Tarptautinėje konferencijoje doktorantai diskutavo apie aktualius iššūkius ne tik teisei

Šių metų gegužės 16-17 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Teisės fakulteto kartu su Tarptautiniu teisės doktorantūros tinklu (angl. International Network of Doctoral Network in Law) organizuojama konferencija „LAW AND BEYOND: ANYTHING NEW ON THE LEGAL FRONT?“, kurioje susirinkę Lietuvos ir užsienio šalių doktorantai nagrinėjo sudėtingus teisės ir technologijų mokslinius klausimus.

Gegužės 16 d. II sesijoje „Teisės ir dirbtinio intelekto klausimai“, kuriai pirmininkavo profesorė Monika Namyslowska, pranešimus skaitė Túlio Felippe Xavier Januário (University of Coimbra), Justyna Meszka (University of Lodz), Karolis Šikšnys (Mykolo Romerio universitetas) ir Artūras Grumulaitis (Vilniaus universitetas). Kiekvienas pranešėjas pateikė vertingų įžvalgų apie teisinius, technologinius, etinius ir filosofinius iššūkius, kylančius dėl sparčios dirbtinio intelekto technologijų pažangos.

Túlio Felippe Xavier Januário perskaitė pranešimą „Artificial Intelligence and Sexual Offenses: an Analysis of Deep Fake Pornography in Light of Criminal Law“. Jis atkreipė dėmesį į didelį dirbtinio intelekto poveikį įvairiuose sektoriuose ir išreiškė susirūpinimą dėl privatumo pažeidimų ir diskriminacinio technologijos šališkumo. T. F. X. Januário daugiausia dėmesio skyrė dirbtinio intelekto naudojimui, kuriant „deepfake“ pornografiją, t. y. dirbtiniam asmens veido „uždėjimui“ ant kito asmens kūno siekiant sukurti netikrus pornografinius vaizdo įrašus. Šis reiškinys smarkiai išplito nuo 2017 m., padarydamas didelę reputacinę ir emocinę žalą savo aukoms, įskaitant garsenybes.

Pranešėjas aptarė nusikalstamas „deepfake“ pornografijos kūrimo, platinimo, įsigijimo, demonstravimo ar laikymo pasekmes. Doktorantas nagrinėjo, ar šie veiksmai gali būti laikomi nusikaltimais prieš seksualinį apsisprendimą, ir įvardino baudžiamojo persekiojimo kliūtis. Jo analizė apėmė seksualinių nusikaltimų teisinių režimų Europoje, ypač Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Vokietijoje, lyginamąjį aspektą, atskleidžiančių teisinių sistemų ribotumą, sprendžiant deepfake pornografijos keliamas problemas.

Po Túlio Felippe Xavier Januário pranešimą skaitė Justyna Meszka. Jos pranešime „Artificial Intelligence and the Protection of Personal Property – is Artificial Intelligence Considered a Subject of Personal Property?“, buvo keliamas klausimas, ar dirbtinis intelektas gali būti laikomas asmens nuosavybės teisių subjektu.

J. Meszka pradėjo nuo teisinio subjekto – konstrukto, kuriam konkrečiose teisinėse sistemose suteikiamas teisnumas ir veiksnumas, sampratos. Ji iškėlė kritinį klausimą, ar dirbtinis intelektas, ypač kai jis tampa vis pažangesnis, kada nors galėtų būti laikomas turinčiu žmogaus subjektiškumui artimų savybių, pavyzdžiui, (savi)sąmoningumą.

Pranešime buvo keliama idėja, kad dirbtinis intelektas gali įgyti sąmonės lygį, prilygstantį žmogui. Pranešėja aptarė šios galimybės pasekmes ir svarstė, ar tokiu atveju dirbtiniam intelektui galėtų būti suteiktos subjektinės teisės, panašios į žmogaus teises. Ji pažymėjo, kad prigimtines žmogaus teises gali tekti iš naujo įvertinti atsižvelgiant į dirbtinio intelekto pažangą.

J. Meszka taip pat nagrinėjo juridinių asmenų teisių traktavimą, darydama paraleles su galimu dirbtinio intelekto statusu. Ji teigė, kad nors juridiniams asmenims, pavyzdžiui, korporacijoms, suteikiamas teisnumas ir veiksnumas, unikalus dirbtinio intelekto, kaip negyvo objekto, turinčio žmogaus mąstymo bruožų, pobūdis meta iššūkį įprastinėms teisinėms kategorijoms.

Jos analizė išryškino įtampą tarp didėjančio dirbtinio intelekto savarankiškumo pripažinimo ir pagrindinio principo, kad asmens teisės iš esmės yra žmogaus teisės. J. Meszka pabrėžė, kad dabartinės teisinės sistemos nėra pritaikytos dirbtinio intelekto sistemų kaip asmens teisių subjektui.

Baigdama savo pranešimą, doktorantė paragino gilintis į filosofinius ir teisinius asmens nuosavybės teisių klausimus dirbtinio intelekto kontekste. Ji teigė, kad būtina plėtoti mokslinius tyrimus, skirtus šiems kylantiems klausimams spręsti, užtikrinant, kad teisinės sistemos galėtų prisitaikyti prie dirbtinio intelekto technologijų proveržio.

Karolis Šikšnys tęsė sesiją su pranešimu „Do We Currently Provide Legal Protection to AI-generated Output, and Do We Want to Refuse it?“. K. Šikšnys pažymėjo, jog  2020 m. spalio mėn. priimta Europos Parlamento rezoliucija, kurioje pritariama tam, kad dirbtinio intelekto sukurti kūriniai būtų apsaugoti intelektinės nuosavybės teisėmis, siekiant skatinti investicijas ir užtikrinti teisinį tikrumą. Jis pacitavo keletą svarbių bylų, kuriomis iliustravo skirtingus teisinius požiūrius į dirbtinio intelekto sukurtą turinį skirtingose jurisdikcijose.

Kinijoje Pekino teismas byloje Li prieš Liu priėmė sprendimą dėl autorių teisių apsaugos dirbtinio intelekto sukurtam atvaizdui. Teismas pripažino originalumą ir dirbtinio intelekto indėlį, todėl pripažino jam kūrinio autorystės teisę.

Ir priešingai, Jungtinėse Amerikos Valstijose byloje Allen prieš JAV autorių teisių tarnybą buvo atsisakyta suteikti autorių teisių apsaugą paveikslui, sukurtam naudojant dirbtinį intelektą „Midjourney“. JAV autorių teisių tarnyba tvirtino, kad autorių teisių taisyklės netaikomos ne žmonių sukurtiems kūriniams, o tai atspindi griežtą požiūrį į autorystę.

Doktorantas taip pat aptarė panašią teismo poziciją Čekijos Respublikoje, kur Prahos miesto teismas byloje Mr. Š. v. Taubel Legal nusprendė, kad autorių teisių saugomų kūrinių autoriais gali būti tik fiziniai asmenys, taigi autorių teisių apsauga netaikoma dirbtinio intelekto sukurtam turiniui.

Pranešėjas taip pat atkreipė dėmesį į ES duomenų bazių direktyvą (96/9/EB), kurioje duomenų bazėms numatyta sui generis apsauga. D. Šikšnys paaiškino duomenų bazių apsaugos kriterijus, pabrėždamas, kad duomenų bazių kūrimui reikia didelių investicijų. Jis atkreipė dėmesį į Vokietijos Autobahnmaut bylą, kurioje dirbtinio intelekto generuojami duomenys buvo pripažinti tinkamais sui generis apsaugai dėl didelių finansinių investicijų.

Sesiją užbaigė Artūro Grumulaičio pranešimas „Dirbtinio intelekto reguliavimas ir moralė prigimtinės teisės ir teisinio pozityvizmo kontekste“, kuriame buvo nagrinėjami didėjantys etiniai ir teisiniai iššūkiai, kuriuos kelia dirbtinio intelekto technologijos. Jo moksliniai tyrimai išryškino nuolatinės pusiausvyros tarp dirbtinio intelekto naudos ir jo keliamos rizikos mažinimo, užtikrinimo poreikį.  Pranešėjas aptarė dirbtinio intelekto keliamas rizikas, įskaitant giliųjų klastočių plitimą, dezinformaciją ir autorių teisių pažeidimus, kuriuos liudija neseniai teismuose nagrinėti ieškiniai tokioms bendrovėms kaip „Stability AI“ ir „OpenAI“.

A. Grumulaičio pranešimo tema buvo moralinis dirbtinio intelekto reguliavimo aspektas. Jis aptarė dirbtinio intelekto etinius vertinimus prigimtinės teisės ir teisinio pozityvizmo paradigmų rėmuose. Doktorantas pabrėžė, kad nors dirbtinis intelektas kelia unikalių etinių iššūkių, tokių kaip diskriminacija, privatumo pažeidimai ir piktnaudžiavimas duomenimis, veiksmingas reguliavimas turi subalansuoti šias problemas ir inovacijų poreikį. Kaip svarbų žingsnį siekiant šios pusiausvyros jis nurodė Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktą, kuriuo siekiama apsaugoti pagrindines teises ir skatinti etišką dirbtinio intelekto plėtrą. Akte numatyti ribojimai, pavyzdžiui, draudimas realiuoju laiku atlikti biometrinį identifikavimą viešosiose erdvėse ir kiti griežti dirbtinio intelekto sistemų skaidrumo reikalavimai.

Pranešimo pabaigoje buvo paraginta taikyti subalansuotą požiūrį į dirbtinio intelekto reguliavimą, į kurį būtų įtraukti moraliniai principai, kartu pripažįstant dinamišką technologijų pobūdį.  A. Grumulaičio pranešimas ne tik išryškino dabartinius teisinius iššūkius, bet ir sudarė prielaidas būsimoms diskusijoms apie sąžiningumo ir etiškumo aspektų svarbą dirbtinio intelekto kūrimo procese.

Tekstą parengė VU Teisės fakulteto doktorantė Sandra Idkinaitė