Darbo tarybos – koks jų vaidmuo darbo santykiuose?

Darbuotojų atstovavimas yra viena svarbiausių darbo santykių sudedamųjų dalių, užtikrinančių darbuotojų interesų gynimą ir geresnes darbo sąlygas. Tai procesas, kuriame pačių darbuotojų išrinkti ir įgalioti asmenys (atstovai) turi galimybę tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus, turinčius įtakos darbuotojų socialiniams ir ekonominiams interesams.

Darbo tarybos – nepriklausomi darbdavio lygmeniu veikiantys darbuotojų atstovai, leidžiantys darbuotojams turėti balsą svarbiausiuose darbdavio organizacijos klausimuose. Visgi, praktikoje dažnu atveju kyla neaiškumų dėl šios darbuotojų atstovavimo formos kompetencijų, atsakomybių ir santykio su darbdaviu. Toliau šiame straipsnyje aptarsime darbo tarybų funkcijas, atsakomybes ir kompetencijų ribas.

Darbo tarybų atstovavimo svarba darbuotojams

Darbo tarybos yra nepriklausomas darbuotojams atstovaujantis organas, kuris pagal Darbo kodekso numatytas sąlygas ir tvarką atstovauja visiems darbuotojams darbdavio lygmeniu arba, jei tai nustatyta Darbo kodekse ar socialinių partnerių susitarimuose – darbo vietos lygmeniu. Darbo tarybos dalyvauja informavimo, konsultavimo ir kitose procedūrose, per kurias darbuotojai yra įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą.

Kaip suformuojamos darbo tarybos ir kaip jos veikia?

Darbo taryba privalo būti sudaryta darbdavio iniciatyva, kai vidutinis darbuotojų skaičius siekia dvidešimt ir daugiau. Pagal įsigaliojusius Darbo kodekso pakeitimus, jeigu darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais (nepasiekiamas balsų kvorumas ar nėra pakankamai kandidatų), darbdavys privalo organizuoti pakartotinius darbo tarybos rinkimus praėjus šešiems mėnesiams.

Išimtis, kai darbo taryba gali būti nesudaroma – kai darbovietėje darbdavio lygmeniu veikia profesinė sąjunga, kurios nariai sudaro daugiau nei trečdalį visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga perima darbo tarybos funkcijas ir įgaliojimus.

Darbo tarybos turi teisę dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose procedūrose, kurios įtraukia darbuotojus į darbdavio sprendimų priėmimą, gauti reikiamą informaciją iš darbdavio ir valstybės institucijų, teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, inicijuoti kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, bei, prireikus, sušaukti darbuotojų susirinkimus. Darbo tarybos veikia posėdžiaudamos, į kuriuos, darbo tarybos sutikimu, gali būti kviečiami darbdavio atstovai, profesinių sąjungų atstovai ir ekspertai.

Darbo taryboms suteikiamos garantijos

Darbdavys turi užtikrinti darbo tarybos nariams patalpas ir darbo priemones. Tarp darbdavio ir darbo tarybų taip pat gali būti sudaromas rašytinis susitarimas dėl darbo tarybų veiklos organizavimo, finansavimo ir papildomų garantijų. Tačiau tokio pobūdžio susitarimas negali apimti darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio ar poilsio laiko ar kitų klausimų, taip pat tokie susitarimai negali pažeisti darbo tarybos nepriklausomumo garantijų.

Darbo tarybų nariai pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu darbo tarybų nariai atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 valandų per metus, už kurias išmokamas vidutinis darbo užmokestis.

Darbo tarybų kompetencijos ribos

Darbo tarybos negali atlikti tų darbuotojų atstovavimo funkcijų, kurios pagal Darbo kodeksą laikomos išimtinėmis profesinių sąjungų teisėmis, tokioms kaip kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas, darbuotojų atstovavimas individualiuose santykiuose su darbdaviu. Tai reiškia, kad darbo taryboms draudžiama sudaryti kolektyvines sutartis ar inicijuoti streikus, atstovauti darbuotojus jų individualiuose ginčuose su darbdaviu. Darbo taryboms taip pat nėra taikomas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas ir jame nustatytos garantijos.

Informavimo ir konsultavimo procedūra

Darbuotojai turi teisę per darbo tarybas gauti informaciją ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais bei jų atstovais, sprendžiant klausimus, susijusius su darbuotojų darbo, socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis bei interesų apsauga ir įgyvendinimu. Informavimas apima informacijos (duomenų) perdavimą darbo tarybai, siekiant ją supažindinti su klausimų, susijusių su darbuotojų teisėmis ir interesais, pagrindu. Informavimo proceso metu darbdavys turi įsipareigoti teikti informaciją darbo tarybai laiku, nemokamai ir raštu. Konsultavimas reiškia nuomonių mainus ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio kūrimą bei plėtojimą. Konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu, ar tiesiog apsikeičiant nuomonėmis el. ryšių priemonėmis, o pasiektą rezultatą taip pat pasitvirtinant, pavyzdžiui, el. paštu (darbdaviui rekomenduojama tokį susirašinėjimą saugotis).

Taigi informavimo ir konsultavimo tikslas yra dialogo mezgimas tarp darbdavio ir darbuotojų (jų atstovų). Visgi teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bendro susitarimo nesudarymas (kompromiso nepasiekimas tarp šalių), tais atvejais, kai darbuotojų atstovai nesutinka su numatomais darbdavio sprendimais, nereiškia informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymo. Taigi, šiuo atveju bendro, abi šalis tenkinančio, sprendimo priėmimas nėra būtinas, tačiau, jeigu darbdavys apskritai nevykdė informavimo ar konsultavimo, darbo taryba per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės.

Darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti vykdyti informavimą ir konsultavimą.

• Kasmetinis informavimas ir konsultavimas. Darbdavys privalo kasmet iki balandžio 1 d. teikti informaciją darbo tarybai jos reikalavimu apie darbdavio dabartinę ir ateities veiklą, ekonominę situaciją bei darbo santykių būklę.
• Informavimas ir konsultavimas tam tikrais klausimais. Darbdavys, Darbo kodekso nustatytais atvejais, darbo tarybos reikalavimu turi pareigą kartą per metus teikti nuasmenintą informaciją apie darbo užmokesčio situaciją, terminuotų sutarčių būklę, ne viso darbo laiko santykius ir nuotolinio darbo situaciją.
• Informavimas ir konsultavimas dėl grupės darbuotojų atleidimo. Darbdavys privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis dėl grupės darbuotojų atleidimo ir verslo ar jo dalies perdavimo.
• Informavimas ir konsultavimas tvirtinant vietinius norminius teisės aktus. Darbdavys privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis, kai tvirtinami vidiniai norminiai teisės aktai, susiję su darbuotojų darbo, socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis bei interesų apsauga ir įgyvendinimu, pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklės, darbo apmokėjimo sistema, lygių galimybių politika ir kt.
• Informavimas ir konsultavimas įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo ar verslo dalies perkėlimo atveju. Darbdavys privalo prieš priimdamas sprendimus dėl įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo informuoti darbo tarybą ir konsultuotis su ja dėl šių sprendimų priežasčių bei jų teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams, taip pat dėl numatytų priemonių galimiems neigiamiems padariniams išvengti arba sušvelninti.

Apibendrinant, darbo tarybos atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant darbuotojų teisės ir interesų apsaugą, įtraukdamos juos į sprendimų priėmimo procesą ir skatinant socialinį dialogą tarp darbdavių ir darbuotojų, kas padeda sukurti teisingą ir skaidrią darbo aplinką bei stiprinti pasitikėjimą.

Tekstą parengė Miglė Mackevičiūtė, advokatų kontoros „WIDEN“ teisininkė