Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo mokėjimo paslaugų teikėjo civilinės atsakomybės iki bendraturčių teisinių ginčų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl mokėtojo teisės susigrąžinti neautorizuotos operacijos sumą iš mokėjimo paslaugų teikėjo pasisakyta, kad kadangi pagal Mokėjimų įstatymo 6 straipsnio 2 punktą ir šalių sudarytą sutartį atsakovė yra ieškovės mokėjimo paslaugų teikėja, nepaisant jos nurodomos aplinkybės, kad pagal šalių sutarties sąlygas atsakomybė dėl neautorizuotų mokėjimų tenka tik trečiajam asmeniui (kuris, be kita ko, nėra mokėjimo paslaugų sutarties šalis), darytina išvada, kad atsakovei kyla pareiga atsakyti už neautorizuotus mokėjimus Mokėjimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu.  CK 6.235 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens interesais reikalus tvarkęs asmuo sudarė savo vardu, tai pagal tokį sandorį tretiesiems asmenims atsako reikalus tvarkęs asmuo. Šios normos turinys papildomai patvirtina, kad net jei atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, jog trečiasis asmuo atsakys už neautorizuotus mokėjimus klientui, su kuriuo trečiojo asmens nesieja sutartiniai santykiai, tai savaime nepaneigtų ieškovės teisės mokėjimo paslaugų teikimo sutartinių santykių su atsakove pagrindu reikalauti būtent atsakovės UAB „Paysera LT“ atsakomybės.

Pabrėžta, kad aptartas teisinis reguliavimas ir Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties verslo klientams ir „Paysera Visa“ mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimo taisyklių nuostatos patvirtina, kad dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų ieškovė turi teisę kreiptis į atsakovę UAB „Paysera LT“, o tai, kuris paslaugų paketą teikiantis partneris tarpusavyje įsipareigojo atkurti kliento sąskaitos likutį, taip pat ar ieškovė gali reikalauti ir UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ civilinės atsakomybės, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi esminės reikšmės byloje sprendžiant nagrinėjamą klausimą.

______

Nutartyje dėl įvairių klausimų, susijusių su fizinio asmens bankroto procedūra, priminta, kad bankrutuojančiu asmuo laikomas nuo nutarties iškelti jam bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o ne nuo teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Todėl teismo nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodytą nekilnojamojo turto pardavimo terminą, kurio pradžia skaičiuojama nuo antrųjų bankrutavimo metų, pradedant nuo 13 mėnesio, baigiant 24 mėnesiu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai susiejo su teismo nutarties iškelti bankroto bylą, o ne su teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą, įsiteisėjimu. Atkreiptas dėmesys, kad Ieškovei, kaip bankrutuojančio T. U. pasiūlytai parduodamo jo turto pirkėjai, neįvykdžius FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų – iki varžytynių pradžios įmokėti į depozitinę sąskaitą kainą už parduodamą turtą, kuri būtų ne mažesnė kaip pradinė varžytynėse parduodamo turto pardavimo kaina, bankroto administratorė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą parduoti bankrutuojančio asmens turtą teismo patvirtintame mokumo plane nustatyta tvarka už kreditorių nustatytą kainą. Ieškovės argumentus, kad turto pardavimo kaina yra per didelė, paneigia faktas, kad turtas buvo parduotas varžytynėse už kainą, kuri yra daug didesnė nei kreditorių susirinkimo sprendimu nustatyta pradinė pardavimo kaina. Taigi, šie ieškovės argumentai neatleido administratorės nuo įstatyme nustatytų pareigų vykdymo.

Taip pat teisėjų kolegija priminė, kad tais atvejais, kai pareiškiami keli neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie galėtų būti nagrinėjami atskirose bylose, 100 Eur indeksuojamas žyminis mokestis skaičiuotinas atskirai už kiekvieną savarankišką (t. y. pareikštą savarankišku pagrindu) reikalavimą. Jeigu pareikšti reikalavimai yra neatskiriamai susiję ar išplaukia vienas iš kito, jie apmokestinami kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių bendraturčio pareikšto reikalavimo nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo, išaiškinta, kad kad nors ieškovas savo reikalavimą suformulavo kaip vieną, t. y. nutraukti panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo, jis turėtų būti vertinamas kaip į vieną ieškinį sujungti du reikalavimai: pirmasis – dėl teisės pripažinimo (leidimo) nutraukti panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo, antrasis – dėl panaudos sutarties nutraukimo teismo tvarka. Šiems reikalavimams taikomos skirtingos teisės normos: daiktinės teisės, reglamentuojančios bendraturčių santykius, ir prievolių teisės, reglamentuojančios santykius tarp panaudos davėjų ir gavėjo. Nuorodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti teisę (leisti) nutraukti sutartį be kito bendraturčio sutikimo, būtina pasverti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir įvertinti galimus teisių pažeidimus dėl panaudos sutarties tęsimo ar nutraukimo. Turi būti vertinama, kaip atsisakymas nutraukti sutartį pažeistų reikalavimą pareiškusio bendraturčio teises ir kaip sutarties nutraukimas pažeistų kito bendraturčio teises. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad interesų pusiausvyros pažeidimas gali būti tiek teisinio, tiek ekonominio pobūdžio.

_____

Jau buvo rašyta, kad nutartyje dėl tarptautinio teismingumo esant sudarytam susitarimui dėl jurisdikcijos pasisakyta, kad Jungtinė Karalystė, siekdama užtikrinti Hagos konvencijos tęstinumą, po išstojimo savarankiškai prisijungė prie šios konvencijos. Todėl visi tarptautiniai ginčai, kuriems šalių susitarimu nustatyta išimtinė Anglijos teismų jurisdikcija, turi būti nagrinėjami Anglijoje pagal Hagos konvenciją dėl susitarimų dėl teismingumo. Atmesti ieškovės argumentai, kad bylos nagrinėjimas Jungtinėje Karalystėje pažeistų Lietuvos Respublikos viešąją tvarką arba prieštarautų teisingumo principams.