Lietuvos narystė Europos Sąjungoje: ką davė Lietuvai, kaip keitėsi pati ES?
Šiemet minimos Europos Sąjungos (ES) 2004 metų plėtros dvidešimtosios metinės, kai į organizaciją įstojo dešimt naujų narių, įskaitant Lietuvą. Šia proga gegužės 24 d. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetas organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Lietuvos Respublika Europos Sąjungoje: dvidešimt patirties, iššūkių ir augimo metų“. Tai – išskirtinis mokslo renginys, jo dalyvius sveikins Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir VU Teisės fakulteto dekanas doc. Haroldas Šinkūnas, o pranešimus skaitys garsiausi užsienio šalių ir Lietuvos teisės mokslininkai ir tarptautinių (Europos) teismų teisėjai.
VU Teisės fakulteto dekano doc. H. Šinkūno teigimu, Lietuvai narystė ES iš esmės reiškė grįžimą ten, kur mes ir priklausėme – į Europos šeimą, reiškė vertybinio kelio pasirinkimą – laisvės, demokratijos, teisės viršenybės, lygybės, žmogaus orumo ir žmogaus teisių apsaugos. „Ši narystė, su kuria siejome laisvę ir pažangą, reikalavo ne tik nelengvų reformų, bet ir pokyčių visuomenės sąmonėje, kantrybės ir laiko, ji nebūtinai reiškė tik tai, ką mums duoda Europos Sąjunga, bet ir ką jai duodame mes. Europos Sąjungos parama Lietuvai ir ekonominės pažangos perspektyva buvo greta Lietuvos pareigos leisti įsigyti žemę ES piliečiams, atsivėrusi laisvė išvykti ir dirbti užsienyje reiškė ir pareigą atverti savo valstybės sienas užsieniečiams. Per visą tą laiką keitėmės patys ir prisidėjome prie pokyčių.“
Teisės fakulteto mokslininkės doc. Indrės Isokaitės-Valužės manymu, per du dešimtmečius augo ne tik Lietuva – ir pati Europos Sąjunga vis dar ieškojo savęs. ES tapo vienu subjektu, pakeitusiu Europos Bendrijas, žmogaus teisės atrado aiškią vietą organizacijoje privaloma tapusioje ES pagrindinių teisių chartijoje. „Organizacijai teko ekonominės krizės ir visuomenės sveikatos krizės sukelti išbandymai, narių vienybę ir solidarumą tikrino migracijos krizės, saugumui grėsmę kėlė teroristų išpuoliai, pastaraisiais metais – Rusijos karas Ukrainoje. Europos Sąjunga ne tik dalijasi kompetencijomis su valstybėmis narėmis, bet ir ES Teisingumo Teismas su nacionaliniais teismais ieško dialogo siekdami tinkamai aiškinti ir taikyti ES teisę, kurios įgyvendinimas yra didelis kasdienis tęstinis valstybės institucijų darbas. Dalis Lietuvai tekusių reformų, tokių kaip mirties bausmės panaikinimas, atrodytų, jau gali būti pamirštos, kaip ir euras, jau seniai tapęs šalies valiuta Dabar tenka spręsti naujus klausimus, tarp kurių, pavyzdžiui, kibernetinis saugumas ar žaliasis kursas“, – sako VU tarptautinės teisės ekspertė.
Renginio pradžioje bus nagrinėjamos narystės Europos Sąjungoje konstitucinės prasmės, organizacijos plėtros ir jos poveikio demokratijai bei ES vertybių temos. Antrojoje dalyje konferencijos pranešėjai diskutuos apie esminius narystės įsipareigojimus įvairiose Europos integracijos srityse, įskaitant teisingumą ir žmogaus teises, bus siekiama pažvelgti į galimą tolesnę ES (valstybių narystės ir organizacijos kompetencijos) plėtrą. Konferencijos dalyviai išgirs išskirtinio svečio pranešimą – ES Teisingumo Teismo Pirmininkas prof. Koenas Lenaertsas nagrinės valstybės tapimo ES nare konstitucinius aspektus.
Pranešimus skaitys ir kiti garsūs užsienio mokslininkai – prof. Arminas von Bogdandy, Maxo Plancko lyginamosios viešosios teisės ir tarptautinės teisės instituto direktorius, prof. Luisas Poiaresas Pessoa Maduro, Katalikiškosios tarptautinės teisės mokyklos dekanas, prof. Bartoszas Wojciechowskis, Lodzės universiteto Teisės ir administravimo fakulteto mokslininkas ir Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, prof. Stefanas Kadelbachas, Franfurto universiteto Teisės fakulteto dekanas, ir doc. Volodymyras Venheras, Nacionalinio universiteto „Kyjivo-Mohylos akademija“ Teisės fakulteto dekanas.
Tarp konferencijos pranešėjų bus ir tarptautinių teismų teisėjai – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjai prof. Ineta Ziemelė ir doc. Irmantas Jarukaitis, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas (2013-2024) prof. Egidijus Kūris, Lietuvos teismų pirmininkai – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė prof. Skirgailė Žalimienė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė doc. Danguolė Bublienė, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas ir VU Teisės fakulteto dėstytojas prof. Tomas Davulis ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Konferencija vyks lietuvių ir anglų kalbomis, bus sinchroninis vertimas.