Institucijos

Nauja ES direktyva: geresnės darbo sąlygos „Bolt“ ir „Wolt“ kurjeriams

2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamentas balsavo dėl direktyvos, kuria siekiama pagerinti darbo sąlygas platformose. Tai svarbus žingsnis atliepiant tokių platformų darbuotojų kaip „Bolt” ir „Wolt” kurjerių poreikius visoje Europos Sąjungoje.

Pagrindinis šios direktyvos tikslas – platformų darbuotojų įdarbinimo prezumpcijos įvedimas, kuriuo siekiama patikslinti jų užimtumo statusą ir suteikti jiems iš darbo teisinių santykių kylančias teises ir socialines garantijas. Tai yra svarbios nuostatos, nes šių asmenų užimtumo statusas vis dar yra neaiškus. Būsimoje direktyvoje taip pat daug dėmesio skiriama skaitmeninių darbo platformų algoritmų naudojimo reguliavimui, užtikrinant, kad sprendimai, turintys įtakos asmenų, veikiančių per platformas, užimtumui, būtų sąžiningi ir skaidrūs.

Pagrindinės direktyvos nuostatos

Europos Parlamentas patvirtino kelias pagrindines sąlygas: algoritmai, naudojami platformose, turi būti skaidrūs, kad užtikrintų sąžiningus sprendimus dėl užduočių, darbuotojų rezultatų vertinimo ir atlygio; platformų darbuotojai turi teisę reikalauti, kad automatizuotų sistemų priimtus sprendimus peržiūrėtų žmogus, ypač, kai kyla ginčai dėl užduočių paskirstymo ar vertinimo; direktyvoje numatyta asmens duomenų ir privatumo apsauga, kuri reikalauja, kad platformų įmonės laikytųsi ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir užtikrintų teisėtą bei skaidrų duomenų tvarkymą.

ES valstybės narės turi pakeisti arba priimti naujus nacionalinius įstatymus, kad jie atitiktų direktyvos kriterijus, kurie padės nustatyti, kada platformų darbuotojai turėtų būti laikomi darbuotojais. Pavyzdžiui, būtina aiškiai nurodyti, kada platformos darbuotojas yra laikomas darbuotoju, o kada – paslaugos teikėju. Tai apima asmens kontrolės lygį, darbo santykio išskirtinumą ir darbuotojo vaidmens svarbą pagrindinei įmonės veiklai.

Siekis – saugesnė ir patikimesnė darbo aplinka

Direktyva atspindi Europos Sąjungos įsipareigojimą modernizuoti darbo teisę, kad ji neatsiliktų nuo skaitmeninių transformacijų ir besikeičiančio darbo pobūdžio. Ja siekiama visiems platformų darbuotojams sukurti saugesnę ir patikimesnę darbo aplinką, užtikrinant, kad jie galėtų naudotis socialine apsauga ir darbo išmokomis, būdingomis tradicinėms darbo vietoms.

Tačiau, atsižvelgiant į dabartinę teismų praktiką Lietuvoje, kai yra šie požymiai: pirma – asmuo atlieka darbo funkciją, o ne fokusuojasi į atliekamą rezultatą, antra – asmeniui mokamas darbo užmokestis už atliktą darbo funkciją; trečia – asmuo yra pavaldus darbdaviui ir yra kitos nurodytos aplinkybės, šalis siejantys santykiai yra pripažįstami darbo santykiais. Dėl šių priežasčių, direktyvos nuostatas perkeliant į nacionalinę teisę, svarbu atsižvelgti tiek į teismų suformuotą praktiką, tiek į platformose veikiančių asmenų veiklos išskirtinumą.

Šis pokytis laikomas potencialiu pokyčiu, galinčiu pagerinti darbo sąlygas vadinamojoje „gig” ekonomikoje veikiantiems asmenims. Jis taip pat atitinka platesnius ES tikslus užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas ir socialinę apsaugą bendrojoje rinkoje.

„Gig” ekonomika – sparčiai auganti darbo rinkos dalis

2023 m. platformų (arba „gig“) ekonomika pasaulyje smarkiai augo ir dabar sudaro apie 12% pasaulinės darbo rinkos. Vyrai sudaro 31% platformų darbuotojų, moterys – 18%. Didžiausia amžiaus grupė yra 25-34 metų darbuotojai, kurių vidutinis valandinis atlygis yra 19 JAV dolerių. 55-64 metų darbuotojai uždirba daugiausiai – 36 JAV dolerius per valandą. JAV yra apie 76,4 mln. laisvai samdomų darbuotojų, kurių metinės pajamos siekia 1,3 trilijonus JAV dolerių. Šiuo metu daugiausia laisvai samdomų darbuotojų yra JAV ir Indijoje.

Tekstą parengė  advokatų kontoros „WIDEN“ advokatė, asocijuotoji partnerė Rūta Globytė

Back to top button