LAT: suderinto vartotojų kainų indekso augimas savaime nesudaro pagrindo keisti komercinių sutarčių
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą dėl komercinės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, kai dėl suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) reikšmingo augimo padidėjo nuomos mokestis.
Ginčas kilo tarp nuomininkės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir nuomotojos UAB „Sekeslog 17“, kai nuomininkė kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties pakeitimo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (Civilinio kodekso 6.204 straipsnio pagrindu). Šalys nuomos sutartyje buvo susitarusios dėl kasmetinio nuomos mokesčio indeksavimo pagal SVKI, indeksavimo viršutinė riba nebuvo nustatyta. Nuomininkė nurodė, kad SVKI dydis reikšmingai pasikeitė, kelis kartus viršydamas istorinį vidurkį.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė, nurodydami, kad dėl nurodyto SVKI padidėjimo pakilęs nuomos mokestis fundamentaliai nepažeidė šalių interesų pusiausvyros.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią poziciją patvirtino, pabrėždamas, kad tik fundamentalus sutarties šalių interesų pusiausvyros pažeidimas yra pagrindas teismui įsikišti į sutartį. 2022 m. SVKI buvo 14,2 proc., 2023 m. – 17,2 proc., nors per pastarąjį dešimtmetį nesiekė 2 proc. Dėl tokio SVKI padidėjimo nuomininkėsmokėtinas nuomos mokestis per visą 15 metų sutarties laikotarpį padidės apie 7 proc., nors momentinis nuomos mokesčio padidėjimas per 2022–2023 m. buvo apie 33,8 proc. Toks padidėjimas gali apsunkinti sutarties vykdymą, tačiau savaime nelaikytinas fundamentaliu sutartinių prievolių pasikeitimu, dėl kurio reikėtų taikyti sutarties privalomumo principo išimtį ir ją keisti teismo tvarka. Sutarties vykdymo suvaržymai vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuomininkės finansinė būklė pripažinta svarbiu kriterijumi vertinant pasikeitusių aplinkybių poveikį, ypač kai nuomos mokestis yra neatsiejama nuomininkės ūkinės veiklos vykdymo sąnaudų dalis ir jo padidėjimas neturėjo neigiamo poveikio jos pelningumui.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad nuomininkė, sudarydama ilgalaikę (15 metų) sutartį, galėjo ir turėjo protingai numatyti ekonominius svyravimus, atsižvelgiant ir į tai, kad SVKI pokyčių istorija Lietuvoje rodo net 30 proc. siekusius svyravimus. Nuomos mokesčio indeksavimo sąlyga yra skirta infliacijos rizikai suvaldyti ir jai paskirstyti, dėl to reikšmingas indekso padidėjimas savaime negali būti vertinamas kaip nenumatyta aplinkybė. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad, nuomos sutartyje nenustačius indeksavimo viršutinės ribos, ieškovė prisiėmė didesnio nei įprasta SVKI padidėjimo riziką, kurią sutarties sudarymo metu galėjo protingai numatyti.
Kasacinis teismas paliko byloje priimtus teismų procesinius sprendimus nepakeistus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
