InstitucijosUniversitetai

Ar įmanoma laikytis darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo Lietuvoje reikalavimų?

Rugpjūčio 26 d. Migracijos departamento, Užimtumo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos ir VU Teisės fakulteto organizuotame seminare „Darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas Lietuvoje“, sulaukusiame itin didelio susidomėjimo iš privačių bei verslo atstovų, buvo pristatytos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo ir teisės aktų laikymosi užtikrinimo procedūrų naujovės, įsigaliosiančios 2019 m. rugsėjo 1 d. Seminarą moderavo VU TF  dekanas ir Darbo teisės centro vadovas prof. dr. Tomas Davulis.

Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gestautaitė pristatė auditorijai pagrindus, kuriais užsieniečiai iš trečiųjų valstybių gali atvykti į Lietuvos Respubliką. Darbas – tas pagrindas, kuriuo leidimai atvykti į Lietuvą išduodami dažniausiai. Šiuo metu daugiausiai dirbti į Lietuvos Respubliką atvyksta specialistai iš kaimyninių valstybių – Ukrainos ir Baltarusijos. Seminaro metu buvo pristatytos sąlygos ir kriterijai, kuriuos atvykstantys asmenys turi atitikti, norėdami įsidarbinti Lietuvoje, taip pat aptarti reikšmingi teisės aktų pakeitimais, susiję su procedūriniais klausimais įsidarbinant. Dalis pakeitimų įsigalioja jau nuo šių metų rugsėjo pirmosios, o kitos naujovės – nuo ateinančių metų liepos pirmosios.

Daugiausiai naujovių susiję su norinčių Lietuvoje dirbti trečiųjų šalių piliečių dokumentų pateikimo ir reikalingų leidimų gavimo procedūrų supaprastinimu, šeimos narių atvykimo galimybių palengvinimu bei kitais tokiais praktiniais klausimais, kaip dokumentų pateikimo ir galiojimo terminai, kvalifikacijos pripažinimo galimybės ir kt. Svarbi naujovė yra tai, kad legaliai Šengeno erdvėje esantis trečiosios šalies pilietis (pvz. turintis vizą ar leidimą gyventi, išduotą kitoje šalyje gali dirbti pagal darbo sutartį vizos ar leidimo laikotarpiu). Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Honorata Masalskienė detaliau aptarė procedūras, kuomet yra įdarbinami asmenys iš trečiųjų šalių, o Valstybinės darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Aras Petrevičius kalbėjo apie atvykusių užsieniečių darbo kontrolės ypatumus, taikant užimtumo įstatymą praktikoje.

Seminare pradėtos išgryninti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo silpnybės ir stiprybės – buvo sulaukta gausybė komentarų, pastabų ir praktinių klausimų iš auditorijos. Pastebėta, jog sunkiausia Lietuvoje įdarbinti aukštos kvalifikacijos asmenis, kuriems netaikomas trūkstamų profesijų sąrašas (tai kasmet tvirtinamas sąrašas profesijų, kurių specialistų labiausiai trūksta Lietuvoje, drauge nustatant darbo vietų kvotą, ir trečiųjų šalių piliečiai, turėdami reikalinga kvalifikaciją, gali atvykti ir būti įdarbinti remdamiesi šiuo sąrašu bei laisvomis darbo vietomis). Pačiam sąrašui seminaro dalyviai išsakė taip pat daug priekaištų – pavyzdžiui, mūsų tarnyboms Ukrainoje kvalifikaciją įgijęs tinkuotojas-apdailininkas nėra tinkuotojas, o suvirintojas oru ir dujomis nelaikomas suvirintoju, kuriems taikoma lengvesnė įdarbinimo tvarka. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai, atvykstantys ne iš bevizės erdvės šalių, taip pat privalo laikytis procedūrinių reikalavimų, kurie lemia situaciją, jog tokie asmenys nuo atvykimo į Lietuvą dienos, kada pateikia reikalingus dokumentus užimtumo tarnybai, iki gaus leidimą dirbti turi praleisti be darbo šalyje net porą mėnesių arba yra priversti tuo laikotarpiu grįžti į savo šalį. Nebuvo atsakyta ir į klausimą, kaip užsieniečiai – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų vadovai, kurie nesiruošia būti ir gyventi Lietuvoje, turi būti įdarbinti. Problemos kyla ir su dokumentų pateikimu – kadangi darbuotojas turi pateikti biometrinius duomenis, jis būtinai privalo pats atvykti į Migracijos departamentą ar Lietuvos Respublikos ambasadą, kas itin stabdo praktinį proceso įgyvendinimą.

Renginio metu pastebėta, jog sudėtingoje situacijoje atsiduria individualiai dirbantys asmenys, kurie nesudaro darbo sutarties. Atvykstančių iš trečiųjų šalių asmenų dirbti projektinėje veikloje santykiai nėra reglamentuojami taip pat, kaip darbuotojų, todėl jiems nėra taikomos tos pačios procedūros, dėl ko kyla sunkumų tiek norint įdarbinti Lietuvoje individualia veikla užsiimančius užsieniečius, tiek norint pratęsti jiems leidimą likti šalyje – jiems galioja bendros taisyklės, nebent jie steigia verslą valstybėje narėje.

Seminare buvo aptarta daug naujovių, palengvinančių procedūras norintiems įsidarbinti ar įdarbinti atvykstantį užsienio pilietį, tačiau pastebėta daug silpnųjų ir nelogiškų aspektų, susijusių su užsieniečių įdarbinimu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje. Laikytis visų reikalavimų ir jų nepažeisti įdarbinant užsienio pilietį iš trečiųjų šalių darosi gana problematiška, o įtampa darbo rinkoje šias problemas tik paaštrina.

 

 

Raktažodžiai
Close
Close