Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo pokyčiai: ką reikia padaryti iki 2026 metų?
Pastarojo dešimtmečio ekonomikos augimas atsispindi ne tik privataus sektoriaus plėtroje, bet ir viešojo sektoriaus veikloje bei teisiniame reguliavime. Dar 2010 m. pradėta vykdyti valstybės valdomų įmonių pertvarka, kurios tikslas – efektyvinti valstybės valdomų įmonių valdymą, suteikė skaidrumo ir padidino valstybės valdomų įmonių kapitalo grąžą. 2012 m. priimtas ir 2021 m. gruodžio 22 d. atnaujintas Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas (Nuosavybės gairės)[1] nustatė konkrečius valstybės strateginių tikslų formavimo, reguliavimo ir nuosavybės valdymo principus, kurių taikymas suformavo nemenką valstybės įmonių valdymo gerąją praktiką, pritaikytą valdant ir kitus viešojo sektoriaus subjektus, pvz., savivaldybės valdomas įmones. Greta Nuosavybės gairių 2018 m. priimtos ir Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairės (Gairės)[2], numatančios viešojo sektoriaus įstaigų valdymo ir kompetencijų optimizavimo bei tobulinimo tikslus. Gairėse numatytas viešojo sektoriaus įstaigų valdymo tobulinimas ir kompetencijos išgryninimas paskatino ir kitus, su viešojo sektoriaus subjektų veikla susijusius pokyčius – viešiesiems subjektams pavestų viešojo administravimo funkcijų optimizavimo ir struktūrizavimo.
Kas pasikeitė? Kokias viešojo sektoriaus subjektų pareigas numato šie pakeitimai? Koks terminas numatytas šioms pareigoms įvykdyti? Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsiu šiuos klausimus.
Esama situacija
Iki 2020 m. gegužės 28 d. priimto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Pakeitimo įstatymas)[3] Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Viešojo administravimo įstatymas) buvo numatytas viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas vadovaujantis šiais pagrindiniais principais – viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami:
- įstatymu, tiesiogiai taikomu ES teisės aktu arba ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi;
- įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu.
Šie viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo būdai buvo ganėtinai lankstūs, kadangi tiek valstybės, tiek savivaldybės galėjo priimtu teisės aktu nustatyti valdomo viešojo juridinio asmens tikslus, vykdomų funkcijų apimtį (įskaitant ir aktualias viešojo administravimo funkcijas) ir kitus reikiamus aspektus. Tokio teisinio reguliavimo pagrindu dauguma savivaldybių priimdavo atitinkamą viešųjų paslaugų sritį reguliuojantį teisės aktą, pvz., aprašą ar taisykles, ir jame nurodydavo konkretų viešųjų paslaugų teikimą administruojantį subjektą, jam keliamus tikslus, suteikiamus įgaliojimus ir kt.
Dėl galiojusio teisinio reguliavimo lankstumo dauguma viešąsias paslaugas administruojančių valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių joms pavestus viešojo administravimo įgaliojimus vykdo pagal iki Pakeitimo įstatymo priimtus teisės aktus.
Kas pasikeitė?
Pakeitimo įstatyme numatytas struktūriškesnis viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas. Išskirta viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma ir mastas pagal subjekto, kuriam šie įgaliojimai suteikiami, teisinę formą. Pavyzdžiui:
- viešojo administravimo suteikimo formos pakeitimai panaikino galimybę asociacijoms ir kitoms savivaldybės kontroliuojamoms viešosioms įstaigoms suteikti viešojo administravimo įgaliojimus įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu;
- viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo mastas išskirstė Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje numatytų įgaliojimų suteikimą pagal valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų juridinių asmenų teisines formas.
Tokio pobūdžio viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo pakeitimai reikalauja valstybės ir savivaldybės kontroliuojamų juridinių asmenų vykdomų funkcijų peržiūros.
Iki Pakeitimo įstatymo viešasis subjektas suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, nepriklausomai nuo teisinės formos, galėjo vykdyti visose Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nurodytose srityse.
Po Pakeitimo įstatymo viešasis subjektas jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus gali vykdyti tik tada, jeigu jo teisinė forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnyje numatytų įgaliojimų suteikimo mastą.
Pakeitimo įstatyme numatyta, kad Vyriausybė, ministerijos ar savivaldybės institucijos peržiūri sau pavaldžioms ar atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms, viešosioms įstaigoms, valstybės ar savivaldybės įmonėms iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir iki 2026 m. sausio 1 d. parengia reikiamų teisės aktų pakeitimus, kuriais iki šio įstatymo įsigaliojimo vykdytus viešojo administravimo įgaliojimus perduotų laikydamosi Pakeitimo įstatyme numatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos ir masto.
Kitaip tariant, iki 2026 m. sausio 1 d. visos valstybės ar savivaldybės įmonės privalo perlesti joms suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus tinkamos formos juridiniam asmeniui arba persitvarkyti į kitą teisinę formą, tinkamą suteiktiems įgaliojimams vykdyti.
Koks šių pakeitimų tikslas?
Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad laikantis Gairėse apibrėžtų krypčių siekiama toliau formuoti viešojo sektoriaus įstaigų sistemą, tobulinti viešojo sektoriaus įstaigų valdymą, gryninti jų kompetenciją ir optimizuoti jų administracijų struktūras.
Šiuose Viešojo administravimo įstatymo pakeitimuose galime įžvelgti utopinį viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų hierarchinį skirstymą, priklausantį nuo juridinio asmens formos, t. y. kuo labiau juridinio asmens teisinė forma yra kontroliuojama, tuo didesnė suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų apimtis (pvz., biudžetinei įstaigai suteikiama daugiausia), ir priešingai – kuo savarankiškesnė juridinio asmens teisinė forma, tuo suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų apimtis yra siauresnė (pvz., akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė).
Tačiau šiems pakeitimams vykdyti yra būtina pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų:
- perleisti esamų valstybės ir savivaldybių įmonių vykdomas viešojo administravimo funkcijas tinkamos formos juridiniam asmeniui – ieškoti biudžetinių įstaigų, kurios galėtų perimti ir atlikti viešojo administravimo funkcijas arba steigti naujas;
- pertvarkyti esamas valstybės ir savivaldybės įmones į tinkamos formos juridinius asmenis (tikėtina, kad į biudžetines įstaigas) ir taip apriboti jų veiklos savarankiškumą.
Atsižvelgiant į galimas Pakeitimo įstatyme numatytų nuostatų taikymo alternatyvas galima teigti, jog numatyti pakeitimai yra betiksliai esamiems valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems juridiniams asmenims, nes Nuosavybės gairių taikymo geroji praktika parodė, jog viešojo sektoriaus įmonių savarankiškumas rinkai teikiant viešąsias paslaugas yra pozityvus augimą skatinantis veiksnys, kuris gerina viešųjų paslaugų kokybę.
Tuo tarpu Pakeitimo įstatymu numatyti pokyčiai, siekiant išlaikyti vykdomus viešojo administravimo įgaliojimus, skatina persitvarkyti į labiau kontroliuojamas teisines formas, pvz., biudžetinės įstaigos, kuri yra išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų, negali vykdyti komercinės veiklos ir gauti pelno. Tokiu atveju viešųjų paslaugų administravimo kokybė yra tiesiogiai priklausoma nuo valstybės ar savivaldybės skiriamų lėšų (dotacijų ar kita forma), kurių kiekis gali būti labai ribotas.
Kodėl visa tai svarbu?
Laikydamosi Pakeitimo įstatyme numatytos pareigos Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybės institucijos privalo peržiūrėti sau pavaldžioms ar atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms, viešosioms įstaigoms, valstybės ar savivaldybės įmonėms iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir iki 2026 m. sausio 1 d. parengti teisės aktų pakeitimus, kuriais šie įgaliojimai būtų perduoti, arba pertvarkyti pavaldžius ar atskaitingus juridinius asmenis į tinkamą teisinę formą.
Viešojo administravimo įgaliojimų perdavimo ar viešojo sektoriaus įmonių persitvarkymo požymių nematyti. Dauguma viešųjų juridinių asmenų renkasi akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės teisinę formą. Viešojo administravimo įstatymo pakeitimų, priimtų Pakeitimo įstatymu, įgyvendinimas kelia abejonių. Belieka laukti 2026 m. sausio 1 d. Galbūt šis terminas vėl bus pratęstas vieneriems metams.
Tekstą parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas, advokato padėjėjas Mykolas Pavlovič
[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 67-3394)
[2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 495 „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių ir Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ (TAR, 2018-05-29, Nr. 2018-08615)
[3] Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymas (TAR, 2020-06-11, Nr. 2020-12819)
