LAT: žemės sklypo savininkas privalo laikytis žemės sklypo naudojimo sąlygų ir apribojimų, užfiksuotų Nekilnojamojo turto kadastre
K. T. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Institucijos) nutarimu buvo nubaustas už tai, kad organizavo tvenkinio iškasimą sau nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, taip sunaikino miško paklotę ir iškasė vandens telkinį, neturėdamas suderinto vidinio miškotvarkos projekto.
Apylinkės teismo nutarimu Institucijos nutarimas buvo panaikintas ir K. T. administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Apygardos teismas priėmė priešingą nutartį – apylinkės teismo nutarimą panaikino ir paliko galioti Institucijos priimtą nutarimą.
Paduotame prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą K. T. ir jo atstovė prašė panaikinti apygardos teismo nutartį ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą, motyvuodami tuo, kad K. T. neturėjo ir negalėjo numatyti, jog, organizuodamas tvenkinių kasimą sau nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jis pažeis miškų apsaugai taikomus teisės aktų reikalavimus, t. y. jis veikė be kaltės. Šią išvadą pareiškėjai grindė tuo, kad sudarytoje žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti Nekilnojamojo turto kadastre esantys apribojimai naudotis žemės sklypu, siejami su miško žeme, be to, kartu su įgytu žemės sklypu gautas jo planas atitiko sklypo vaizdą realybėje, nes miškas buvo iškirstas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė palikti galioti apygardos teismo nutartį, kuria pripažinta, kad K. T. nubaustas Institucijai tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje (bylos Nr. 2AT-42-387/2024 ) pabrėžta, kad žemės savininkai ir naudotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nurodytas pareigas naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir laikytis žemės sklypui Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įtvirtintų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. K. T., būdamas žemės sklypo savininkas, turėjo pareigą laikytis Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotų įsigyto žemės sklypo naudojimo sąlygų ir apribojimų. Vien tai, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis įtvirtino netikslius duomenis apie žemės sklypą, šios K. T. teisinės pareigos nepaneigia.
Nutartyje nurodyta, kad K. T. pagal bylos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo numatyti, kad dėl jo veikos, pasireiškusios tvenkinių kasimo įsigytame žemės sklype organizavimu, gali būti pažeisti miškų apsaugai taikomų teisės aktų reikalavimai. K. T. turi disponavimo nekilnojamuoju turtu patirties (turėjo ir kitą žemės sklypą, kuriame rūpinosi vidinės miškotvarkos projektu, norėdamas kasti tvenkinį), plėtoja kaimo turizmo verslą, o Nekilnojamojo turto kadastro duomenys apie jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą buvo prieinami teisės aktų nustatyta tvarka kreipiantis į Nekilnojamojo turto kadastrą (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Taigi, K. T. galėjo išsiaiškinti savo įsigyto žemės sklypo naudojimo sąlygas bei apribojimus ir jų laikytis, taigi turėjo galimybę pasirinkti teisėtą elgesio variantą, bet to nepadarė. Dėl to K. T. yra kaltas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir 278 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
