2026 m. konkurencijos teisė: kur krypsta institucijų dėmesys

2026-ieji konkurencijos teisės srityje žymi sustiprėjusios priežiūros etapą. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba („KT“), nuosekliai tęsusi 2025 m. pradėtus darbus, ir toliau fokusuojasi į tris strateginius sektorius – gynybos, mažmeninės prekybos ir skaitmeninių rinkų. Šie sektoriai vertinami ne tik kaip ekonomiškai reikšmingi, bet ir kaip strategiškai svarbūs nacionaliniam saugumui, vartotojų gerovei bei sąžiningos konkurencijos apsaugai. Svarbu pažymėti, kad tai – ne tik institucijos prioritetai „ant popieriaus“, bet ir realios priežiūros kryptys, kuriose jau fiksuoti tyrimai, baudos ir verslo elgsenos pokyčiai.

Šiandien konkurencijos teisės priežiūra neapsiriboja stambių rinkos žaidėjų kontrole. Vis dažniau priežiūros institucijų akiratyje atsiduria ir vidutinės įmonės – ypač tos, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, veikia plataus vartojimo prekių tiekimo grandinėje ar skaitmeninėje rinkoje.

Todėl verslams, veikiantiems minėtuose sektoriuose, turėtų atidžiau įvertinti 2025 m. Konkurencijos tarybos ir kitų ES institucijų veiklos praktiką bei pasirengti 2026-iesiems – tiek peržiūrėdami esamas verslo praktikas, tiek prevenciškai valdydami konkurencijos teisės rizikas.

GYNYBOS SEKTORIUS

2026 m. gynybos sektorius išlieka vienu pagrindinių tiek Lietuvos, tiek ES konkurencijos priežiūros institucijų prioritetų. Tai nulemta tiek geopolitinės situacijos, tiek reikšmingų teisėkūros pokyčių Europos Sąjungoje. Lietuvos Konkurencijos taryba jau 2025 m. aktyviai bendradarbiavo su Krašto apsaugos ministerija, stebėdama viešųjų pirkimų procesus ir vertindama teisės aktų poveikį konkurencijai. Ši kryptis 2026 m. bus tik stiprinama – ne tik dėl nacionalinio saugumo, bet ir dėl ženklių ES konkurencijos politikos pokyčių šioje srityje.

ES lygmeniu 2025 m. viduryje pristatytas „Defence Readiness Omnibus“ paketas ir spalį patvirtintas „Defence Readiness Roadmap 2030“ žymi naują etapą – siekiama iki 2030 m. mobilizuoti iki 800 mlrd. eurų investicijų, pašalinti reguliacines kliūtis ir įgalinti greitesnę bendrą gynybos pajėgumų plėtrą. Įgyvendinimo kryptys apima supaprastintas pirkimų procedūras, atnaujintą leidimų sistemą infrastruktūros plėtrai, lankstesnes perleidimo tarp ES valstybių nares taisykles, taip pat aplinkosaugos bei cheminių medžiagų reguliavimo derinimą su gynybos interesais.

Europos Komisija 2026 m. planuoja pateikti naujas gaires dėl leidžiamos konkurencinės elgsenos bendradarbiaujant gynybos sektoriuje. Jomis siekiama aiškiau apibrėžti, kokie veiklos modeliai, jungtiniai konkurentų projektai ar R&D projektai bus laikomi leistinais, ypač kai kalbama apie masto ekonomijos siekimą, tiekimo grandinių stiprinimą ar technologinių inovacijų diegimą.

Svarbus pokytis numatomas ir valstybės pagalbos srityje. Planuojamas valstybės pagalbos sistemos modernizavimas, siekiant sudaryti sąlygas greitesniam nacionalinių investicijų į strateginius gynybos projektus įgyvendinimui, įskaitant dvigubos paskirties technologijas, dirbtinį intelektą ar bepiločius sprendimus. Verslui tai reiškia ne tik naujas galimybes pasinaudoti valstybės finansavimu, bet ir būtinybę įvertinti, ar konkurencijos teisės prasme jų bendradarbiavimas su kitais ūkio subjektais nėra laikytinas pažeidžiančiu konkurenciją.

Lietuvos verslui, dalyvaujančiam gynybos pirkimuose ar dirbančiam su tiekimo grandinėse esančiais gynybos sektoriaus dalyviais, 2026 m. itin svarbu žinoti, kad net ir iš pažiūros „natūralus“ bendradarbiavimas gali būti vertinamas kaip draudžiamas susitarimas, jei jame yra konkurencijos ribojimo elementų. Pavyzdžiui, jungtiniai pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose, jei jie nėra būtini dėl objektyvių priežasčių, gali kelti teisinę riziką.

Ką tai reiškia verslui 2026 m.?

2026 m. gynybos sektorius numatomas kaip viena iš sričių, kuriai konkurencijos teisės priežiūros institucijos ketina skirti sustiprintą dėmesį Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. . Šis dėmesys nulemtas ne tik geopolitinių iššūkių, bet ir sparčiai augančio finansavimo bei reguliacinės aplinkos transformacijos.

Įmonės, veikiančios gynybos sektoriaus tiekimo grandinėje ar dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, turi itin atidžiai vertinti:

• Ar jų bendradarbiavimo modeliai (pvz., jungtiniai pasiūlymai) yra būtini ir proporcingi;
• Ar naudojama valstybės pagalba atitinka ES pagalbos taisykles;
• 2026 m. Europos Komisijos planuojamas paskelbti naujas gaires, kurios padės tiksliau suprasti, kokio pobūdžio koordinuota veikla gynybos sektoriuje laikoma teisėta, o kur peržengiamos konkurencijos ribos. Tai ypač svarbu įmonėms, veikiančioms inovatyviose srityse – dirbtinio intelekto, dronų, dvigubos paskirties technologijų ar saugumo infrastruktūros kūrimo srityse.

MAŽMENINĖS PREKYBOS SEKTORIUS

Nebe pirmus metus prioritetinių sektorių sąraše yra mažmeninė prekyba, kaip vartotojams svarbus sektorius. Mažmeninės prekybos sektorius išlieka vienu svarbiausių Konkurencijos tarybos prioritetų ir 2026 m. Tai sektorius, kuris tiesiogiai veikia vartotojų gerovę, pasižymi jautrumu kainų pokyčiams, todėl čia konkurencijos pažeidimų rizika itin aukšta.

2025 m. Konkurencijos taryba inicijavo du didelės apimties tyrimus, susijusius su:

• kasdienio vartojimo prekių pardavėjų veiksmais;
• gėrimų gamintojų ir prekiautojų veiksmais.

Kol kas detalesnės informacijos dėl šių tyrimų KT nepaskelbė, tačiau yra tikimąsi, jog 2026 m. šie tyrimai bus užbaigti.

Be to, buvo taikomos papildomos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, rekomendacijos naujų automobilių pardavėjams, kurios paskatino atsisakyti praktikos, ribojusios vartotojų pasirinkimą dėl techninio aptarnavimo nepriklausomuose servisuose. Nuo šiol klientai techninės priežiūros ar remonto darbus automobilių gamintojų garantijos galiojimo laikotarpiu galės atlikti ir nepriklausomuose autoservisuose. Vis dėlto, automobilių pardavėjai ar įgaliotų autoservisų atstovai neturėtų visiškai nusiraminti. KT, bendradarbiaudama su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, planuoja šią sritį stebėti ir ateityje .

Europos Komisija 2025 m. paskyrė daugiau kaip 157 mln. eurų baudų trims mados prekės ženklams (Gucci, Chloé, Loewe) už draudžiamą perpardavimo kainų nustatymą (PKN). Nustatyta, kad šie prekių ženklai draudė savo platintojams laisvai nustatyti kainas, taikydami privalomas kainas ir nuolaidų ribas, tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internete. Tai pirmasis toks sprendimas po 2018 m. „Guess“ bylos ir po naujojo Vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamento (VBER) įsigaliojimo. Sprendimas aiškiai parodo, kad PKN praktikos lieka Komisijos prioritetu. Šią žinią sustiprino ir 2025 m. pabaigoje pradėtas Red Bull tyrimas dėl galimo dominuojančios padėties piktnaudžiavimo, susijusio su paskatomis platintojams diskriminuoti konkuruojančių gėrimų gamintojus. Nors šis tyrimas vyksta pagal kitas konkurencijos taisykles (pagal SESV 102 straipsnį, t. y. piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi), jis patvirtina institucijų ypatingą dėmesį platinimo santykių stebėsenai. Tai rodo, kad ne tik kainų fiksavimas, bet ir netiesioginis konkurentų ribojimas per lojalumo mechanizmus ar skatinamąją politiką yra rimtai vertinamas ir draudžiamas.

Kitose valstybėse narėse taip pat fiksuotos reikšmingos sankcijos:

• Prancūzija: elektroninės įrangos sektoriuje Prancūzijos konkurencijos taryba skyrė gamintojams ir platintojams 470 mln. eurų baudų už tai, kad jie naudojo sutartinę sistemą, leidusią platintojams suderinti savo pirkimo kainas pagal galutinio vartotojo lūkesčius. Šis mechanizmas faktiškai virto įrankiu perpardavimo kainų suderinimui tarp rinkos dalyvių. Papildomai, buitinės technikos sektoriuje skyrė net 611 mln. eurų baudų dešimčiai gamintojų ir dviem mažmenininkams už perpardavimo kainų palaikymą, t.y. gamintojai nustatinėjo mažmenines kainas ir griežtai kontroliavo, kaip jų laikosi platintojai, o nepaklususiems taikė sankcijas – ribojo ar stabdė prekių tiekimą, diegė išskirtines pardavimo sąlygas. Tokia praktika panaikino konkurenciją tarp to paties prekės ženklo pardavėjų, ypač augant prekybai internetu, ir apribojo vartotojų galimybes įsigyti buitinę techniką už mažesnes kainas.
• Vokietija: Sennheiser ir Sonova Consumer Hearing Sales Germany GmbH gavo beveik 6 mln. eurų baudų už sisteminį galutinių kainų stebėjimą, naudodami internetinių kainų palyginimo įrankius. Kai kainos nukrisdavo, platintojai buvo spaudžiami pakelti kainas.
• Italija: DJI B.V. (dronų gamintojas) ir platintojas Nital S.p.A. atsidūrė tyrime dėl vertikalių susitarimų, kuriais siekta fiksuoti perpardavimo kainas Italijos rinkoje. Pranešta, kad platintojai, kurie siūlė mažesnes kainas ar bandė importuoti prekes pigiau, buvo bauginami dėl prekių tiekimo nutraukimo;
• Lenkija: Scott Sportech Poland – išskirtinis „Scott“, „Bergamont“ ir „Bold“ dviračių platintojas – buvo nubaustas už tai, kad draudė elektroninius pardavimus per Allegro ir OLX platformas. Tokia praktika apribojo konkurenciją tarp skirtingų regionų prekybininkų.

Ką tai reiškia verslui 2026 m.?

• Vertikalūs susitarimai (ypatingai dėl perpardavimo kainų palaikymo) tebėra prioritetinis tikrinimo objektas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Tiek gamintojams, tiek platintojams reikėtų įsivertinti, ar jų taikomos praktikos, sutarčių nuostatos, el. laiškuose esanti komunikacija ir panašiai neapriboja nepriklausomo kainų nustatymo ar pardavimo būdų;
• Vidaus komunikacija (el. laiškai, susitikimų protokolai, rekomendacijos) dažnai tampa esminiu įrodymu bylose. Tiek Lietuvos, tiek užsienio institucijos vis aktyviau naudoja vidinius dokumentus ar susirašinėjimą įvairiais kanalais kaip pagrindą įrodyti netiesioginius susitarimus.

SKAITMENINĖS RINKOS SEKTORIUS

Kadangi ne tik prekyba, bet ir kiti verslai aktyviai veikia elektroninėje erdvėje, KT daug dėmesio skiria skaitmeninėms rinkoms. 2025 m. KT atliko šiuos veiksmus:

• uždraudė jau įvykusį dviejų naujienų portalų sandorį internetinės žiniasklaidos sektoriuje, t.y. Konkurencijos taryba nedavė leidimo sandoriui, kuriuo Estijos bendrovė „Ekspress Grupp“, valdanti naujienų portalą delfi.lt, įsigijo įmonę „Lrytas“, valdančią naujienų portalą lrytas.lt, ir įpareigojo atkurti ankstesnę padėtį arba pašalinti koncentracijos pasekmes, parduodant vieną iš portalų.
• KT nustatė, kad 2020 m. įmonių grupės susitarė nebekonkuruoti ir pasidalinti elektroninio dienyno bei skaitmeninio mokomojo turinio verslus: „Snowball.xyz“ grupė pasiliko „Tamo“ dienyno veiklą, o savo valdomą skaitmeninio mokomojo turinio verslą perleido „AL holdingo“ grupei, kuri uždarė „Eduka“ dienyną. Įgyvendinus susitarimą, elektroninio dienyno veikla atiteko iki tol didžiausią šios rinkos dalį turėjusiai „Snowball.xyz“ grupei, o skaitmenino mokomojo turinio veikla – iki tol didžiausią pastarosios rinkos dalį užėmusiai „AL holdingo“ grupei;
• KT taip pat prižiūrėjo, kaip Lietuvoje įgyvendinamas ES reglamentas dėl internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo didinimo („Reglamentas“). Į KT planinių patikrinimų akiratį pateko „Treatwell LT“ prieš kurį KT vėliau pradėjo tyrimą. Buvo siekiama išsiaiškinti, ar Treatwell LT“ praktika, kuria ji taikė komisinį mokestį už naujo kliento atšauktus arba neįvykusius vizitus, atitinka Reglamento nuostatas.

Europos Komisija 2025 m. taip pat aktyviai vertino skaitmenines rinkas. Pavyzdžiui, 2025 m. birželį ji skyrė 329 mln. eurų baudas internetinių maisto pristatymo platformoms Delivery Hero ir Glovo už kartelinį susitarimą. Šios įmonės kartu sutarė nedalyvauti viena kitos darbuotojų paieškoje, keitėsi komercine informacija ir pasidalijo geografines rinkas.

Kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse taip pat buvo imtasi griežtų priemonių, susijusių su konkurencijos teisės reikalavimų pažeidimais. Pavyzdžiui:

• Vokietijos konkurencijos tarnyba (Bundeskartellamt) 2025 m. skyrė apie 6 mln. eurų baudų garsiesiems audio įrangos gamintojams Sennheiser ir Sonova. Šių bendrovių darbuotojai, naudodamiesi internetinėmis kainų palyginimo priemonėmis, sistemingai stebėjo platintojų taikomas mažmenines kainas ir spaudė juos padidinti kainas, kai šios nukrisdavo žemiau rekomenduojamo lygio;
• Ispanijoje konkurencijos tarnyba 2025 m. užbaigė bylą prieš bendrovę I.C.O.N. Europe, kuriai skirta maždaug 1,2 mln. eurų bauda už neteisėtą perpardavimo kainų kontrolę grožio produktų prekyboje. Bendrovė nustatinėjo fiksuotas mažmenines kainas ir taikė įvairius ribojimus – apribojo galimybę prekiauti internetu, nustatė privalomas prekybos sąlygas, ribojo nuolaidų taikymą bei draudė pardavimus per tam tikras platformas (pvz., Amazon). Nustatyta, kad šie ribojimai buvo nuosekliai įgyvendinami, aktyviai stebint platintojų elgesį ir taikant sankcijas už nukrypimus nuo nurodytų sąlygų.

Ką tai reiškia verslui 2026 m.?

2025 m. sprendimai rodo, kad konkurencijos priežiūros institucijos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje skiria vis daugiau dėmesio verslui, veikiančiam skaitmeninėje erdvėje nuo internetinių platformų ir el. prekybos iki dirbtiniu intelektu pagrįstų kainodaros sprendimų. Verslui tai reiškia aiškią žinią, kad net ir skaitmeninėse ar novatoriškose rinkose taikomi tradiciniai konkurencijos teisės principai, kurių privaloma laikytis.

2026 m. įmonės, veikiančios internete, turėtų ypač atsargiai vertinti:

• perpardavimo kainų kontrolę, net ir netiesioginiais būdais (rekomendacijos, nuolaidų ribos, bausmės už nukrypimus);
• susitarimus dėl teritorijų ar klientų pasidalijimo;
• algoritminę kainodaros ar lojalumo programų praktiką, galinčią riboti konkurenciją.

KAIP ŪKIO SUBJEKTAMS APSISAUGOTI?

Atsižvelgiant į išanalizuotas tendencijas gynybos, mažmeninės prekybos ir skaitmeninėse rinkose, kyla esminis praktinis klausimas: kaip ūkio subjektams atpažinti galimas rizikas ir apsisaugoti nuo konkurencijos teisės pažeidimų?

Ūkio subjektai turėtų įvertinti savo veiksmus ir taikomas praktikas ne tik su konkurentais, bet ir su verslo partneriais ar klientais. Rekomenduojame atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

1. Partneriai ir dalijimasis informacija: įvertinkite, su kokiais partneriais bendradarbiaujate ir kokia informacija dalijatės. Pavyzdžiui, ar nesikeičiate komerciškai jautria informacija su konkurentais, tokia kaip kainodara, ateities strateginiai planai ir pan.
2. Sutarčių sąlygos: peržiūrėkite sudarytų ar planuojamų sudaryti sutarčių sąlygas su partneriais. Ar nenustatote įsipareigojimų platintojams neparduoti prekių žemesnėmis nei jūsų nurodytomis kainomis ar kitu būdu reguliuojate platintojų kainodaros ar jų pelningumo maržos dydžių.
3. Dalyvavimas asociacijose: įvertinkite dalyvavimo asociacijose rizikas. Ar asociacija netampa platforma konkurentų draudžiamiems susitarimams sudaryti?
4. Darbuotojų švietimas: ar bendrovėje vykdoma darbuotojų švietimo programa, supažindinanti su draudžiamų susitarimų rizikomis ir užtikrinanti, kad būtų išvengta neigiamų teisinių pasekmių?
5. Konkurencijos teisės atitikties programa: siekiant kompleksiškai suvaldyti konkurencijos pažeidimų rizikas, rekomenduojama įdiegti konkurencijos teisės atitikties programą. Ši programa padėtų nustatyti rizikas, šviesti ir instruktuoti darbuotojus.

Tekstą parengė Eitvydė Milkevičiūtė, „Noewe“ vadovaujanti teisininkė, advokato padėjėja