Mažojo verslo (ne)privalumas veikti Laisvojoje ekonominėje zonoje

Pirmosios LEZ apraiškos Lietuvoje atsirado dar 2002 m., kuomet pirmoji LEZ buvo įkurta Klaipėdos regione. Laisvoji ekonominė zona („LEZ“) mokesčių teisės kontekste suprantama kaip ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra taikomos specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. LEZ yra prilyginama mokestinei lengvatai, kadangi LEZ esmė – palankių sąlygų sudarymas LEZ veikiantiems subjektams. Verta paminėti, kad LEZ aiškintina ne tik Lietuvos, tačiau ir užsienio valstybių kontekste, kadangi pasaulyje egzistuoja tokios didelę reikšmę turinčios LEZ kaip Džebel Ali LEZ (JAE), Honkongo LEZ (Kinija) ir pan.
Lietuvoje yra priimtas atskiras LEZ organizavimo tvarką numatantis Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas („LEZPĮ“), kuris teigia, kad LEZ gali veikti išskirtinai tik juridiniai asmenys. Taigi iš šio apibrėžimo išplaukia tai, kad LEZ teikiamos garantijos gali būti aktualios visiems verslo subjektams. Tačiau ne mažiau svarbu apžvelgti būtent smulkiojo verslo teorines galimybes bei tikėtinas rizikas, kurios, galėtų nulemti: toks verslas galėtų vykdyti veiklą LEZ teritorijoje ar visgi jam būtų per didelis iššūkis veikti kitų, didelių įmonių, tarpe.
Visų pirma, verta aptarti LEZ teikiamus privalumus, kurie galėtų skatinti smulkųjį verslą veiklos perkėlimui į LEZ teritoriją:
I privalumas – mokestinės naštos sumažinimas: LEZPĮ 15 str. reglamentuoja, kad subjektai, veikiantys šioje zonoje ir atitinkantys įstatymo keliamus reikalavimus, gali būti: 1) 10 mokestinių laikotarpių pilnai atleidžiami nuo pelno mokesčio; b) sekančius šešis mokestinius laikotarpius nemokėti 50 proc. pelno mokesčio; c) visą priklausymo LEZ laikotarpį nemokėti nekilnojamo turto mokesčio; d) dividendai gali būti neapmokestinami PMĮ nustatyta tvarka; e) 50 proc. atleisti nuo žemės sklypų ir nekilnojamo turto subnuomos mokesčio. Šiuo atveju smulkus verslas gali sutaupyti iki 25 proc. mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą.
II privalumas – veiklos vykdymas LEZ netrukdo naudotis kitomis lengvatomis – kaip jau buvo aptarta, įmonė, veikianti LEZ, atitikusi tam tikrus kriterijus gali pasinaudoti LEZ teikiamomis mokestinėmis lengvatomis. Tačiau negana to, įstatymų leidėjas nedraudžia įmonei kartu pasinaudoti ir kitomis mokestinėmis lengvatomis bei tokiu būdu dar labiau palengvinant mokestinę naštą.
2024 m. byloje pareiškėjui, veikiančiam LEZ („Pareiškėjas“) nebuvo leista apmokestinti pelno lengvatiniu 2,5 proc. pelno mokesčio tarifu. Pareiškėjas nurodė, kad išaugus paklausai buvo pradėta prekyba rPET granulėmis, kurių gaminimo būdas buvo MTEP projekto vykdymo rezultatas. Mokesčių administratorius pagrįsdamas savo sprendimą akcentavo, kad MTEP ir LEZ taikomos mokestinės lengvatos negali būti suderinamos tarpusavyje.
LVAT Pareiškėjo skundą tenkino motyvuodamas tuo, kad:
- Pareiškėjas būdamas LEZ ir patekdamas į kitokio dydžio nei bendrasis (standartinis) apmokestinamo pelno apmokestinimo tarifą, įgijo teisinę galimybę 5 proc. tarifą pagal PMĮ 58 str. 16 d. 1 p. sumažinti 50 proc.
- PMĮ 5 str. reguliuoja mokesčio tarifus ir tai nėra susiję su mokestine lengvata.
- Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmenys, pagal Konstituciją privalantys mokėti įstatymu nustatytus mokesčius, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad nustatant ar keičiant mokesčius bus paisoma konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo, kuriuo nustatomi mokesčiai, stabilumą, saugoti ir gerbti mokesčių mokėtojų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
Taigi pastebima, kad LVAT formuoja nuoseklią praktiką, jog tik LEZ taikomų sąlygų išpildymas turi sąlygoti įmonės galimybę pasinaudoti LEZ teikiamomis mokestinėmis lengvatomis.
III privalumas – veiklos vykdymas aplinkoje, kurioje tinkamai išvystyta infrastruktūra: kaip yra numatyta LEZPĮ 6 str., LEZ valdyti tarptautinio konkurso būdu skiriama zonos valdymo bendrovė („Bendrovė“). Šios Bendrovės vienas iš uždavinių yra parengti LEZ teritoriją taip, kad naujai besisteigiančioms įmonėms būtų patogu pradėti vykdyti savo veiklą, t. y. nutiesiami asfaltuoti keliai, įrengiami elektros tiekimo tinklai ir pan. Todėl natūralu, kad smulkiam verslui gali netekti rūpintis didžiąja dalimi infrastruktūros sprendimų.
IV privalumas – galimybė per kuo trumpesnį laiką pradėti verslą „nuo nulio“: kaip jau buvo minėta, naujai besisteigianti įmonė LEZ teritorijoje yra aprūpinama visais būtinais infrastruktūros sprendimais. Todėl tam, kad pradėti vykdyti veiklą, įmonei reikėtų tik gauti LEZ įmonės statusą, išsinuomoti LEZ priklausantį žemės sklypą bei įregistruoti įmonę Juridinių asmenų registrą. Atlikus visus šiuos žingsnius smulkus verslas gali vystyti savo veiklą.
V privalumas – galimybė užmegzti bendradarbiavimo ryšius su kitomis LEZ įmonėmis: LEZ teritorijoje kuriasi įvairių sričių veiklą vykdantys verslo subjektai. Verslo kryptys gali apimti nuo paslaugų (pvz., mokslinių tyrimų atlikimo, logistikos ir sandėliavimo paslaugų) iki pramonės sektorių (pvz., automobilių gamybos, medikamentų gamybos ir pan.). Veikimas LEZ teritorijoje gali paskatinti įmonių tarpusavio bendradarbiavimą teikti viena kitai paslaugas bei tokiu būdu gauti pajamas ir ženkliai sutaupyti papildomas išlaidas pvz., transporto išlaidas bei kitus papildomus mokesčius.
Iš tiesų daugelis LEZ teikiamų galimybių skamba labai įdomiai, tačiau ypatingai smulkusis verslas gali susidurti ir su tam tikrais esminiais, neretai neįveikiamais, iššūkiais.
I iššūkis – negalėjimas kurti filialų ar atstovybių už LEZ ribų: įgavus verslo augimo pagreitį, smulkiajam verslui gali kilti įvairių idėjų plėsti verslą už LEZ ribų. Tačiau LEZPĮ 7 str. 6 d. yra įtvirtinta, kad LEZ priklausanti įmonė negali steigti filialų ar atstovybių už LEZ ribų. Todėl įmonei, nusprendus vis tik plėstis už LEZ ribų, ji prarastų visą LEZ teikiamą naudą ir daugiau negalėtų vykdyti savo veiklos kaip LEZ darinys.
II iššūkis – didelės investicijos: tam, kad LEZ įmonė galėtų išnaudoti visą LEZ teikiamą naudą, į veiklą turi investuoti 100’000 Eur (kai įdarbinama ne mažiau kaip 20 nuolatinių darbuotojų ir įmonė vykdo paslaugų teikimo veiklą) arba 1’000’000 Eur (kai darbuotojų įdarbinimo reikalavimas nėra taikomas, tačiau įmonė vykdo gamybos veiklą). Kaip papildomos sąlygos šioms dviems alternatyvoms taip pat yra: 1) ne mažiau kaip 75 proc. įmonės pajamų turi sudaryti pajamos iš LEZ vykdomos veiklos; 2) turima auditoriaus išvada dėl pasiekto tinkamo kapitalo investicijos dydžio. Tinkamai neįvykdant kapitalui ir (ar) darbuotojų skaičiui keliamų reikalavimų, LEZ įmonei sustabdomas lengvatų taikymas, kol vėl pastaroji išpildys šiuos numatytus kriterijus.
III iššūkis – papildomi kaštai veiklos vykdymo vietos įrengimui: kaip jau buvo minėta, Bendrovės viena iš pareigų yra baziniais infrastruktūros sprendimais sudaryti tinkamas sąlygas verslams vykdyti veiklą LEZ teritorijoje. Šis teiginys gali ypatingai suklaidinti smulkųjį verslą, skatinant manyti, kad jokių papildomų kaštų infrastruktūros gerinimui skirti neprireiks. Remiantis LEZPĮ 5 str. 1 d., Bendrovės prioritetas yra suteikti žemės sklypą su tam įvairiais jau įrengtais inžineriniais sprendimais (asfaltuotų kelių, dujų tiekimo vamzdynų nutiesimu ir pan.), tačiau ne tam tikrą teritoriją su pilnai įrengta infrastruktūra (statiniais ir pan.). Praktiškai visuomet gavusi leidimą vykdyti veiklą LEZ teritorijoje, įmonė pati privalo svarstyti, kur savo veiklą pradės vykdyti.
Apibendrinus galima teigti, kad smulkiajam verslui gali būti ne mažas iššūkis pradėti ir (ar) vykdyti ekonominę veiklą LEZ. LEZ yra orientuota į palankesnių sąlygų sudarymą steigti veiklą, kurti naujas darbo vietas šalies ir užsienio verslo subjektams ir kuo inovatyvesnių technologinių sprendimų diegimą. Tai lemia mažų įmonių (ir nebūtinai) galimybę atsiriboti nuo papildomų išlaidų. Tačiau LEZ įmonei yra keliami gana aukšti investicijų reikalavimai, kuriuos įgyvendinti, ypatingai smulkiam verslui, gali būti dažnai neįmanoma. Norint sėkmingai veikti LEZ, būtina kruopščiai planuoti investicijas, atitikti keliamus reikalavimus ir parengti konkurencingą verslo modelį. Tik tinkamai išnaudojus LEZ teikiamas galimybes ir įveikus kylančius iššūkius, smulkusis verslas gali sėkmingai augti ir konkuruoti su didesnėmis įmonėmis.
Tekstą parengė Ada Tarasevičiūtė, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos studentė, advokatų profesinės bendrijos Motieka ir Audzevičius teisininko padėjėja