Didieji gynybos projektai ir jungtinė veikla viešuosiuose pirkimuose: ką verslui sako Konkurencijos taryba?

Lietuva šiuo metu gyvena precedento neturinčio gynybos išlaidų augimo laikotarpiu. Gynybos biudžetas 2025 m. viršijo 5 mlrd. eurų, o artėjantys sprendimai dėl sausumos pajėgų stiprinimo, karinės infrastruktūros plėtros ir naujų technologijų įsigijimo reiškia, kad artimiausiais metais rinkoje pasirodys itin didelės viešųjų pirkimų vertės sutartys. Panašios tendencijos ryškėja ir viešojo bei privataus sektorių partnerystės (PPP) projektuose.

Tokio masto sutartys – tai galimybė Lietuvos verslui. Tačiau kartu tai ir rimtas teisinis iššūkis: daugeliui įmonių tokio dydžio projektai yra per dideli, kad juose galėtų dalyvauti vienos. Natūralus atsakas – jungtis su partneriais. Būtent čia į žaidimą įsiterpia konkurencijos teisė.

2026 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (Taryba) paskelbė labai lauktą atmintinę, kuria aiškinamas jungtinės veiklos instituto taikymas viešuosiuose pirkimuose. Žinia verslui yra aiški: bendradarbiavimas yra leidžiamas, tačiau ne visada ir ne bet kokiomis sąlygomis.

Kodėl tai ypač aktualu gynybos sektoriuje?

Gynybos projektai pasižymi keletu bruožų, dėl kurių jungtinės veiklos klausimas čia iškyla ypač aštriai.

Pirma, sutarčių apimtys. Gynybos infrastruktūros, ginkluotės ar dvejopo naudojimo technologijų pirkimai dažnai siekia dešimtis ar šimtus milijonų eurų. Tokių projektų kvalifikaciniai reikalavimai – apyvarta, patirtis, pajėgumai – yra tokie, kad didžioji dalis net stambių Lietuvos įmonių jų atskirai neatitinka.

Antra, techninis sudėtingumas. Gynybos projektai neretai reikalauja labai skirtingų kompetencijų derinio: statybos, IT, logistikos, specializuotų inžinerinių sprendimų. Nė viena įmonė paprastai neturi visko po vienu stogu.

Trečia, rizikos valdymas. Ilgalaikės gynybos sutartys kelia finansinę ir operacinę riziką, kurią racionaliau dalytis su partneriais.

Visa tai reiškia, kad jungtinės veiklos modelis gynybos pirkimuose nėra išimtis – tai dažnai vienintelis realus kelias dalyvauti. Tačiau būtent dėl to šiame sektoriuje Taryba tikisi ypatingo skaidrumo.

Kada galima dalyvauti viešuosiuose pirkimuose jungtinės veiklos pagrindu?

Atmintinėje Taryba išskyrė tris kriterijus, kuriais remiantis vertinama, ar jungtinė veikla yra leistina.

Pirma – ar esate konkurentai? Viešajame pirkime jungtinės veiklos pagrindu dalyvaujančios įmonės neturėtų būti realios ar potencialios konkurentės. Jei dvi įmonės, pretenduojančios į bendrą pirkimą, paprastai konkuruoja tarpusavyje toje pačioje rinkoje, jų susivienijimas gali būti laikomas koordinuotu elgesiu, ribojančiu konkurenciją. Jungtinė veikla laikoma teisėta tais atvejais, kai įmonės teikia viena kitą papildančias paslaugas, veikia skirtingose rinkose ar priklauso tam pačiam ekonominiam vienetui (pavyzdžiui, patronuojančiai ir dukterinei bendrovei), taip pat kitais panašaus pobūdžio atvejais.

Antra – ar tikrai negalite veikti vieni? Jungtinės veiklos sutartį sudarančios įmonės turi objektyviai negalėti dalyvauti viešajame pirkime savarankiškai. Šis kriterijus turi būti vertinamas realiai, o ne formaliai. Taryba aiškiai nurodo: vien tai, kad įmonė neturi reikiamų kvalifikacijos dokumentų, savaime nereiškia, jog ji nepajėgi įvykdyti sutarties. Vertinamas įmonės dydis, faktiniai ir planuojami pajėgumai, projekto rizikos. Gynybos kontekste tai gali reikšti, kad vidutinio dydžio Lietuvos rangovas, neturintis patirties su NATO standartu atitinkančiais objektais, turi teisę jungtis su patirtį turinčiu tarptautiniu partneriu, tačiau turi tai aiškiai pagrįsti.

Trečia – ar bendradarbiavimas sukuria pridėtinę vertę? Konkurencijos įstatymo 6 straipsnis numato išimtį susitarimams, kurie skatina techninę ir ekonominę pažangą ir sudaro sąlygas vartotojams gauti papildomos naudos. Gynybos srityje tai gali reikšti, pavyzdžiui, inovatyvių sprendimų, kurių nė viena įmonė atskirai negalėtų pasiūlyti, diegimą.

Pagrindinė taisyklė išlieka nepakitusi: galite veikti vieni – veikite vieni

Taryba pabrėžia: jeigu įmonė yra pajėgi vykdyti sutartį savarankiškai, ji privalo taip ir daryti. Jungtinė veikla tokiu atveju nėra strateginis pasirinkimas – ji gali būti kvalifikuojama kaip konkurenciją ribojantis susitarimas.

Ypač atkreiptinas dėmesys į situacijas, kurios gali kelti Tarybai įtarimų:

• Įmonės, anksčiau panašaus pobūdžio pirkimuose dalyvavusios atskirai, staiga nusprendžia veikti kartu, aiškiai nepaaiškindamos, kas pasikeitė.
• Jungtinėje veikloje dalyvauja daugiau partnerių, nei objektyviai reikia sutarčiai įvykdyti.
• Bendradarbiaujant keičiamasi informacija, kuri neturi nieko bendra su konkrečiu pirkimu, pavyzdžiui, kainų politika, klientų sąrašais ar ateities planais.

Prieš priimdamos galutinį sprendimą jungtis gynybos ar kito didelės apimties pirkimo procese, įmonės turėtų atsakyti į šiuos klausimus:

• Ar mes tikrai negalime dalyvauti atskirai? Atsakymą pagrįskite faktais – pajėgumų analize, finansiniais rodikliais ir turima patirtimi.
• Ar mūsų būsimas partneris yra mūsų konkurentas? Jei taip, ar turite stiprų pagrindimą, kodėl bendradarbiavimas yra būtinas ir pateisinamas?
• Ar jungtinėje veikloje nebus daugiau partnerių, nei reikia? Kiekvieno dalyvio vaidmuo turi būti aiškiai apibrėžtas ir būtinas.
• Ar mūsų komunikacija apsiribos tik šiuo pirkimu? Turėtų būti vengiama bet kokių komercinės  informacijos mainų, nesusijusių su projektu.
• Ar turime dokumentais pagrįstą pagrindimą? Jei Taryba paklaustų – ar galėtume paaiškinti, kodėl veikiame kartu?

Jei įmonė, įvertinusi sudarytą jungtinės veiklos sutartį, nustato galimą neatitiktį konkurencijos teisės reikalavimams, rekomenduojama veikti nedelsiant. Tokiu atveju būtina apsvarstyti sutarties nutraukimą arba jos sąlygų pakeitimą, ypač jei bendras pasiūlymas dar nėra pateiktas ir išlieka reali galimybė pirkime dalyvauti savarankiškai.

Be to, įmonės gali pasinaudoti atleidimo nuo baudų programa. Ši programa numato galimybę visiškai išvengti sankcijų arba jas reikšmingai sumažinti, jei apie galimą konkurencijos teisės pažeidimą Tarybai pranešama savanoriškai.

Gynybos išlaidų augimas Lietuvoje atveria realias galimybes verslui – tiek vietiniam, tiek užsienio investuotojams. Jungtinė veikla yra teisėtas ir dažnai būtinas įrankis siekiant dalyvauti didelės apimties pirkimuose, tačiau ji turi būti grindžiama objektyviu poreikiu, o ne siekiu riboti konkurenciją ar pasidalyti rinką.

Tarybos parengta atmintinė suteikia verslo subjektams daugiau aiškumo dėl šio instituto taikymo viešuosiuose pirkimuose. Nors bendradarbiavimas yra leidžiamas, o tam tikrais atvejais ir būtinas, ūkio subjektai turėtų bendradarbiauti tik tuose pirkimuose, kuriuose iš tiesų negali dalyvauti savarankiškai. Taip pat svarbu užtikrinti, kad jungtinė veikla netaptų nuolatine praktika, pakeičiančia įprastą tiekėjų konkurenciją.

Galiausiai, verslui svarbu ne tik formaliai deklaruoti atitiktį reikalavimams, bet ir turinio prasme įvertinti bendradarbiavimo būtinumą. Tik atsakingas ir skaidrus šių principų laikymasis leidžia efektyviai valdyti rizikas bei prisideda prie skaidrios ir sąžiningos viešųjų pirkimų aplinkos kūrimo.

Tekstą parengė advokatų kontoros Glimstedt vyresnioji teisininkė, ekspertė Jurgita Zakarauskienė ir teisininkė Goda Dugnaitė