Mokesčių lengvatos parduodant NT: deklaruokite gyvenamąją vietą
Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje išlieka aktyvi – per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Registro centro duomenimis buvo įregistruoti 81,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandorių. Tai reiškia, kad tūkstančiai žmonių susiduria su nekilnojamojo turto pardavimo klausimais, įskaitant ir gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris gali reikšmingai paveikti gautą pelną.
GPM tarifas šiuo metu yra 15% – 20% nuo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo. Lietuvoje galioja keletas reikšmingų lengvatų, kurios leidžia teisėtai sumažinti mokesčių naštą.
Turtą išlaikėte nuosavybėje 10 metų ar daugiau
Nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, buto, namo ar žemės sklypo pardavimo pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu turtas buvo jūsų nuosavybėje ne mažiau kaip 10 metų. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo turto įsigijimo ar paveldėjimo dienos iki pardavimo sutarties sudarymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad ši lengvata taikoma tik tuo atveju, jei turtas buvo nuosavybėje už visą nurodytą 10 metų laikotarpį. Jei per šį laiką turto teisinė padėtis buvo pakeista (pvz., turtas buvo perrašytas kito asmens vardu), laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo naujos nuosavybės įgijimo dienos.
Gyvenamosios vietos deklaravimo nauda
Tais atvejais, kai ketinamo parduoti gyvenamojo būsto nesate išlaikę nuosavybėje 10 metų, reikia prisiminti, kad egzistuoja kita mokestinė lengvata, nereikalaujanti 10 metų išlaikymo.
Jei gyvenamasis būstas, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, išlaikytas ne trumpiau kaip dvejus metus iki pardavimo, tuomet pajamos iš šio gyvenamojo būsto pardavimo neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Jeigu gyvenamoji vieta parduodamame gyvenamajame būste buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tačiau už pardavimą gautos lėšos per vienerius metus yra investuojamos į kito gyvenamojo būsto įsigijimą, kuriame taip pat deklaruojama gyvenamoji vieta, pajamos neapmokestinamos GPM. Tai suteikia galimybę keisti gyvenamąją vietą be papildomų mokesčių naštos, jei laikomasi nustatytų sąlygų.
Formalaus gyvenamosios vietos deklaravimo gali nepakakti
Iš besiformuojančios mokestinių ginčų praktikos matyti, kad norint pasinaudoti minėtomis GPM lengvatomis vien formalaus gyvenamosios vietos deklaravimo fakto gali nepakakti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika rodo, kad tuo atveju, kai gyvenamosios vietos deklaravimas buvo tik formalus veiksmas, o realiai gyventojas neturėjo tikslų gyventi tame būste, mokesčių administratorius gali atmesti lengvatos taikymą. Teismas pripažįsta, kad jei gyvenamasis būstas buvo įsigytas su tikslu greitai jį perparduoti, o ne gyventi, gyvenamosios vietos deklaravimas negali pagrįsti mokesčių lengvatos. Tad svarbu, kad būstas iš tikrųjų būtų buvęs savininko pagrindine gyvenamąja vieta.
Susiklosto įvairių gyvenimiškų situacijų, kai asmuo dėl tam tikrų priežasčių deklaruoja savo gyvenamąją vietą visai kitame būste nei iš tiesų gyvena. Toks asmuo, nors formaliai lengvatos sąlygų ir neatitinka, turi teisę ginti savo interesus, pasinaudodamas turinio viršenybės prieš formą principu. Faktinį gyvenimą būste galima siekti įrodyti abejonių nekeliančių įrodymų visuma, tačiau toks procesas gali tapti sudėtingu ir reikalaujančiu nemenkų pastangų įtikinti mokesčių administratorių ar net teismą.
Tad, jei planuojate parduoti nekilnojamąjį turtą, svarbu iš anksto įvertinti, ar atitinkate GPM lengvatų sąlygas, ir pasirūpinti reikiamais dokumentais. Tai padės išvengti galimų nesusipratimų su mokesčių administratoriumi. Tikslus planavimas ir teisingas lengvatų taikymas gali ženkliai padidinti pardavimo naudą.
Tekstą parengė Monika Barisaitė, advokatų profesinės bendrijos NOOR advokato padėjėja