LVAT nepatvirtino Seimo narės abejonių dėl magistralinio dujotiekio vamzdynų priskyrimo vietovės klasėms teisinio reguliavimo teisėtumo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (bylos Nr. I-7-662/2024) pripažino, kad energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 (2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-169 redakcija) patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (Taisyklės) nuostata, jog magistralinio dujotiekio vamzdynas, kuris baigtas statyti iki 2006 m. gruodžio 1 d., bei teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo šio vamzdyno, priskiriami žemiausiai 1 vietovės klasei, neprieštarauja teisinės valstybės, įstatymo viršenybės, teisingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principams.
LVAT atkreipė dėmesį, kad pagal Konstituciją nėra reikalaujama su techniniais magistralinių dujotiekių (gamtinių dujų perdavimo sistemos) įrengimo, eksploatavimo, priežiūros ir apsaugos reikalavimais susijusius magistralinio dujotiekio vamzdynų priskyrimo konkrečioms vietovės klasėms klausimus reglamentuoti įstatymo lygmens teisės akte, juolab kad šie klausimai lemia būtinumą teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ir specialia (profesine) kompetencija. Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad iš bylai aktualių įstatymų nuostatų ir Vyriausybės nutarimu Energetikos ministerijai suteiktų įgaliojimų kyla energetikos ministro kompetencija reglamentuoti šių vamzdynų (įskaitant jau baigtų statyti) ir greta jų esančių teritorijų priskyrimą konkrečioms vietovės klasėms, kas vertintina kaip gamtinių dujų perdavimo sistemos įrengimo, eksploatavimo, priežiūros ir apsaugos reikalavimų nustatymo procedūros dalis ir yra detalizuota Taisyklėse.
LVAT pažymėjo, kad vietovės klasė, kaip saugą užtikrinantis kriterijus, turi dvejopą poveikį ir nuo jos priklauso tiek konkrečiam magistraliniam dujotiekiui taikomi techniniai parametrai, tiek užstatymo normatyvai greta šio vamzdyno esančiose teritorijose. Siekiant konstituciškai svarbių vertybių (žmonių sveikatos ir gyvybės) apsaugos, reglamentuojant magistralinių dujotiekių vietovės klases ir jų vienetų teritorijas bei jose taikomus užstatymo normatyvus, visų pirma turi būti atsižvelgiama būtent į dujotiekio, kaip potencialiai pavojingo įrenginio, pavojingumo ir rizikos laipsnį, pagal tai nustatant atitinkamoje potencialiai pavojingoje teritorijoje taikytinus ribojimus dėl žmonių skaičiaus jose. Tik tuo atveju, kai vamzdynas dar nėra pastatytas, objektyviai įmanoma daryti įtaką jo pavojingumo ir rizikos laipsniui, projektavimo metu pagal faktinį teritorijos užstatymą parenkant aukštesnę vietovės klasę ir joje taikomus griežtesnius magistralinio dujotiekio techninius parametrus, nuo kurių tiesiogiai priklauso žmonių sauga gretimose teritorijose. Tačiau, kai vamzdynas baigtas statyti, nebelieka galimybės vietovės klasę ir jai taikomus magistralinio dujotiekio techninius parametrus nustatyti pagal tos teritorijos užstatymą. Šių aplinkybių nulemti objektyvūs skirtumai suponuoja poreikį, siekiant įstatymų leidėjo numatytų tikslų, reglamentuoti diferencijuotas magistralinių dujotiekių vietovės klasių nustatymo taisykles.
Atsižvelgęs į aplinkybes, kuriomis grindžiamas iki 2006 m. gruodžio 1 d. baigtų statyti vamzdynų ir gretimų teritorijų priskyrimo konkrečiai vietovės klasei teisinis reguliavimas, o būtent – magistralinių dujotiekių pavojingumo ir rizikos laipsnį pagal tuo metu taikytus jų techninius parametrus, kaip labiausiai atitinkančius 1 vietovės klasę, taip pat nuo nurodytos datos įsigaliojusią pareigą vadovautis vietovės klasių teisiniu reguliavimu projektuojant ir statant visus statinius 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių, LVAT konstatavo, kad ši diferencijuota vietovės klasių nustatymo tvarka grindžiama objektyvaus pobūdžio aplinkybėmis.
Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, vietovės klasės nustatymas vien pagal faktinį greta iki 2006 m. gruodžio 1 d. baigtų statyti vamzdynų esančios teritorijos užstatymą, neatsižvelgiant į magistralinio dujotiekio techninius parametrus, sudarytų prielaidas tam tikrais atvejais dar labiau padidinti greta potencialiai pavojingų objektų esančių teritorijų užstatymą, taigi – ir žmonių skaičių jose, dėl ko grėsmė žmonių saugai tokiose teritorijose tik padidėtų, o tai akivaizdžiai prieštarautų įstatymų leidėjo siekiamam visuomeniškai reikšmingam tikslui – potencialiai pavojingo objekto teritorijoje riboti žmonių skaičių ir taip išvengti potencialios žalos jų sveikatai bei gyvybei magistralinio dujotiekio vamzdyno avarijos atveju.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
