LAT: jeigu nuotekų tinklų skersmens pokytis atitinka įstatyme nustatytą išimtį, naujas statybos leidimas nereikalingas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą, išaiškino, kad, 9 cm padidėjus buitinių nuotekų tinklo skersmeniui, kai dėl to pasikeičia statinio kategorija iš nesudėtingojo į neypatingąjį statinį, nereikalaujama gauti naują statybos leidimą. Šioje byloje paskelbta Aukščiausiojo Teismo nutartimi išaiškintos svarbios išimties taikymo sąlygos, kada naujas statybos leidimas nėra būtinas, pakeitus esminius buitinių nuotekų tinklų projekto sprendinius ir dėl to pasikeitus statinio kategorijai.
Byloje ginčas kilo dėl to, ar deklaracija apie buitinių nuotekų tinklų statybos užbaigimą galėjo būti patvirtinta, kai faktinis buitinių nuotekų tinklų vamzdžio skersmuo padidėjo nuo 160 mm iki 250 mm. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) teigė, kad vietoj suprojektuoto 160 mm skersmens nuotekų vamzdžio, kurio statybai buvo gautas leidimas, buvo pastatytas 250 mm skersmens buitinių nuotekų vamzdis, o toks padidėjimas lėmė statinio kategorijos pasikeitimą, todėl reikėjo naujo leidimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, tačiau apeliacinis teismas padarė priešingą išvadą, kad, net ir esant nedideliam skersmens pakeitimui, jei pasikeitė statinio kategorija, Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje nustatyta išimtis netaikytina ir privaloma gauti naują statybos leidimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje nustatyta bendroji taisyklė – pasikeitus esminiams statinio projekto sprendiniams, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą – taikoma tik tuo atveju, jei konkretus pokytis nepatenka į įstatyme nurodytas išimtis. Viena iš tokių išimčių, įtvirtinta šios normos 3 punkte, leidžia neperžengiant 1 metro ribos keisti statinio ar jo dalių išorės matmenis be papildomo leidimo. Teismas akcentavo, kad šios išimties taikymui nereikalaujama, jog išliktų ta pati statinio kategorija, – toks reikalavimas taikytinas tik kitame punkte nurodytai situacijai, kai keičiasi statinio laikančiosios konstrukcijos. Todėl, jei statinio skersmens padidėjimas – kaip ir nagrinėtoje byloje nuo 160 mm iki 250 mm – atitinka 1 metro ribą, net ir pasikeitus statinio kategorijai, naujas leidimas nėra būtinas. Toks aiškinimas grindžiamas tiek kalbiniu, tiek įstatymų leidėjo ketinimų bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad jei nuotekų tinklų vamzdžio skersmens padidinimas ir lemtų išvadą, jog buvo pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos, tai neeliminuoja anksčiau minėtos išimties (iki 1 metro pakeisti statinio išorės matmenys) taikymo. Jei atvejis patenka bent į vieną Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalyje įtvirtintų išimčių, atleidžiančių nuo pareigos gauti naują statybos leidimą, turi būti laikoma, kad naujas statybos leidimas nėra reikalingas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai pagal įstatymą tas pats veiksmas yra ir leidžiamas, ir draudžiamas. Toks aiškinimas neatitiktų ne tik teisės logikos, bet ir teisėkūros principų – jis pažeistų teisinio aiškumo ir nuoseklumo reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
