Institucijos

Sutuoktinių turto dalybos

Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Bendra taisyklė yra, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, bet ji, kaip ir kiekviena taisyklė, turi išimčių.

Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti. Pavyzdžiui, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas vieno sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių reikalavimu. Bendras turtas gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.

Sutuoktiniai gali turtą pasidalinti tarpusavio sutarimu

Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant. Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas. Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Taip pat gali būti pasidalinama tik dalis turto arba visas tuo metu esantis turtas.

Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje. Tokiu atveju papildomai turėtų būti sudaroma povedybinė sutartis, kuri nustatytų atskirą turto režimą, ir ateityje sutuoktinai turtą įgytų asmeninės nuosavybės teise.

Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo. Šiuo atveju, visas bendras turtas būtinai turi būti pasidalintas, nes santuokos nutraukimas reiškia, kad baigiasi jungtinės nuosavybės režimas.

Sutarties laisvės principas – vienam sutuoktiniui namas, o kitam nieko?

Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Ar gali sutuoktiniui,  su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, atitekti visas turtas, o kitam sutuoktiniui – jokio turto?

Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Tai reiškia, kad sutarties šalių laisvė atitinkamu būdu susitarti negali būti varžoma nesant aiškaus įstatyminio pagrindo.

Pavyzdžiui, įstatymų normos, kurios reglamentuoja tėvų pareigas vaikams ar vaiko turto tvarkymą, yra imperatyvios, todėl sutuoktiniai sudarydami atitinkamus susitarimus privalo į jas atsižvelgti.

Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Pavyzdžiui, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus.

Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Turto  pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus. Įstatymai gina kreditorius nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, todėl kreditorius tokius turto pasidalijimo sandorius gali ginčyti teisme.

Jei tarpusavio susitarimu nepavyksta, lieka teisminis kelias

Santuokos nutraukimo metu sutuoktiniams nesutartus dėl bendro turto padalijimo, jį padalins teismas savo nuožiūra ir nebūtinai atsižvelgs į sutuoktinių pageidavimus.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nepaisant to, kad turto padalijimo natūra principas laikomas prioritetiniu, kaip labiausiai atitinkantis ir apsaugantis savininko teises, teismas neturėtų jo taikyti priverstinai, kai sutuoktiniai to nepageidauja.

Pažymėtina, kad teismas gali sutuoktinių turtą dalinti ne tik santuokos nutraukimo byloje, bet ir bet kuriuo metu nenutraukiant santuokos, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui pareiškus reikalavimą padalinti bendrą verslą.

Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui. Tiesa, tokiu atveju kreditorius kreipiasi į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktiniu, dalies nustatymo, ir teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis, bet nenustato kam koks turtas turėtų priklausyti.

Tekstą parengė Renata Cibulskienė, COBALT vyresnioji teisininkė, advokatė

 

 

Raktažodžiai
Close
Close