Konstitucinės šeimos sampratos transformacijos: tarp valstybės autonomijos ir bendrųjų Europos standartų

2025 m. rugsėjo mėn. Vilniaus universiteto Teisės fakultete vyko mokslinis seminaras „Constitutional Law Facing Contemporary Challenges: Comparative Insights from Lithuania and Poland“, subūręs Lietuvos ir Lenkijos konstitucinės teisės mokslininkus diskusijai apie šiuolaikinius konstitucionalizmo iššūkius, ypatingą dėmesį skiriant šeimos instituto transformacijoms, žmogaus teisių apsaugai bei konstitucinės justicijos vaidmeniui. Diskusijų metu išryškėjo poreikis parengti teminį straipsnių rinkinį, skirtą konstitucinės šeimos sampratos transformacijai, kuris būtų publikuojamas Lenkijoje aukštai vertinamame mokslo žurnale Przegląd Prawa Konstytucyjnego (liet. Konstitucinės teisės apžvalga), numerio mokslinės redaktorės yra habil. prof. dr. Sabina Grabowska (Žešuvos universitetas) ir doc. dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė (Vilniaus universitetas). Teminis rinkinys siekia ne tik pristatyti aktualiausius Lietuvos ir Lenkijos konstitucinės teisės tyrimus šeimos srityje, bet ir atskleisti platesnes tendencijas, susijusias su šeimos instituto konstitucine raida Europoje.

Toliau pateikiama teminio rinkinio straipsnių ir juose nagrinėjamų tyrimų apžvalga.

Šiuolaikinėje konstitucinės teisės doktrinoje vis aiškiau atsiskleidžia, kad šeimos samprata nebėra statiška ar vien nacionalinės teisės ribose apibrėžiama kategorija. Priešingai, ji tampa dinamišku konstituciniu institutu, formuojamu nuolatinės sąveikos tarp nacionalinių konstitucinių tradicijų, viršnacionalinių teisinių standartų ir kintančių visuomeninių santykių. Šio teminio numerio pirmojoje dalyje publikuojami straipsniai būtent ir analizuoja šią transformaciją, atskleisdami šeimos instituto konstitucinės sampratos kaitą, įtampas ir reinterpretacijos procesus.

Vienas iš pagrindinių analitinės diskusijos ašių yra santykis tarp valstybės diskrecijos apibrėžiant šeimos institutą ir didėjančios Europos bei tarptautinių žmogaus teisių standartų įtakos. Nors nacionalinės konstitucijos tradiciškai išsaugo kompetenciją reguliuoti tokius klausimus kaip santuoka, partnerystė ar šeimos politika, ši autonomija vis dažniau yra perinterpretuojama per lygybės, nediskriminavimo ir žmogaus teisių apsaugos principų prizmę. Konstitucinių teismų jurisprudencija rodo, kad šeimos santykių teisinis reguliavimas nebegali būti vertinamas izoliuotai nuo bendrųjų konstitucinių vertybių.

Donatas Murauskas savo straipsnyje analizuoja konstitucinę įtampą tarp konstitucinės justicijos ir parlamento sprendžiant civilinių sąjungų teisinio reguliavimo klausimus Lietuvoje. Ši analizė atskleidžia, kad konstitucinė kontrolė tokiose jautriose srityse gali veikti tiek kaip teisėkūros korekcinis mechanizmas, tiek kaip institucinių konfliktų šaltinis, ypač kai sprendžiami visuomenėje vertybiškai jautrūs klausimai.

Kompleksinę, daugialygę analizę pateikia Ilona Grądzka ir Agnė Juškevičiūtė-Vilienė, nagrinėdamos santuokos institutą nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės sąveikos kontekste. Straipsnyje parodoma, kad nors valstybės narės formaliai išlaiko kompetenciją apibrėžti santuokos sampratą, Europos Sąjungos teisė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojam standartai vis labiau formuoja šios kompetencijos ribas. Tai kelia fundamentalius klausimus dėl konstitucinės tapatybės, subsidiarumo principo ir teisinės harmonizacijos, atsižvelgiant į valstybių kultūrines ir socialines vertybes.

Tolimesnę šeimos konstitucinės sampratos transformaciją atskleidžia Dovilė Pūraitė-Andrikienė, analizuodama pagalbinio apvaisinimo įtaką tradiciniams šeimos teisiniams modeliams. Pasitelkiant Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir ją lyginant su kitų Europos valstybių praktika, parodoma, kaip socialiniai pokyčiai verčia peržiūrėti nusistovėjusias konstitucines kategorijas ir jų turinį.

Jurisprudencinis aspektas taip pat išryškinamas Karolinos Bubnytės-Širmenės straipsnyje, skirtame 2025 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo dėl partnerystės analizei. Autorė įsitraukia į platesnę diskusiją atsakydama į klausimus dėl galimo teismo kompetencijos ribų peržengimo socialiai jautrios konstitucinės justicijos bylos kontekste.

 Katarzyna Szwed pateikia lyginamąją vaikų teisių konstitucinės apsaugos analizę Lietuvoje ir Lenkijoje bei išplečia teminį šios dalies horizontą. Joje pabrėžiama, kad šeimos konstitucinė samprata negali būti redukuojama vien į institucinius aspektus, bet turi apimti ir individualių šeimos narių, ypač pažeidžiamų grupių, teisių apsaugą.

Apibendrinant galima teigti, kad šioje žurnalo teminėje dalyje publikuojami straipsniai atskleidžia esminę šeimos konstitucinės sampratos transformaciją, kurią apibūdina trys tarpusavyje susiję procesai:

1) šeimos teisės konstitucionalizacija,
2) nacionalinių teisinių sistemų europeizacija,
3) ir didėjantis konstitucinių teismų vaidmuo sprendžiant visuomeninių santykių pokyčius.

Teminis straipsnių rinkinys, parengtas remiantis mokslinio seminaro diskusijomis, ne tik atskleidžia aktualiausias šeimos instituto konstitucinės raidos kryptis, bet ir leidžia identifikuoti gilesnes konstitucionalizmo transformacijos tendencijas Europoje. Ši analizė rodo, kad šeimos teisinis reguliavimas tampa viena iš pagrindinių erdvių, kuriose susikerta nacionalinė konstitucinė tapatybė, tarptautiniai žmogaus teisių standartai ir visuomeniniai pokyčiai.

Kviečiame susipažinti su šiame teminiame leidinyje publikuojamais straipsniais, kurie ne tik atskleidžia konstitucinės šeimos sampratos transformacijas, bet ir skatina tolesnę mokslinę diskusiją šioje jautrioje ir nuolat kintančioje teisės srityje:  https://czasopisma.marszalek.com.pl/ppk/30/852.

Tekstą parengė VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros doc. dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė