LAT apie daugiabučių namų savininkų bendrijos teisinį suinteresuotumą šildymo sistemos įrenginių atjungimo bylose
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sausio 21 dieną priėmė nutartį dėl daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos galėjimo būti ieškovu byloje. Ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija „Sodų g., Lazdijai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad atsakovė UAB „Baltisches Haus“ neteisėtai atjungė patalpų, esančių Lazdijuose, šildymo sistemą nuo centrinės šildymo sistemos, ir įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prisijungti prie centrinės šildymo sistemos.
Teisėjų kolegija pasisakė, kad pripažinimu, kad atsakovė neteisėtai atjungė jai priklausančių patalpų šildymo sistemą nuo daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos, asmuo siekia, kad faktinio pobūdžio aplinkybės – patalpų atjungimas nuo daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos – teisiškai būtų kvalifikuotos tam tikru būdu, kurį nurodė ieškovė. Kadangi toks ieškinio dalykas nėra atsakovei nukreiptas reikalavimas, kurio tenkinimas šioje byloje reikštų materialinių teisinių padarinių ieškovei atsiradimą, teismai neturėjo dėl jo tenkinimo ar atmetimo nuspręsti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pažymėta, kad toks reikalavimas yra susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylas, ir nagrinėjamos bylos kontekste turėjo būti vertinamas kaip antrojo ieškiniu pareikšto reikalavimo (įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prijungti jai priklausančias patalpas prie centrinės šildymo sistemos) faktinis pagrindas. Atsižvelgdama į tai, kad ieškiniu pareikštas reikalavimas pripažinti, kad atsakovei priklausančių patalpų šildymo sistema nuo daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos buvo atjungta neteisėtai, negali būti savarankiškas ieškinio dalykas, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ši civilinės bylos dalis turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme.
Teisiniai santykiai, kuriuos ieškovai nurodo kaip savo reikalavimų pagrindą, yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Buto šilumos įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos procedūra šiuo metu yra apibrėžta statybą reglamentuojančiais teisės aktais bei šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentuojančiais teisės aktais. Kadangi neteisėtų veiksmų viešosios teisės reglamentuojamoje srityje pripažinimas ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas yra susijęs su viešojo intereso gynimu, privatūs asmenys nėra įgalioti ginti viešąjį interesą, inter alia, kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo. Ši taisyklė turi išimtį, kurią savo praktikoje suformulavo kasacinis teismas: tais atvejais, kai viešosios teisės pažeidimas gali sutapti su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, privačiam asmeniui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas.
Teisėjų kolegija pripažino, jog ieškovo suinteresuotumas pareikštais ieškinio reikalavimais negali būti abstraktus, bet turi būti pagrįstas konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu ieškovo ginamoms teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai dėl nepagrįstai išaugusių daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Lazdijuose, savininkų išlaidų už namui tiekiamą šilumos energiją, kurių priežastis yra tariamai neteisėtas atsakovei priklausančių patalpų atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos, tėra grindžiami prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, jog ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prisijungti prie centrinės šildymo sistemos tenkinimas nagrinėjamu atveju lemtų daugiabučio gyvenamojo namo savininkų išlaidų už šiam namui tiekiamą šilumos energiją sumažėjimą ar kitokių materialiųjų teisinių padarinių atsiradimą. Net ir darant prielaidą, kad atsakovei priklausančių patalpų atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos yra neteisėtas, ieškovė turėjo pareigą įrodymais pagrįsti, kaip konkrečiai šiuo atsijungimu buvo pažeistos daugiabučio gyvenamojo namo savininkų subjektinės teisės, kurias ji gina ieškinyje nurodytu būdu, ir kokius materialiuosius teisinius padarinius daugiabučio gyvenamojo namo savininkams sukeltų ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę prisijungti prie centrinės šildymo sistemos tenkinimas. Pažymėta, kad reikalavimo teisės subjektai dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų turėtų išlaidų, šilumos tiekėjui netinkamai paskirsčius sunaudotą šilumą, atlyginimo galėtų būti tik patys šias išlaidas patyrę asmenys. Ieškovė nėra šilumos pirkimo ir pardavimo teisinių santykių, susiklosčiusių tarp šilumos tiekėjo ir vartotojų, dalyvė.
Buvo pripažinta, kad ieškovė nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą, ir neįrodė savo atstovaujamų subjektų materialiojo teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prijungti jai priklausančias patalpas prie centrinės šildymo sistemos. Materialiojo suinteresuotumo neturėjimas per se sudaro pagrindą atmesti ieškinį.
