atitinkamos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka peržiūrint arbitražo sprendimą, nėra pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje objektas, todėl prašymą dėl tokio užsienio teismo sprendimo pripažinimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Jei toks sprendimas būtų pripažintas, tai reikštų tik tai, kad Lietuvos Respublikos teismas pripažįsta, jog Serbijos teismas konstatavo, kad nėra arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų pagal Serbijos nacionalinę arbitražo klausimus reglamentuojančią teisę ir tai iš esmės nesukurtų jokių teisinių padarinių.

Vis dėlto LAT pažymėjo, kad Serbijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, sukurtų šalims teisines pasekmes ir dėl jų arbitražas nėra nusprendęs. Atsižvelgiant į tai, ši Serbijos teismo sprendimo dalis galėtų būti prašymo dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti objektas. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė teismui prašymo leisti vykdyti Serbijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl prašymas šią sprendimo dalį pripažinti, taip pat kaip ir prašymas pripažinti sprendimą iš esmės, vertintinas kaip nesukuriantis teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas teismo.

 Arbitražo teismo sudėties teisėtumas

LApT civilinėje byloje Nr. e2A-821-370/2020 sprendė klausimą dėl arbitražo teismo sudėties teisėtumo bei arbitražo proceso atitikties šalių susitarimui ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Pareiškėjas M. K. su skundu kreipėsi į LApT bei prašė panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą. Pareiškėjo skundas iš esmės buvo grindžiamas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 4 ir 6 punktų pagrindais, t. y. kad arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir imperatyviųjų šio įstatymo nuostatų bei prieštarauja viešajai tvarkai, taip pat šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo tinkamai pranešta apie arbitražinį bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas nurodė, jog nėra jokių duomenų apie tai, kaip buvo išrinktas pirmininkaujantis arbitras E. S. Be to, kita arbitrė V. V. galimai pažeidė arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimus, nes advokatų kontora, kurioje dirba arbitrė V. V., teikia teisines paslaugas juridiniam asmeniui, su kuriuo susiję fiziniai asmenys turi suinteresuotumą arbitražo bylos baigtimi pareiškėjo nenaudai. Pareiškėjui kilo abejonių, kad šie asmenys, siekdami asmeninių tikslų, galėjo per advokatų kontorą daryti įtaką arbitrei V. V. dėl arbitražo bylos baigties atsakovo nenaudai.

LApT pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, jog arbitras gali būti nušalintas, jeigu atsiranda aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl arbitro nepriklausomumo ir nešališkumo arba jis neturi šalių susitarime aptartos kvalifikacijos. Jeigu šalys nesusitarė dėl arbitro nušalinimo tvarkos, šalis, reikalaujanti arbitro nušalinimo, privalo pateikti prašymą Vilniaus komercinio arbitražo teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie aplinkybes dėl kurių yra pagrindas nušalinti arbitrą. LApT nustatė, jog Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininkas nutartimi paskyrė E. S. trečiuoju (pirmininkaujančiu) arbitru ir apie arbitro paskyrimą pranešė šalims. Iš arbitražo bylos duomenų matyti, kad M. K. dėl arbitro E. S. nušalinimų neteikė, nors arbitro paskyrimo procedūra jam buvo žinoma. Teismo vertinimu, M. K. atsisakė teisės pareikšti arbitrui nušalinimą, kadangi laikytina, jog pareiškėjui arbitro paskyrimo procedūra buvo priimtina ir nekėlė abejonių. Teisėjų kolegija, išanalizavusi situaciją bei teisinį reglamentavimą nenustatė, jog arbitro paskyrimo procedūros būtų pažeistos.

Nutartyje akcentuojama, kad arbitražas yra sutartinio pobūdžio ginčų sprendimo būdas, todėl būtent šalių valiai yra teikiamas prioritetas. Teismo vertinimu, abiem ginčo šalims buvo sudarytos vienodos procesinės galimybės formuoti arbitražo teismo sudėtį. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas nuo ieškinio pateikimo dienos pareiškėjui nustatė 20 dienų terminą arbitrų kandidatūrai pateikti, šalims buvo pateiktos visų arbitrų nešališkumo deklaracijos. Taigi, pats pareiškėjas dalyvavo formuojant arbitrų kolegiją. Bylos nagrinėjimo metu nei viena šalis nereiškė nušalinimų ar abejonių dėl arbitražo teismo sudėties, nors tokią teisę turėjo. Visas šias aplinkybes LApT vertino kaip itin svarbias, sprendžiant klausimą dėl arbitrų kolegijos nepriklausomumo.

LApT taip pat pasisakė, jog santykiai, galintys daryti poveikį arbitro nepriklausomumui, dažniausiai susiję su pavaldumo ir finansiniais ryšiais. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų dėl šių arbitrų priklausomumo ar pavaldumo vienas kito atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog šie asmenys yra praktikuojantys advokatai, todėl kartais susidaro situacijos, kai jie atstovauja skirtingų asmenų interesams tose pačiose bylose, nesudaro pagrindo dvejoti šių asmenų nešališkumu ar nepriklausomumu jiems veikiant kaip arbitrams atskiroje arbitražo proceso byloje. Šiuo atveju pareiškėjo nurodyti arbitrės V. V. bei arbitro E. S. ryšiai nesuponuoja jų šališkumo ar priklausomumo, be to, tokie ryšiai neturi būti privalomai atskleisti arbitražo bylos šalims. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, patvirtinančias konkrečias sąsajas tarp arbitražo teismo ir suinteresuotam asmeniui atstovaujančio atstovo, teismas sprendė, kad šių aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti teismo šališkumą ir su tuo susijusį pareiškėjo teisės į tinkamą procesą pažeidimą.

Arbitražinių susitarimų galiojimas

LAT 2020 m. kovo 26 d. nutartyje Nr. e3K-3-81-421/2020 išsprendė klausimą dėl arbitražinio susitarimo galiojimo, kai sutartis, kurioje buvo susitarta dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže, buvo nutraukta.

Ieškovė bankrutuojanti UAB „Pilkasis granitas“ kreipėsi su ieškiniu atsakovei UAB „Alingra“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. 2018 m. vasario 6 d. ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Sandoriai ginčijami actio Pauliana pagrindu ir pažeidus atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą. Atsakovė ieškinyje teigė, kad susitarimai sudaryti vykdant statybos darbų rangos sutartį. Šioje sutartyje buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčų, nesutarimų ar reikalavimų nepavyksta išspręsti derybomis, ginčas sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Ieškovė teigė, kad ginčas kilęs ne dėl rangos sutarties, dėl kurios sudarytas arbitražinis susitarimas, sąlygų nevykdymo, o dėl konkrečių šalių sudarytų susitarimų. Taigi, Ieškovės vertinimu, ginčas nagrinėtinas apylinkės teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinę.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir ją panaikino bei dalį ieškovės ieškinio perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. LAT sutiko su Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

LAT pasisakė dėl ginčo priskirtinumo teismui ar arbitražui, kai įmonei yra iškelta bankroto byla. LAT atkreipė dėmesį į KAĮ 49 straipsnio 7 dalį (įsigaliojusią nuo 2012 m. birželio 30 d.), kuri nustatė, kad bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą. Tarp bankrutuojančios įmonės ir jos kreditoriaus sudaryta arbitražine išlyga turi vadovautis ir nemokumo administratorius, kai jis reiškia ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudaryto sandorio nuginčijimo, nebent kita arbitražinio susitarimo šalis, kuriai nėra iškelta bankroto byla, prašytų nagrinėti ginčą teisme (KAĮ 49 straipsnio 8 dalis). Vis dėlto kasacinis teismas pažymėjo, kad arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą.

Toliau LAT nagrinėjo klausimą dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti bankroto administratoriaus pareikštą actio Pauliana esant nutrauktai sutarčiai, kurioje nustatyta arbitražinė išlyga. LAT laikė reikšminga aplinkybę, kad rangos sutarties, ginčo susitarimų ir arbitražinės išlygos šalys rangos sutartį nutraukė ir galutinai išsprendė kilusias piniginio pobūdžio pretenzijas, atsiradusias iš šios sutarties, sudarydamos taikos sutartį, patvirtintą įsiteisėjusia teismo nutartimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, ar arbitražinis susitarimas pasibaigė nutraukus pagrindinę sutartį.

Įprastai arbitražinė išlyga, kuri yra sutarties dalis, turi būti vertinama kaip atskiras susitarimas, nepriklausantis nuo kitų sąlygų (KAĮ 19 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad šalių sutartinių santykių pasibaigimas savaime nereiškia ir arbitražinio susitarimo pasibaigimo, tačiau visais atvejais turi būti atsižvelgiama į sutarties šalių valią, kuri gali būti keičiama. Atsižvelgdamas į tai, LAT konstatavo, kad šalys iki kreipimosi į teismą jau buvo atsisakiusios sutartyje nustatytos išlygos. Šalys savo sudarytoje taikos sutartyje eksplicitiškai nurodė, jog taikos sutartį perduos tvirtinti valstybės teismui. Vėliau šalys būtent tai ir atliko. Dėl to LAT padarė išvadą, kad šalys tiek savo raštu išreikšta valia, tiek savo veiksmais, vykdydamos šią valią, atsisakė arbitražinės išlygos ginčams, kurie patenka į taikos sutarties ribas. Nutraukus rangos sutartį tarp šalių, arbitražinė išlyga neteko galios.

Proceso atnaujinimas arbitražo teismo sprendimo panaikinimo byloje

LAT 2020 m. rugsėjo 30 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020 nagrinėjo klausimą dėl galimo proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms bei bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui.

VŠĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo arbitrų kolegija išsprendė kilusį ginčą tarp ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės ir RUAB „Kašgarija“ bei atsakovės UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ ir tenkino ieškovės ieškinį dėl skolos, netesybų ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Pareiškėja UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ kreipėsi į LApT su prašymu panaikinti arbitražo teismo dalinį ir galutinį sprendimus. Nei LApT, nei ir LAT netenkino pareiškėjos prašymo.

Šioje byloje pareiškėja vėl kreipėsi į LApT, prašydama atnaujinti procesą, o atnaujinus procesą, panaikinti LApT nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti arbitražo teismo sprendimą, taip pat pripažinti niekine ir negaliojančia sudarytą arbitražinę išlygą. Pareiškėja rėmėsi tuo, jog yra naujai paaiškėjusių aplinkybių – Vilniaus apygardos teismas pripažino, jog VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas buvo įsteigtas neteisėtai ir buvo nuspręsta jį likviduoti. Pareiškėja teigė, jog apie šią aplinkybę sužinojo tik po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Pareiškėja nurodė, kad arbitražo teismo priimti sprendimai yra niekiniai ir negaliojantys, nes buvo priimti neteisėtai įsteigto juridinio asmens.

LApT nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. LAT Apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą.

Iš pradžių LAT sprendė dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas) taikymo. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su anksčiau bylą nagrinėjusios LApT teisėjų kolegijos sudėties neteisėtumu, o prašymą grindė arbitražo teismo sudėties neteisėtumu. LAT konstatavo, kad pareiškėja, prašymą atnaujinti procesą tokioje byloje grįsdama CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, turėjo nurodyti būtent su LApT teisėjų kolegijos sudėties, kuri nagrinėjo bylą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, neteisėtumu susijusius argumentus. Priešingas aiškinimas neatitinka minėtos normos tikslų ir, turint omenyje, kad su arbitražo teismo sudėties teisėtumu susiję argumentai patenka tarp arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, sudarytų prielaidas tapačias aplinkybes teismui pakartotinai nagrinėti kita procesine forma, nukrypstant nuo proceso atnaujinimo instituto išimtinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į tai, LAT nurodė, kad LApT pagrįstai sprendė, jog pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nėra.

Toliau LAT nagrinėjo galimybę taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių). Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, LAT vertino, ar VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo steigimo ir veiklos trūkumai, nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu, gali būti pakankamas pagrindas konstatuoti arbitražo teismo sudėties neteisėtumą ar iš esmės kitaip vertinti ankstesnėje civilinėje byloje pareiškėjos įrodinėtas aplinkybes, susijusias su arbitražo teismo formavimu ir veikla. Vertindamas pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes bei tai, kad arbitražo teismo sudėtis buvo sudaryta teisėtai, LAT konstatavo, kad prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių esmingumo kriterijaus.

LAT išaiškino, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju naujos aplinkybės yra pagrindas pareikšti naują ieškinį, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. LApT anksčiau buvo nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo remiasi pareiškėja, buvo priimtas po arbitražo teismo galutinio sprendimo ir dėl to sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra ne naujai paaiškėjusios, o naujos aplinkybės. Su šia išvada LAT nesutiko. LAT atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė ne Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo faktu, o VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo veiklos neteisėtumu. Pats sprendimas savo esme yra teismo sprendimas dėl pripažinimo, nesukūręs VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo veiklos neteisėtumo, o tik šį faktą teisiškai patvirtinęs. Vis dėlto LAT konstatavo, kad LApT procesinio sprendimo motyvavimo klaida neturėjo įtakos pagrįstai teismo išvadai, kad pagrindo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu nagrinėjamoje byloje nėra.

Arbitražinio priešieškinio arbitruotinumas

LApT civilinėje byloje Nr. e2A-713-943/2020 sprendė klausimą dėl arbitražinio priešieškinio arbitruotinumo ir prašomos panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo dalies atitikties viešajai tvarkai.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar Vilniaus komercinio arbitražo teismas, išnagrinėjęs arbitražo bylą pagal atsakovės C. H. priešieškinį ir jį tenkindamas iš dalies, nepažeidė suinteresuoto asmens R. teisių ir teisėtų interesų, kadangi pareiškėjos teigimu, R. nesaistė tarp ieškovių ir atsakovės sudarytas susitarimas – ginčus, kylančius iš atsiskaitymo sutarties spręsti Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Taip pat abejojama, ar Vilniaus komercinio arbitražo teismas turėjo kompetenciją spręsti ginčą ir pagal suinteresuoto asmens priešieškinį, t. y. keliamas klausimas dėl arbitražo teismo sprendimo galiojimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3, 5 ir 6 punktuose numatytu pagrindu.

Pareiškėja skunde teigia, kad ginčijama apimtimi priimdamas sprendimą, Vilniaus komercinio arbitražo teismas neįvertino, kad priešieškinio pagrindu inicijuotas ginčas yra susijęs su arbitražo byloje nedalyvaujančio ir arbitražinės išlygos nesaistomo suinteresuoto asmens R. teisėmis ir pareigomis. Be to, Vilniaus komercinio arbitražo teismas neatsižvelgė į tai, kad arbitražiniu priešieškiniu inicijuotas ginčas yra nearbitruotinas, todėl, neatsisakęs savo kompetencijos nagrinėti šį ginčą, teismas priėmė sprendimą dėl nearbitruotino ginčo ir taip sukūrė viešajai tvarkai prieštaraujančius teisinius padarinius.

LApT atmetė pareiškėjos skundą ir nurodė, kad Vilniaus komercinio arbitražo teisme nagrinėtas priešieškinio reikalavimas yra neabejotinai susijęs su atsiskaitymo sutartimi, kurioje yra numatytas arbitražinis sutarimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas kilo dėl prievolinių teisinių santykių, tarp privačių juridinių asmenų, kuriuos siejo arbitražinis susitarimas, numatytas atsiskaitymo sutartyje. Šalys atsiskaitymo sutartyje sudarė arbitražinį susitarimą, kuriuo nustatė, kad „bet koks ginčas, nesutarimas arba reikalavimas, kylantis iš šios sutarties arba susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu arba galiojimu, galutinai sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme“. Tai reiškia, jog šalys susitarė ne tik dėl arbitražo teisme nagrinėtinų ginčų rūšies, bet ir dėl jų priskyrimo arbitražo jurisdikcijai pagrindo. Apeliacinis teismas sprendė, kad tokia arbitražinio susitarimo konstrukcija apima visus įmanomus ginčus, kokie realiai ar potencialiai gali kilti tarp arbitražinį susitarimą pasirašiusių bendrovių, susijusių su ginčo sutartimi. Todėl arbitražinis susitarimas aiškintinas taip, kad arbitraže turi būti sprendžiami su sutartimi susiję ginčai, jeigu sutarties ir ginčo teisinis ryšys yra pakankamai glaudus (t. y. nėra pernelyg nutolęs).

Nenustačius, kad skundžiama Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo dalis prieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms teisės normoms bei įvertinus, kad ginčijamu sprendimu nebuvo išspręsti jokie su R. teisėmis susiję klausimai, teisėjų kolegija nusprendė, kad KAĮ 50 straipsnyje numatytų pagrindų panaikinti skundžiamą arbitražo teismo sprendimo dalį nėra.

* * *

Akivaizdu, jog 2020 m. atnešė išties reikšmingų LAT bei LApT nutarčių arbitražo instituto kontekste. Šios nutartys be abejonės prisidės prie tolesnės arbitražo praktikos ir doktrinos plėtotės Lietuvoje. Belieka tikėtis, kad 2021 m. bus ne ką mažiau dosnūs įdomiais bei dar negirdėtais teismų išaiškinimais, kuriais bus galima pasidalinti jau kitais metais.

Tekstą parengė Advokatų kontoros TGS Baltic teisininkės Ieva Bilotaitė ir Akvilė Medvedevaitė