Profsąjungų svarba skaitmeninių platformų darbuotojams

Moldovoje platformų darbuotojai naudojasi kelių rūšių skaitmeninėmis platformomis. Pirma, tai yra pavėžėjimo paslaugos naudojant potencialiems klientams ir vairuotojams skirtą programą: Yandex.Taxi (www.taxi.yandex.md), iTaxi (www.itaxi.md) ir AlfaTaxi (http://alfataxi.md). Antra, šalyje veikia kelios maisto pristatymo paslaugų platformos, įskaitant Moldovos įmones „StrausMD32“ ir „iFood“, taip pat tarptautinę maisto pristatymo platformą „Glovo“.^[1]

Moldovoje, darbo santykius ir socialinį dialogą reglamentuoja Moldovos įstatymas Nr. 1129 dėl profesinių sąjungų (2000), Įstatymas Nr. 976 dėl darbdavių organizacijų (2000) ir Įstatymas Nr. 245 dėl Nacionalinės konsultacijų komisijos ir jos veiklos organizavimo. Taigi, Moldovoje yra sukurta teisinė bazė tinkamam kolektyvinių derybų vystymuisi, tačiau iki šiol jokių kolektyvinių derybų dėl skaitmeninių platformų darbuotojų statuso nėra buvę. Taip pat Moldovoje nėra nė vienos platformų darbuotojų profesinės sąjungos, kuri atstovautų jų interesus bei iki šiol nėra buvę teisminių ginčų dėl platformų darbuotojų statuso, teisių ar pan.

Platformų darbuotojų profesinių sąjungų Moldovoje kūrimuisi trukdo keletas priežasčių. Pirmiausia – platformų darbuotojų statuso neapibrėžtumas. Nei platformos darbas, nei laisvai samdomų darbuotojų veikla apskritai, Moldovoje nėra pripažįstami ir reglamentuojami. Nesant konkrečių teisinių nuostatų dėl laisvai samdomo darbo pripažinimo, potencialūs darbdaviai/klientai ir darbuotojai Moldovoje turi keletą galimybių deklaruoti savo ekonominę veiklą:

1. Sudaryti darbo sutartis (Contract individual de muncă), reglamentuojamas Darbo kodekso. Tačiau Moldovos darbo kodeksas laikomas vienu labiausiai darbuotojus saugančių teisės aktu regione ir neteikia pirmenybės lanksčiam ar atsitiktiniam darbo susitarimui.
2. Užsiregistruoti kaip individualus verslininkas (Intreprindere Invidivuala), kurio veikla reglamentuojama Civilinio kodekso. Ši galimybė platformos darbuotojams nepatraukli dėl didelės individualios įmonės steigimo administracinės naštos, taip pat didelių mokesčių (panašūs į juridinių asmenų mokamus mokesčius).
3. Sudaryti paslaugų sutartis (Contract de prestări servicii), kurias reglamentuoja Civilinio kodekso nuostatos. Tiek platformoms, tiek platformų darbuotojams tai yra susiję su keliais trūkumais. Mokesčių tarifai yra labai panašūs į tuos, kurie taikomi pajamoms iš ekonominės veiklos pagal darbo sutartis (todėl nėra jokios ekonominės paskatos teikti pirmenybę darbo sutartims, kaip yra daugumoje kitų šalių).[2] Kadangi nėra vienodo platformų darbuotojų statuso, nes jie dirba skirtingai pagrindais, sunkiau juos suburti į profesines sąjungas.

Antra, daugelis Moldovos platformų darbuotojų, ypač teikiančių nuotolines paslaugas, prisiima riziką teikti tam tikras paslaugas „pilkojoje“ Moldovos ekonomikos zonoje. Tai atitinka bendras tendencijas Moldovos darbo rinkoje. Pavyzdžiui, TDO duomenimis 32,5 % dirbančių Moldovos gyventojų pagrindinė veikla buvo neoficialus darbas.[3]

Trečia, profesinės sąjungos Moldovoje vis mažiau populiarios. Moldovos profesinių sąjungų konfederacija (CNSM) veikia kaip nacionalinis tarpšakinis profesinių sąjungų centras, nepriklausomas nuo kitų institucijų. Remiantis oficialiais CNSM duomenimis, konfederaciją sudaro 23 nacionaliniai profesinių sąjungų centrai ir 5501 pagrindinė profesinė sąjunga.[4] Profesinių sąjungų narių skaičius per pastaruosius tris dešimtmečius smarkiai sumažėjo – nuo ​​1,5 mln. 1993 m. iki 291 000 2023 m. Sovietų Sąjungos paveldas, susijęs su profesinių sąjungų vaidmeniu, apsunkino sąjungų transformaciją į šiuolaikinius darbo santykius. Moldovos valstybė vis dar išlaiko lyderio vaidmenį reguliuojant kapitalo ir darbo santykių sąlygas. Tuo pačiu metu, nepaisant esamų socialinio dialogo platformų, profesinės sąjungos turi ribotas galimybes ir galias daryti įtaką politikai ir darbo rinkai. Šiuo metu didelė problema yra motyvuoti darbuotojus narystei profesinėse sąjungose. Tai iš dalies lemia ir profesinių sąjungų lyderių derybinių ir kolektyvinių derybų įgūdžių trūkumas.[5]

Siekiant pagerinti situaciją ir geriau ginti darbuotojų teises, Moldovoje Nacionalinė profesinių sąjungų konfederacija 2022 m. rugsėjo pabaigoje išleido mobiliąją programėlę, leidžiančią profesinių sąjungų nariams pranešti apie darbuotojų teisių pažeidimus profesinėms sąjungoms ir Valstybinei darbo inspekcijai. Per pirmąsias dvi savaites programą atsisiuntė apie 400 vartotojų. Programėlė „Darbuotojų teisės“ yra patogi priemonė, informuojanti apie darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų ar socialinio draudimo klausimus bei profesinių sąjungų paslaugas. Prenumeratoriai gauna pranešimus iš profesinių sąjungų su naujienomis ir naujausiais įvykiais. Bendrąją informacinę platformą gali atsisiųsti visi norintys, o ataskaitų teikimo funkcija prieinama tik profesinių sąjungų nariams. Kai apie atvejį pranešama per programą, ji parenka narystės būseną, pramonės šaką, darbo teisės pažeidimo tipą ir informaciją apie darbuotoją, pranešantį apie atvejį. Darbuotojų teisių mobiliosios aplikacijos tikslas – didinti informuotumą apie darbuotojų teises ir užtikrinti saugą darbe. Darbuotojams geriau išmanant įstatymus ir kitus teisės aktus ir turint galimybę pasinaudoti teisine gynyba, jie labiau linkę ginti savo teises.[6] Kadangi didžioji dalis platformų darbuotojų dirba su skaitmeninėmis priemonėmis, manytina, kad tokia programėlė gali paskatinti juos jungtis į profesines sąjungas, nors tai ir nebūtų profesinės sąjungos, specialiai įsteigtos konkrečioje siauroje srityje veikiantiems platformų darbuotojams.

Lietuvoje, skirtingai nei Moldovoje (kur beveik pusė oficialiai dirbančių platformų darbuotojų dirba pagal darbo sutartis), platformų darbuotojai dirba kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute). Taigi, šiame įstatyme numatyta, kad į profesines sąjungas gali jungtis ne tik darbuotojai, bet ir kitais įstatymų numatytais pagrindais dirbantys asmenys, todėl manytina, kad į šią kategoriją patenka ir savarankiškai dirbantys. Tačiau darbo teisės teorijoje teigiama, kad kolektyvinės derybos yra vienas iš dviejų pagrindinių darbo teisėje egzistuojančių savireguliacijos mechanizmų, kuriuo siekiama darbuotojų (t. y. silpnesniosios darbo santykių šalies) derybines galias priartinti prie darbdavio.[7] Taigi laikomasi nuomonės, kad savarankiškai dirbantys asmenys neturi teisės į kolektyvines derybas, todėl negali jungti į profesines sąjungas. Vis dėl to reikia pažymėti, kad darbo teisės moksle vis dažniau diskutuojama, jog būtina išplėsti kolektyvinių derybų institutą, suteikiant jame dalyvauti ir savarankiškai dirbantiems asmenims, tokiems kaip platformose dirbantys asmenys.

Be abejo, galimos ir asociacijos, vienijančios savarankiškai dirbančius asmenis, kurios kaip tik ir pretenduoja ginti jų interesus santykiuose su klientu ar užsakovu. Šioje grupėje gali būti išskirtos darbuotojus ir savarankiškai dirbančius jungiančios asociacijos, pasirinkusios profesinės sąjungos statusą („mišriosios“ profesinės sąjungos), ir tik savarankiškai dirbančius asmenis jungiančios asociacijos, pasirinkusios asociacijos ar net profesinės sąjungos statusą. Davulis T. teigia, kad pastaroji asociacijų grupė yra savotiškoje pilkojoje zonoje ir neturi reikalingo teisinio reguliavimo, nes jų steigimosi teisės aktai, ko gero, nevaržytų, tačiau kompetencijos įgyvendinimas tikrai būtų probleminis.[8]

Pritartina tokiai nuomonei, nes kolektyvinis sutartinis teisinis reguliavimas – tai visuomeninių santykių teisinio reguliavimo metodas, kurį taikydami socialiniai partneriai turi galimybę dalį darbo santykių (taip pat darbo santykiams prilygintų santykių) reglamentuoti sutartinės teisėkūros būdu, t. y. teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka dalyvaudami kolektyvinėse derybose ir sudarydami kolektyvines sutartis (t. y. rašytinius norminio pobūdžio susitarimus tarp darbdavio (jų organizacijų) ir darbuotojų atstovų dėl darbo ir priėmimo į darbą sąlygų, santykių tarp darbdavių ir darbuotojų, taip pat santykių tarp darbdavių (jų organizacijų) ir darbuotojų atstovų).[9] Tuo tarpu asociacijos skirtos koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Taigi, asociacijų veiklos galimybės derėtis dėl su darbo santykiais susijusiais klausimai yra ženkliai mažesnės.

Lietuvoje platformose dirbantys asmenys buriasi į asociacijas ir jos juos atstovauja. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia „Kurjerių asociacija“, tačiau kolektyvinių derybų ir sutarčių dėl tokių asmenų darbo ir įdarbinimo sąlygų nėra. Tuo tarpu užsienyje skaitmeninių platformų darbuotojų profesinių sąjungų labai daug, nes tokią teisę jiems suteikia teisės aktai. Todėl platformose savarankiškai dirbantiems asmenims būtinai reikia suteikti teisę steigti profesines sąjungas, nes tik taip jie gali gauti reikiamą socialinę apsaugą. Juolab, kad jiems ir taip sunku į jas jungtis dėl darbo specifikos.

Tekstą parengė VU Teisės fakulteto prof. dr. Tomas Davulis, dr. Arnas Paliūkėnas, dr. Ligita Gasparėnienė ir dr. Rita Remeikienė

Tekstas parengtas projekto „Darbo sąlygų apsauga platformų ekonomikoje: Moldovos ir Lietuvos socialinis dialogas“, finansuojamo ES lėšomis, rėmuose. Dotacijos registracijos numeris: 101126470-JWCPW.

[1] New forms of employment in the Eastern Partnership Countries: platform work – Moldova. European Training Foundation, 2021.

[2] New forms of employment in the Eastern Partnership Countries: platform work – Moldova. European Training Foundation, 2021. P. 11.

[3] Popa A., Lupusor A. Rosca I., Hirose K., Hettes M.  The informal economy in Republic of Moldova: a comprehensive review. ILO https://www.ilo.org/sites/default/files/wcmsp5/groups/public/@europe/@ro-geneva/@sro-budapest/documents/ publication/wcms_457542.pdf.

[4] The Trade Union Confederation of Moldova, Moldova’s Labour Market Profile – Trade unions, October 2023.

[5] Labour Market Profile Moldova 2023/2024. https://www.ulandssekretariatet.dk/wp-content/uploads/2023/12/LMP-Moldova-2023-final-version.pdf

[6] New mobile application protects workers’ rights in Moldova. https://www.ilo.org/resource/news/new-mobile-application-protects-workers-rights-moldova.

[7] Mačernytė-Panomariovienė, I. ir kt. Besikeičiantys darbo santykiai ir jų reguliavimas Lietuvoje. Monografija. Mykolo Romerio universitetas, 2023. P. 309.

[8] Davulis, T. Savarankiškai dirbančių asmenų teisė į kolektyvines derybas ir teisė į streiką. Mykolo Romerio universitetas, 2020. P. 47. https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/17776.

[9] Mačernytė-Panomariovienė, I. ir kt. Besikeičiantys darbo santykiai ir jų reguliavimas Lietuvoje. Monografija. Mykolo Romerio universitetas, 2023. P. 309.