Tarnybiniai romanai – leisti negalima drausti. Kur dėsime kablelį?

„Širdžiai neįsakysi“ – sako liaudies išmintis. O ką sako teisė? Lietuvoje Darbo kodeksas tarnybinių romanų tiesiogiai nedraudžia, tačiau tai nereiškia, kad reikėtų juos ignoruoti. Meilė darbe gali būti nekaltas reiškinys, bet gali tapti ir rimta problema.

Kur baigiasi flirtas ir prasideda priekabiavimas?

Viena iš kylančių problemų – riba tarp sutikimu grįstų santykių ir seksualinio priekabiavimo. Lietuvos teisė apibrėžia seksualinį priekabiavimą kaip nepageidaujamą, žeminantį, bauginantį seksualinio pobūdžio elgesį. Jei romantiški santykiai yra abipusiai, teisiškai problemos nekyla, tačiau jei vienas iš dalyvių dėmesio nenori, flirtą gali palaikyti nepageidaujamu priekabiavimu. Tuomet darbdaviui gali tekti spręsti skundą dėl seksualinio priekabiavimo.

Problemiškiausia situacija – romanas tarp vadovo ir pavaldinio

Meilės romanas darbe gali visai nedaryti įtakos darbdavio interesams, kol jis nėra tarp vienas kitam pavaldžių asmenų. Šioje situacijoje kyla daugiausia klausimų: ar visi komandos nariai gali tikėtis objektyvaus vertinimo? Ar nebus taip, kad meilės subjektui bus taikomas išskirtinis palankumas ir nukentės kitų komandos narių karjeros galimybės? Ar kiti kolegos galės pasitikėti vadovų sprendimais, jeigu žinos arba įtars, kad tarp jų ir kolegų yra romantiški santykiai? Ar apskritai vadovų elgesys laikytinas etišku, kai jie užmezga romaną su pavaldiniu? O jeigu vadovas įdarbina savo meilužį(ę), apie tai niekam nepranešęs? Kokią tai daro įtaką įmonės reputacijai ir vidinei atmosferai?

Be to, nepavykus romanui, gali kilti rizika, kad vienas iš dalyvių pradės kaltinti kitą seksualiniu priekabiavimu. Praktikoje ne kartą yra buvę situacijų, kai vadovas kaltinamas priekabiavimu, panaudojant asmenines žinutes, nuotraukas ir kitus vaizdinius įrodymus. Tokie atvejai gali sukelti ne tik teisinius ginčus, bet ir nemažą reputacinę žalą įmonei.

Ar galima uždrausti romantinius santykius darbe?

Teisiškai drausti tarnybinių romanų negalima – tai pažeistų teisę į privatų gyvenimą. Vis dėlto darbdaviai dažnai imasi prevencinių priemonių, kad išvengtų galimų teisinių problemų.

Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose populiaru pasirašyti taip vadinamas „meilės sutartis“ („love contracts“), kuriose darbuotojai patvirtina, kad santykiai yra savanoriški ir jie supranta galimas pasekmes. Tokios sutartys padeda apsaugoti įmonę nuo galimų kaltinimų seksualiniu priekabiavimu ar diskriminacija. Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje darbuotojai privalo deklaruoti romantiškus santykius, jei jie gali sukelti interesų konfliktą.

Kaip elgtis darbdaviams Lietuvoje?

Labai dažnai praktikoje nėra susimąstoma, kokias problemas gali kelti romantiniai santykiai darbe, kol tokios problemos neiškyla. Nors įstatymai tiesiogiai tokių situacijų nereglamentuoja, darbdaviai patys turi teisę nuspręsti, ar reguliuoti tarnybinius romanus. Galimi elgesio variantai:

• Įmonės taikomą politiką dėl tokių santykių apsibrėžti vidaus taisyklėse ir aiškiai komunikuoti darbuotojams.
• Reikalauti, kad darbuotojai praneštų apie tokius santykius, nes tai gali kelti interesų konfliktą.
• Spręsti problemas, kurios gali kilti komandoje, jeigu romantiniai santykiai yra tarp vadovo ir pavaldinio. Vienas iš būdų yra tiesiog pasikalbėti su komanda, kitas – siūlyti vienam iš partnerių pereiti į kitą skyrių ar į kitas pareigas.
• Informuoti komandą apie tokią situaciją ir paskatinti pranešti apie pastebimus interesų konflikto atvejus, t.y. tokias situacijas, kai santykiai gali trukdyti objektyvumui ir trikdyti komandos vidinę atmosferą.
• Organizuoti mokymus apie priekabiavimo prevenciją – aiškiai apibrėžti, kas yra nepageidaujamas elgesys ir kaip elgtis konkrečiose situacijose.

Įdomiausia dalis, kaip reglamentuoti reikalavimą pranešti darbuotojams apie romantinius santykius darbe. Kaip atrodytų pats pranešimo momentas – kada santykiai tampa tokie rimti, kad apie juos būtų privaloma pranešti? Ar tai antras pasimatymas, o gal trys mėnesiai nuo pirmo pasimatymo? Ir apskritai – jeigu tai vadovas ir pavaldinys, ar pats ėjimo į pasimatymą faktas nereiškia interesų konflikto? Ir kaip įvertinti, ar pranešta tikrai laiku? Tad ir su tuo reguliavimu ne viskas taip paprasta. 

Tad klausimas lieka atviras: ar darbdaviai aktyviau reguliuos romantinius santykius darbo vietoje, ar paliks viską pačių darbuotojų atsakomybei?

Tekstą parengė Inga Pališkienė, advokatų kontoros NOOR patarėja