LAT pasisakė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kaip sąlygos nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį keliautojo iniciatyva
Birželio 5 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtoje byloje (Nr. e3K-3-147-1075/2024) pasisakyta dėl CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytų nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kaip sąlygos nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį keliautojo iniciatyva.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas (keliautojas) teigė, kad jo sprendimui sudaryti sutartį turėjo įtakos tai, jog, sudarant ginčo sutartį (2020 m. vasario 10 d.), nebuvo skelbiama jokių duomenų apie COVID-19 viruso plitimą kelionės tikslo vietoje – Dubajuje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose), o jo sprendimą 2020 m. vasario 27 d. nutraukti sutartį lėmė tai, kad epidemiologinė situacija 2020 m. vasario 10–27 d. tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mastu priartėjo prie kritinės. Vertindamas tai kaip objektyvų pagrindą laikyti, kad dėl nenugalimos jėgos gali būti neįmanoma saugiai vykdyti organizuotą turistinę kelionę arba šios aplinkybės sutarties vykdymui gali daryti itin didelį poveikį, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės (kelionių organizatorės) visą pagal sutartį sumokėtą pinigų sumą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad nėra pagrindo ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis nutraukė ginčo sutartį tikėdamasis nemokėti jos nutraukimo mokesčio, vertinti kaip kelionės tikslo valstybėje atsiradusias nenugalimos jėgos aplinkybes, todėl ieškovo reikalavimą atmetė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nenugalimos jėgos aplinkybės turi egzistuoti sutarties nutraukimo dieną; jų nebuvo sudarant kelionės paslaugų paketo sutartį, jos sutarties sudarymo metu keliautojui nebuvo žinomos ir (ar) jų atsiradimo keliautojas negalėjo numatyti. Aptariamos aplinkybės turi daryti esminį poveikį organizuotos turistinės kelionės vykdymui ar turistų nuvežimui į kelionės vietą. Šis poveikis apima ne tik aplinkybes, dėl kurių tampa apskritai neįmanoma įvykdyti sutartį, bet ir aplinkybes, kurios, neužkirsdamos kelio tokiam įvykdymui, lemia tai, kad ši sutartis negali būti įvykdyta nesukeliant rizikos atitinkamų keliautojų sveikatai ir saugumui.
Toks poveikis vertintinas iš vidutinio keliautojo perspektyvos tą dieną, kai nutraukiama organizuotos kelionės paslaugų sutartis. Šis vertinimas atliekamas remiantis vidutinio keliautojo prognoze, kad sutarties nutraukimo dieną yra tikėtinas didelis poveikis organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymui. Nenugalimos jėgos aplinkybės turi atsirasti kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta. Turistas, kuris remiasi aptariamų aplinkybių padėtimi, negalėjo tų aplinkybių valdyti ir išvengti jų pasekmių, net jeigu būtų ėmęsis visų nuo jo priklausiusių pagrįstų priemonių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas esmines aplinkybes, kuriomis jis grindė savo sprendimą nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį, konstatavo, kad ieškovo elgesys, vertinant pagal pirmiau minėtą vidutinio keliautojo elgesio standartą, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis buvo objektyviai pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad COVID-19 viruso plitimo grėsmė egzistavo šalyje, į kurią turėjo vykti ieškovas, kad šis virusas buvo naujas ir dar nežinomas, taip pat informacijos apie jį turinys (manymas, jog jis plinta ne tik oro lašeliniu būdu, bet ir per daiktus, su kuriais sąlytį turėjo užsikrėtęs asmuo, ir kt.), duomenų apie jo gydymą nebuvimas, užsikrėtusių asmenų ir galbūt su jais turėjusiųjų kontaktą karantinavimo grėsmė, tai, kad šiam virusui plintant situacija itin greitai keitėsi, sudarė pagrindą vidutiniam keliautojui pagrįstai prognozuoti, jog ginčo sutarties nutraukimo metu egzistuoja didelė tikimybė tiek užsikrėsti COVID-19 virusu, patekti į karantino sąlygas, tiek netgi ir tikimybė nepasiekti kelionės tikslo vietos. Be kita ko, keliautojas negalėjo COVID-19 viruso sukeltų aplinkybių valdyti ir išvengti jų pasekmių, net jeigu būtų ėmęsis visų nuo jo priklausiusių pagrįstų priemonių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias keliautojo teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, todėl teismų priimtus procesinius sprendimus panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės visą pagal sutartį sumokėtą pinigų sumą tenkino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
