LVAT: savivaldybė pagrįstai neišdavė pažymos, kai gamybines patalpas siekta naudoti gyvenimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija birželio 23 d. nutartimi paliko galioti savivaldybės administracijos sprendimus, kuriais atsisakyta išduoti pažymą apie patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį padalijant gamybos paskirties patalpas į 137 turtinius vienetus, kai nekeičiama naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) paskirtis, byloje konstatavus, kad pareiškėjas neįrodė deklaruojamo tikslo toliau naudoti šias patalpas pagal jų tiesioginę (gamybos) paskirtį.
Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiomis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nuostatomis, atkreipė dėmesį, jog pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį išduodama tik įsitikinus, kad naujai suformuotos patalpos toliau galės būti naudojamos pagal įregistruotą paskirtį kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio paskirties. Šią procedūrą vykdantiems kompetentingiems subjektams yra nustatyta teisinė pareiga atlikti išsamų ir visapusišką patikrinimą, siekiant įsitikinti nurodytų kumuliatyvių sąlygų egzistavimu, o tai, be kita ko, apima patikrinimą, ar yra numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas, atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai.
Pažymos išdavimas yra kompetentingo viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, ne tik patvirtinantis naujo daikto teisėtą suformavimą, bet ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti tokį naujai suformuotą daiktą, kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą, ir nuosavybės teises į jį. Savo ruožtu pastato ir kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų suformuotų patalpų naudojimo paskirtis iš esmės apibrėžia (nulemia) šio turto naudojimo bei kitų savininko (naudotojo) teisių įgyvendinimo sąlygas (suvaržymus), šių asmenų pareigų naudojantis turtu turinį (apimtį).
Prašymo išduoti nurodytą pažymą nagrinėjimo procedūra skirta užtikrinti, kad naujai suformuotos patalpos (šiuo atveju – po patalpų padalijimo) ir toliau bus naudojamos pagal nustatytą bei nekilnojamojo turto registre įregistruotą (tą pačią) paskirtį. Pažymos teisinė reikšmė ir šio administracinio akto sukeliami teisiniai padariniai lemia, jog sprendimas išduoti ar neišduoti pažymą negali būti grindžiamas formaliu pateiktų dokumentų atitikties teisės aktų nuostatoms įvertinimu. Aptariamos procedūros paskirtis – nustatyti tikrąją reikalų padėtį užtikrinant turiningųjų šią administracinę procedūrą reglamentuojančių teisės normų tikslų įgyvendinimą, t. y. nagrinėjant prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį, šią administracinę procedūrą vykdantys kompetentingi subjektai turi įvertinti, ar faktiškai numatomas patalpų naudojimas atitinka deklaruotus tikslus, kurių pagrindu asmuo kreipėsi dėl pažymos išdavimo, ar pateikiant atitinkamų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą nesiekiama pridengti nustatytos (įregistruotos) šių objektų naudojimo paskirties realiai neatitinkančio patalpų naudojimo, kas iš esmės prieštarautų šią procedūrą reglamentuojančių teisės normų tikslams.
Faktinių aplinkybių konstatavimas, kad patalpos bus naudojamos arba siekiama jas naudoti ne pagal paskirtį, kai nekeičiama naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) paskirtis, vadovaujantis gero viešojo administravimo, taip pat bendraisiais sąžiningumo, protingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais bei draudimu piktnaudžiauti teise, yra pakankamas pagrindas netenkinti prašymo dėl pažymos išdavimo. Patalpų naudojimas pagal deklaruojamą paskirtį (tokia galimybė) turi būti realus, bet ne fiktyvus, ir galimybė naudoti patalpas pagal konkrečią jų paskirtį turi būti nustatyta prieš priimant sprendimą dėl tokios pažymos išdavimo, todėl kompetentingam viešojo administravimo subjektui, vykdančiam aptariamą procedūrą, įvertinus faktinių aplinkybių visumą ir pripažinus, kad pareiškėjo tikslai neatitinka deklaruojamųjų – tokia pažyma neišduodama.
Byloje ginčytais sprendimais atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui pažymą argumentuodamas tuo, kad ginčo patalpas galbūt siekiama naudoti gyvenimui ir jos iš esmės nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (gamybos), bei jų funkcionavimui atskirai po vieną nėra tinkamos infrastruktūros.
Šiuo aspektu LVAT pažymėjo, kad patalpų naudojimo nekeičiant jų paskirties klausimas yra įrodinėjimo dalykas, ir remiantis surinktų duomenų visuma, įskaitant iš viešai prieinamų šaltinių surinktus duomenis apie ginčo patalpų, būtent kaip gyvenamosios paskirties loftų, vystymą, egzistavo teisinis pagrindas paneigti pareiškėjo deklaruojamą tikslą padalyti patalpas suformuojant 137 naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus (patalpas), nekeičiant jų paskirties, bei atsakovui priimti ginčijamus sprendimus, o pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų, kurie leistų padaryti priešingą išvadą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
