LAT išnagrinėta byla dėl prevencinio ieškinio sąlygų ir teisės įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono
Rugsėjo 26 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiama dėl prevencinio ieškinio, pareikšto savivaldybei, kuri siekė paimti valstybinės žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Byloje taip pat spręstas klausimas dėl teisės išsinuomoti ar nusipirkti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra sunykę ar apgriuvę asmeniui priklausantys statiniai.
UAB „Trasanta“ (ieškovė) pareiškė prevencinį ieškinį, prašydama uždrausti Kauno miesto savivaldybei ir jos administracijai (atsakovėms) imtis bet kokių priemonių ir veiksmų ir priimti sprendimus dėl valstybinės žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, ir jame esančių ieškovės statinių paėmimo visuomenės poreikiams. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakoves nutraukti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal Kauno miesto savivaldybės ir jo administracijos priimtus aktus, ir nustatyti, kad ieškovė turi teisę įsigyti arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2021 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą pritarti tam, kad valstybinės žemės sklypas, kuriame yra ieškovės statiniai, yra reikalingas viešajam poreikiui tenkinti, ir pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui prireikus organizuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų rengimą žemės sklypui suformuoti ir numatyti paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams. 2021 m. kovo 12 d. priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl žemės sklypo detaliojo plano keitimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, nusprendęs, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė neteisėtą sprendimą pradėti ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (teritorijų planavimo procedūrą), nes jos tikslas ir pagrindas – statyti automobilius – nepatenka į Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad dėl ginčo žemės sklypo visuomeninio poreikio sprendžia ne savivaldybės taryba, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, kuris nėra priėmęs galutinio sprendimo šiuo klausimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Teismas nurodė, kad prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žala ateityje. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu inicijuojama valstybinės žemės sklypo, kuriame yra ieškovės statiniai, paėmimo naudoti visuomenės poreikiams procedūra, reglamentuojama teisės normomis. Šis savivaldybės tarybos sprendimas ir jos administracijos įsakymas, priimtas dėl teritorijų planavimo procedūrų, yra galiojantys. Nenustatyta, kad atsakovių priimtais aktais būtų pažeistos šiuos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ar kad jie lems teisės aktų reikalavimų neatitinkančius, t. y. neteisėtus, atsakovių veiksmus. Ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikis Žemės įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka dar neįvertintas, dėl jo nėra priimtas galutinis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas. Valstybinės žemės sklypo ir ieškovės statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros iš esmės yra pradinėje stadijoje, spręsti, kad jos galimai ateityje bus pažeistos, nėra pagrindo. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priims sprendimą pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir jos bus įvykdytos, tai, remiantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalimi, sprendime turės būti nurodyti paimamo žemės sklypo rinkos vertė, su žemės paėmimu susiję nuostoliai ir jų atlyginimo būdas. Taigi, dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams galimi ieškovės nuostoliai turės būti nustatyti ir atlyginti (Žemės įstatymo 47 straipsnio 5, 8 dalys) ir nėra pagrindo konstatuoti pavojaus, kad ieškovė gali patirti realios žalos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovė realiai naudoja savo statinius ir atitinkamai valstybinės žemės sklypą, kurį siekia įsigyti ar išsinuomoti be aukciono, pagal paskirtį, savivaldybės taryba turi teisę spręsti kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybą dėl šios žemės reikalingumo visuomenės poreikiams. Sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo visuomenės poreikiams reikalingumo priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, kuriam priėmus sprendimą dėl ginčo žemės sklypo reikalingumo visuomenės poreikiams tenkinti šis sklypas negalės būti ieškovei parduotas ar išnuomotas Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas nepaimti valstybinės žemės sklypo naudoti visuomenės poreikiams, klausimas dėl ieškovės teisės išsinuomoti ar įsigyti šį žemės sklypą be aukciono turėtų būti sprendžiamas iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
