Roma II reglamentas: ar laikas peržiūrėti ES taisykles dėl nesutartinėms prievolėms taikytos teisės?

Europos Sąjungai (ES) 2007 m. priėmus reglamentą (EB) Nr. 864/2007, geriau žinomą kaip Roma II reglamentas, ES lygiu buvo suvienodintos valstybių narių kolizinės teisės normos, taikytinos nesutartinėms prievolėms. Prieš keletą savaičių paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje dėl Roma II taikymo analizuojama, kaip reglamentas buvo taikomas valstybėse narėse, kokie iššūkiai kilo praktikoje ir kokie galimi Roma II tobulinimo būdai.

Roma II sistema ir pagrindinės taisyklės

Roma II nustato, kurios valstybės teisė yra taikytina nesutartinėms prievolėms civiliniuose ir komerciniuose santykiuose. Roma II taikomas ES lygiu, išskyrus Daniją, ir pasižymi universalumu – reglamente įtvirtintos taisyklės taikomos nepriklausomai nuo ginčo šalių gyvenamosios vietos ar pilietybės. Be to, jis gali nukreipti į trečiosios šalies teisę, jei pagal reglamento taisykles būtent ji turi būti taikoma konkrečiam nesutartiniam teisiniam santykiui. Roma II materialinė taikymo sritis yra apibrėžta 1 str., aiškiai numatant, kam reglamentas netaikomas, pvz., nesutartinėms prievolėms atsirandančioms dėl privataus gyvenimo ir su asmeniu susijusių teisių pažeidimo, įskaitant garbės ir orumo įžeidimą, nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių ir santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę laikomi turinčiais panašias pasekmes, įskaitant išlaikymo prievoles ir kt.

Roma II 14 str. įtvirtinta šalių teisę susitarti dėl jų nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės. Nesant tokio susitarimo, 4 str. reglamento straipsnis įtvirtinta tripakopę bendrąją taisyklę: pirma dalis įtvirtina lex loci damni taisyklę, pagal kurią iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala; antra dalis numato, kad tais atvejais, kai abiejų asmenų įprastinė gyvenamoji vieta žalos atsiradimo metu yra toje pačioje valstybėje narėje, taikoma tos valstybės, o ne žalos atsiradimo vietos, teisė; trečioji dalis įtvirtina glaudžiu ryšiu paremtą išimtį (angl. escape clause), pagal kurią tais atvejais, kai pagal visas bylos aplinkybes yra aišku, kad deliktas yra akivaizdžiai glaudžiau susijęs su kita nei 1 ar 2 dalyse nurodyta šalimi, taikoma tos kitos šalies teisė.   

Roma II 4-13 str. įtvirtina atskiras taisykles, taikytinas specifiniams deliktams (pvz., atsakomybei už produktus, nesąžiningai konkurencijai, aplinkai žalai ir kt.), nepagrįstam praturėjimui, ikisutartiniams santykiams ir negotiorum gestio.

Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad nors Roma II reglamentas iš esmės pasiekė savo tikslus, tam tikrose srityse išryškėjo trūkumai, reikalaujantys dėmesio. Esminiai jų aptariami žemiau.

Identifikuoti trūkumai ir galimi Roma II pakeitimai

Vienas iš pagrindinių ataskaitoje nurodytų trūkumų yra susijęs su nesutartinėmis prievolėmis, kylančiomis dėl privatumo ir asmens teisių pažeidimų, ypač skaitmeninėje erdvėje. Nesutartinės prievolės, susijusios su privatumo ir asmens teisių pažeidimais, įskaitant garbės ir orumo įžeidimą, nebuvo įtrauktos į Roma II taikymo sritį dėl teisėkūros proceso metu kilusių nesutarimų. Viena iš pagrindinių priežasčių buvo būtinybė suderinti saviraiškos ir informacijos laisvę su teise į privatų gyvenimą ir reputaciją, o ši pusiausvyra skirtingose ES valstybėse narėse užtikrinama skirtingai. Dėl šių skirtumų ir demokratinių visuomenių ypatingo dėmesio saviraiškos laisvei, galiausiai nebuvo priimta bendros taisyklės dėl privatumo pažeidimų bylose taikytinos teisės.

Komisija nurodo, kad tuo atveju, jei į Roma II būtų planuojama įtraukti taisyklę dėl privatumui ir asmens teisėms taikytinos teisės, yra būtina išsamiai įvertinti šios taisyklės santykį su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentų (BDAR). Teisės į žalos atlyginimą klausimams, kuriuos BDAR reglamentuoja vienodai, nauja Roma II taisyklė neturėtų jokios praktinės įtakos. Tačiau teisės aspektams, kurių BDAR nereglamentuoja, ši nuostata gali turėti reikšmingų pasekmių.

Be to, Komisija akcentuoja ir būtinybę įvertinti, kad dabartinis reglamentavimas sudaro palankias sąlygas naudotis teisminio persekiojimo strategijomis, pvz. strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo, kitaip dar žinomais kaip SLAPP (angl. strategic lawsuit against public participation). Komisija pabrėžia, kad SLAPP reiškinys patvirtina, jog galimybė rinktis taikytiną teisę ir jurisdikciją gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui, todėl svarstant naują Roma II reglamento redakciją, nauja asmeninėms neturtinėms teisėms taikytina taisyklė turėtų būti taikoma visose su privatumo ir su asmeniu susijusių teisių pažeidimų bylose, nepriklausomai nuo to, ar tos bylos iškeltos piktnaudžiaujant.

Kita Komisijos identifikuota problema yra susijusi su kolektyviniu teisių gynimu, kai žalą patiria grupė nukentėjusių asmenų, pvz. kelias ES valstybes nares apimančios bylos dėl konkurencijos laisvę ribojančių veiksmų, atsakomybės už prospektus, masinės žalos ir kt. bylos. Kai kolektyviniais veiksmais siekiama atlyginti žalą visiems nukentėjusiems asmenims grupėje, žalos atsiradimo vieta nustatoma kiekvienam reikalavimui ir kiekvienam nukentėjusiam asmeniui atskirai. Dėl to teismui, nagrinėjančiam kolektyvinius teisių gynimo atvejus, gali prireikti taikyti kelis skirtingus materialinės teisės aktus įvairiems grupės narių reikalavimams.

Kelių materialinės teisės aktų taikymas dažnai apsunkina bylos vertinimą, didina bylinėjimosi išlaidas ir trukmę, taip pat gali atgrasyti vartotojų judėjimus nuo bylinėjimosi. Kita vertus, alternatyvus požiūris – skirtingų teisės aktų taikymas priklausomai nuo to, ar kolektyvinio teisių gynimo atveju pateikiami individualūs, ar kolektyviniai ieškiniai – gali turėti įtakos teisės normų aiškumui, o tai savo ruožtu gali sumažinti teisinį tikrumą. Komisijos vertinimu, jeigu Roma II reglamentas būtų peržiūrimas, aptartai problematikai reikėtų skirti daugiau dėmesio.

Komisija taip pat kreipė dėmesį į su dirbtinio intelekto (DI) naudojimu ir vykstančia technologine pažanga susijusį poreikį teisės sistemas pritaikyti DI keliamiems iššūkiams. Kadangi metodai, skirti spręsti sudėtingas problemas, susijusias su vis platesniu dirbtinio intelekto (DI) taikymu, dar yra kuriami, šiuo metu sunku tiksliai įvertinti, ar Roma II reikėtų papildyti konkrečiomis taisyklėmis. Dauguma valstybių narių pripažino, kad praktinė patirtis sprendžiant teisės pasirinkimo klausimus DI bylose yra ribota, o nors buvo užsiminta apie galimas problemas, jos nebuvo detaliai apibrėžtos. Komisijos vertinimu, DI taikytinos teisės klausimas yra galimai per ankstyvas ir reikalaujantis išsamesnės analizės.

Kas toliau?

Atsižvelgdama į pateiktą informaciją, Komisija planuoja atlikti išsamesnį vertinimą ir apsvarstyti, ar reikia keisti Roma II reglamentą. Esant tokiam poreikiui, Komisija svarstys galimybė rengti pasiūlymą dėl Roma II dalinio pakeitimo ar išdėstymo nauja redakcija. Be to, Komisija nagrinės, ar reikia atlikti kitus pakeitimus ar pateikti paaiškinimus tose srityse, kur esamos taisyklės yra tinkamos, kad jas būtų lengviau taikyti.

Tekstą parengė Agnė Kisieliauskaitė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė