Įsigaliojo įstatymo pakeitimai, palengvinantys mokesčių mokėtojų atleidimą nuo delspinigių ir baudų ir ar jų sumažinimą

Nuo 2025 m. liepos 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo priimti Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai (TAR, 2025-06-30, Nr. 2025-11978). Į juos buvo įtraukti ir Mokestinių ginčų komisijos pateikti pasiūlymai dėl Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) nuostatų, susijusių su atleidimu nuo baudų ir delspinigių  ar jų sumažinimu.

Komisija dar 2023 metais pateikė šiuos pasiūlymus, atsižvelgdama į praktikoje nustatytas problemas dėl teisės į atleidimą nuo baudų ir delspinigių bei baudų individualizavimo, kurios kėlė sunkumų mokesčių mokėtojų teisių realizavimui.

Dėl atleidimo nuo delspinigių palengvinimo

Įstatymo leidėjas suteikė galimybę atleisti nuo delspinigių, neatsižvelgiant į tai, ar delspinigiai yra įskaityti (sumokėti) ar ne (pakeista MAĮ 100 straipsnio 1 dalis). 

Iki šiol mokestinių ginčų praktikoje dažnai pasitaikydavo atvejų, kai mokesčių mokėtojai nebūdavo atleidžiami nuo delspinigių, nors jų situacija atitiko atvejus, kada gali būti atleidžiama,  pavyzdžiui, mokesčių mokėtojas įstatymą pažeidė dėl klaidingos mokesčių administratoriaus suteiktos konsultacijos,  arba nebuvo padarytos žalos ar kitos svarbios aplinkybės dėl kurių nesumokėjo mokesčių. Nepaisant to, mokesčių mokėtoją atleidimą nuo delspinigių ribojo iki šių metų liepos 1 d. galiojusi nuostata, kuri numatė, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas tik nuo nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių. Tai reiškia, kad jei asmuo jau turėjo permoką mokesčių sistemoje ar pinigų banko sąskaitose, delspinigiai būdavo automatiškai nuskaitomi, be mokėtojo sutikimo, ir asmenys nebegalėdavo susimažinti delspinigių. Ši situacija pažeisdavo mokesčių mokėtojų lygybės principą, nes tie, kurie neturėjo permokų ar lėšų sąskaitose, atsidurdavo palankesnėje padėtyje nei turintys. Be to, tai neatitiko teisingumo ir protingumo principų, nes esant atleidimo pagrindams, galimybę sumažinti finansinę naštą lėmė tik tai, ar delspinigiai būdavo padengti, ar ne.

Dėl atleidimo nuo baudos palengvinimo

Įstatymo leidėjas panaikino nuostatą, kad nuo baudos gali būti atleidžiama tik tuo atveju, jei mokestis, nuo kurio skaičiuojama bauda, yra sumokėtas arba sudaryta mokestinės paskolos sutartis (MAĮ 141 straipsnio 2 dalis pripažinta netekusia galios).

Mokestinių ginčų praktikoje buvo susiduriama su atvejais, kai mokėtojų situacija atitiko atleidimo pagrindus, pavyzdžiui, nebuvo padaryta žala, mokėtojas pažeidimą padarė dėl ypatingų aplinkybių  arba buvo suklaidintas mokesčių administratoriaus konsultacijos. Tačiau jei žmogus ar įmonė negalėjo sumokėti mokesčių, atleidimo nuo baudos galimybė jam teisiškai negalėjo būti taikoma.  Tai ypač sukeldavo sunkumų tiems, kurie dėl sudėtingų asmeninių aplinkybių, pavyzdžiui, sunkios finansinės situacijos, neturėdavo galimybės sumokėti iš karto. Toks teisinis reguliavimas iliustravo ne tik teisingumo, protingumo, bet ir mokesčių mokėtojų lygybės principo pažeidimus. Nauji įstatymo pakeitimai užtikrina, kad visi mokesčių mokėtojai, kurių situacija atitinka atleidimo nuo baudos sąlygas, galėtų pasinaudoti šia galimybe, net jei šiuo metu neturi lėšų sumokėti mokesčio.

Dėl baudų individualizavimo lengvinančios aplinkybės

Iki šių metų liepos 1 d. galiojusioje MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcijoje buvo išdėstyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė: „asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu“. Praktikoje Komisija pastebėjo, kad mokesčių administratorius bendradarbiavimą atsisakydavo laikyti lengvinančia aplinkybe, jei asmuo nesutikdavo su mokesčių administratoriaus sprendimu ir jį apskųsdavo. Naujojo įstatymo pakeitime asmens pažeidimo pripažinimas nebelaikomas būtina sąlyga pripažįstant bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi.

Teikiant pasiūlymą Komisija akcentavo, kad vien dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesutinka su mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių vertinimu ar jų teisiniu kvalifikavimu,  jeigu jis geranoriškai bendradarbiauja su mokesčių administratoriumi ir padeda atskleisti su apmokestinimu susijusias aplinkybes, jo atsakomybė dėl nustatyto mokesčių įstatymo pažeidimo neturėtų būti vertinama griežčiau. Kiekvienas asmuo turi teisę ginčyti konstatuotą pažeidimą, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis asmeniniu ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų suvokimu. Šios teisės realizavimas neturi būti laikomas atsakomybę lengvinančios bendradarbiavimo aplinkybės nepripažinimo priežastimi. Komisijos vertinimu, pažeidimo pripažinimo kaip būtinos sąlygos taikant  atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvimas turėjo įtakos mokesčių mokėtojų teisės į gynybą realizavimui, pasinaudojant jam suteikta teise ginčyti mokesčių administratoriaus nustatytą mokestinę prievolę.

„Šie įstatymo pakeitimai yra svarbus žingsnis stiprinant mokesčių mokėtojų teises ir užtikrinant teisingesnį baudų ir delspinigių taikymą. Tai leis mokesčių mokėtojams lengviau pasinaudoti atleidimo nuo sankcijų galimybėmis net jei dėl objektyvių priežasčių mokesčiai nebuvo nesumokėti baudų atleidimo atveju, o delspinigiai buvo išieškoti bei drąsiau ginčyti mokesčių administratorių sprendimus, neprarandant baudos sumažinimo galimybės,“, – sako Komisijos pirmininkė Vilma Vildžiūnaitė.

Mokestinių ginčų komisijos informacija