Piliečiai vis dar susiduria su sunkumais kitoms ES šalims pripažįstant jų profesines kvalifikacijas
Vis dar esama daug kliūčių, su kuriomis susiduria ES piliečiai, norintys dirbti ar steigti įmonę kitoje valstybėje narėje. Profesinių kvalifikacijų pripažinimas tebėra problema, teigiama šiandien Europos Audito Rūmų paskelbtoje ataskaitoje. 2005 m. ES priėmė direktyvą, kuria siekiama palengvinti pripažinimą ir neleisti valstybėms narėms nustatyti pernelyg griežtų sąlygų piliečiams. Vis dėlto esama trūkumų, susijusių su tuo, kaip nacionalinės institucijos ir Europos Komisija taiko direktyvą, o piliečiams prieinama informacija dažnai yra nepatikima. Šiuo metu institucijos nėra teisiškai įpareigotos susipažinti su įspėjimų registru, kuriame pateikiamas specialistų, turinčių nusižengimų, sąrašas.
ES piliečiai turi teisę pasirinkti, kur dirbti. Tačiau, kadangi valstybės narės toliau reglamentuoja galimybę verstis tam tikromis profesijomis sveikatos ir saugos sumetimais, darbo jėgos judumas tarp ES valstybių narių priklauso nuo abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemos.
Reglamentuojamų profesijų skaičius valstybėse narėse labai skiriasi (nuo 88 Lietuvoje iki 415 profesijų Vengrijoje). Pagal auditorių skaičiavimus, atliktus remiantis 2023 m. duomenimis, kiekviena valstybė narė reguliuoja vidutiniškai 212 profesijų, t. y. apie 5 700 profesijų visoje ES.
„Mokytoją ar mechaniką, norintį dirbti kitoje valstybėje narėje, profesinių kvalifikacijų pripažinimo procesas gali atgrasyti: tai gali būti ilgas ir pernelyg biurokratiškas procesas, – teigė už auditą atsakingas Audito Rūmų narys Stefas Blokas. – Nustatėme didžiulių procedūrinių skirtumų tarp valstybių narių, joms taikant ES taisykles, o tai kenkia tiems, kurie nori verstis reglamentuojama profesija kitose ES šalyse. Norėdami apsaugoti ES piliečius, manome, kad įspėjimo mechanizmas turėtų būti įtrauktas į pripažinimo procedūrą toms profesijoms, kurios susijusios su sveikata ir sauga, taip pat toms profesijoms, kurioms reikia sąžiningumo, ypač kai kalbama apie nepilnamečius.“
Valstybės narės pripažinimo procedūrų trukmės nestebi reguliariai ir ne visada veikia taip greitai, kaip reikalaujama pagal ES direktyvą. Kartais prašoma pateikti per daug dokumentų (motyvacinius laiškus, priesaika patvirtintus vertimus arba gyvenamosios vietos įrodymą prieš faktiškai persikeliant į šalį). Pasak auditorių, mokesčių apskaičiavimo būdas arba priežastys, dėl kurių šie mokesčiai valstybėse narėse ar institucijose labai skiriasi (nuo 0 eurų iki 17 500 eurų pilotams vienoje šalyje), retai pagrindžiami. Auditoriai taip pat nustatė atvejų, kai valstybės narės visada taiko konkrečią priemonę (papildomą mokymą arba testą), pareiškėjams nepateikdamos pagrindimo. Kitais atvejais jie nustatė neproporcingas išankstines kvalifikacijų patikras, nors nebuvo jokio proporcingo visuomenės sveikatos intereso.
Nors ES ėmėsi tam tikrų priemonių pripažinimui modernizuoti, jos naudojamos retai. Tai pasakytina apie Europos profesinę kortelę, kuri taikoma, pavyzdžiui, labai pageidaujamai slaugytojo profesijai. Šiuo atveju kortelė naudojama priimant tik 5 % profesinio pripažinimo sprendimų. Vienas iš patobulinimų – užtikrinti, kad profesinėms kvalifikacijoms būtų privaloma ES internetinė vidaus rinkos informacinė sistema, siekiant palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija. Tačiau sistema nėra patogi naudoti. Auditoriai nustatė, kad suteikdamos profesinių kvalifikacijų pripažinimą, institucijos neatsižvelgdavo į kitų valstybių narių sistemoje užkoduotus įspėjimus, net jei tam buvo rimtų priežasčių, pavyzdžiui, nusižengimų, taikomų drausminių priemonių ar apkaltinamųjų nuosprendžių.
Europos Audito Rūmų informacija
