ESTT: pieno kainų reguliavimas Lietuvoje atitinka ES teisę
ES Teisingumo Teismas (ESTT) šiandien priėmė prejudicinį sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo paklausimo apie pieno kainų reguliavimo teisėtumą Lietuvoje. ESTT pasisakė, kad:
- 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai įtvirtintos 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme, pagal kurias, siekiant kovoti su nesąžininga komercine praktika, žalio pieno pirkėjams draudžiama mokėti skirtingą pirkimo kainą gamintojams, kurie turi būti laikomi priklausančiais tai pačiai grupei pagal parduodamo per dieną žalio pieno kiekį, už tokios pačios sudėties ir kokybės pieną, pristatomą tokiu pačiu būdu, jeigu tokios nuostatos yra tinkamos nustatytam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
- Reglamentas Nr. 1308/2013 turi būti aiškinama taip, kad pagal jį nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai įtvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme, pagal kurias, siekiant kovoti su nesąžininga komercine praktika, žalio pieno pirkėjui draudžiama nepagrįstai mažinti su gamintoju sutartą kainą, o bet koks kainos sumažinimas daugiau negu 3 % galimas tik leidus kompetentingai nacionalinės valdžios institucijai.
Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju iš sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos ir Lietuvos vyriausybės pastabų matyti, kad Lietuvos žalio pieno rinkoje netenkinamos veiksmingos konkurencijos sąlygos dėl pirkėjų, kurių koncentracijos lygis yra didelis, nes šešios įmonės perdirba 97 % žalio pieno, gaunamo iš daugiau kaip 20 000 labai smulkių gamintojų, nesąžiningos komercinės praktikos. Prieš įsigaliojant Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymui žalio pieno pirkėjai paprasčiausiai informuodavo šio pieno gamintojus apie jo pirkimo kainą iš anksto nesiderėdami, ir tokie gamintojai turėjo tik vieną galimybę – sutikti su nustatytomis sąlygomis. Šis Lietuvos žalio pieno gamintojams daromas spaudimas ir silpna jų kooperacijos plėtra paaiškina, kodėl vidutinė žalio pieno kaina Lietuvoje yra viena iš mažiausių Sąjungoje ir kodėl pieno produktų gamybos sektoriui buvo kilusi bankroto grėsmė. Tokia situacija, t. y., kiek tai susiję su derybinėmis galiomis, pusiausvyros nebuvimas tarp žalio pieno gamintojų ir perdirbėjų, nacionalinės teisės aktų leidėją paskatino priimti minėtą įstatymą, kuriuo siekiama ginti silpnesnės sutarties šalies, būtent žalio pieno gamintojų, teises ir teisėtus interesus, ir uždrausti ūkio subjektams vykdyti nesąžiningus veiksmus nustatant tam tikrus su tuo susijusius reikalavimus.
Nagrinėjamu reglamentu siekiama užtikrinti perspektyvią gamybos plėtrą, taip užtikrinant deramą pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimo lygį, laikantis bendros žemės ūkio politikos tikslų, numatytų SESV 39 straipsnio 1 dalyje. Jeigu Reglamentas Nr. 1308/2013 būtų aiškinamas taip, kad valstybės narės negali imtis priemonių, skirtų kovoti su nesąžiningais veiksmais pieno ir pieno produktų sektoriuje, tai prieštarautų šiam tikslui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų išsaugota veiksminga konkurencija žemės ūkio produktų rinkose, ir kuris yra ir vienas iš bendros žemės ūkio politikos tikslų.
Pabrėžta, kad reikia atsižvelgti į pieno sektoriaus ir Lietuvos žalio pieno rinkos ypatumus, visų pirma į tai, kad šioje rinkoje nėra veiksmingos konkurencijos, ir į tai, kad žalias pienas yra gendantis produktas, o dėl to gamintojai praktiškai negali atidėti pristatymo, kai vykdoma nesąžininga komercinė politika, ar konfliktuoti su šiais pirkėjais, nes yra pavojus, kad tai padarys žalą komerciniams santykiams.
